Iš žurnalo PC Klubas 2006/06. Autorius: Kyo

Kultinis žaidimas „SiN“, išleistas 1998 metais, turėjo nurungti panašiu laiku pasirodžiusį „Half Life“. Bet viskas pasisuko taip, kad „Half Life“ nukonkuravo „SiN“. Ir netgi nenurungė, o sutvarkė į vienus vartus. Bet tai vyko net prieš aštuonerius metus, o dabar, 2006 metais, buvę varžovai tapo draugais. Dėl šios sąjungos buvo pradėtas naujas epizodiškas „SiN“, varomas nepaprastai našaus, galingo ir perspektyvaus „Half Life 2“ varikliuko. Tiesa, be šio nuostabaus žaidimo, tuo pačiu sužaidžiau ir pirmąjį „Half Life 2“ epizodą, tačiau daugiau pažadu nė žodžiu nesiplėsti, nes gerbiamasis kolega NPC tuo jau pasirūpino. Sakyčiau, su kaupu, todėl man beliko kita didžiojo sumanymo dalis.

„SiN Episodes: Emergence“ yra labai jau „oldskūlinis“ žaidimas. Viskas prasideda, kai pagrindinis herojus guli ant stalo. Prie jo pasirodo bene pavojingiausios pasaulyje organizacijos „SinTEK Industries“ krūtininga vadovė Elexis Sinclaire ir kitos, su narkotikais ir kontrabanda susijusios šutvės aukščiausiasis Viktoras Radekas. Drauge jie aptarinėja veikėjo likimą. Kaip galima suprasti po įvykių, sekančių iškart po to, jų sprendimas buvo teigiamas jūsų naudai, todėl kaipmat perimsite pulkininko Johno R. Blade‘o vaidmenį ir nedelsdami pradėsite pirmąjį atgimusio hito epizodą.

Prieš pradedant pažintį su pačiu žaidimu, siūlau atkreipti dėmesį į jame veikiančius asmenis, tai turės labai didelės įtakos ateityje. Pagrindinis žaidimo personažas, kurio vaidmens kaip tik Jūs ir imsitės, yra pulkininkas Johnas R. Blade‘as, vienos stambiausių apsaugos tarnybų visame Freeport mieste, „HardCORPS“ lyderis. Visi, turėję noro bei galimybių bent kiek pažaisti pirmąjį „SiN“, žinias pakankamai greitai atgamins. Be to, greitai įsivažiuoti turėtų ir tie, kas matė „anime“ tokiu pačiu pavadinimu, kurio motyvais ir buvo kurtas pirmasis žaidimas. Šiaip ar taip, nuo to laiko „HardCORPS“ sudėtis gerokai pasikeitė. Dabar realiai su Jumis drauge dirbs tik du komandos nariai. Na, bent jau didesnę reikšmę turintys du komandos nariai. Tai — JC ir Jessica Cannon (kvaila, kad abiejų skirtingų personažų inicialai vienodi…). JC yra jaunas ir labai daug ateityje žadantis „hakeris“. Jo atsiradimą „HardCORPS“ padalinyje lėmė kažkokių nevidonų prašymas įsilaužti į šios organizacijos duomenų bazę ir „nusitrešti“ dalį slaptos informacijos. Deja, jaunuolio patirties tada neužteko ir Blade‘as greitai jį sugavo. Tačiau pulkininkas pamatė vaikino talentą, taigi vietoj to, kad uždarytų jį vienutėje, jis pasiūlė vietą savo komandoje. Vaikinas nedvejodamas sutiko. Taigi, jo dėka, galėsite visada būti informuoti apie tai, kas vyksta, taip pat nereikės išgyventi, jei savo kelyje aptiksite kokią apsaugos sistemą. Tuo tarpu antrasis jūsų būrio narys, šį kartą naujokas, arba, jeigu tiksliau, naujokė yra Jessica Cannon. Iš tikrųjų ši stiprų įspūdį ir susižavėjimą kelianti mergina kai kurių vadinama pagrindine žaidimo varomąja jėga. Blade‘o būryje ji atsidūrė visai neseniai, todėl šis epizodas tampa jai savotišku bandomuoju laikotarpiu. Daugelis pasakytų, kad vien dėl išvaizdos ji verta bet kokio dėmesio, tačiau grožis tikrai nėra vienintelis jos privalumas. Nepaprastai geri šaudymo įgūdžiai, puiki orientacija jų metu, pavydėtinos žinios apie įvairią šių laikų techniką. Be to, Jessica dar ir labai gera vairuotoja. Tuo Jūs netruksite įsitikinti. Žinoma, pavydėtina ir jos išvaizda, kaip jau visi ko gero žinote. Beje, įdomumo dėlei galiu paminėti, kad tikrovėje jos antrininkė yra Cindy Synnett. Tuo tarpu dar didesnio įdomumo dėlei parašysiu, kad Elexis Sinclaire buvo atkurta remiantis garsios „Playboy“ žvaigždės Biancos Beauchamp išvaizda. Ką jau ką, bet akis paganyti šiame žaidime tikrai turėsite kur.

Šį kartą palikime Elexis Sinclaire ir jos kraupiai realius troškimus pakeisti pasaulį pagal savo viziją ir atidžiau patyrinėkime tai, ką mums jau pasiūlė pirmasis epizodas. Viskas prasidės, kaip jau minėjau, priešų akivaizdoje. Kol mūsų valdomas pulkininkas buvo be sąmonės, Elexis jam kažko sušvirkštė, kartodama, kad tai taps neįkainojama dovana. Viktoras Radekas į tai žvelgia skeptiškai, tačiau pernelyg priešintis nesiruošia. Bet štai jiems pasitraukus pasigirsta kurtinantys sprogimai ir jų fone netikėtai pasirodo Jessica, koketiškai mirksėdama savo mėlynomis akytėmis. Taip prasideda jos bandomasis laikotarpis ir ilga Jūsų darbo diena.

Iš tikrųjų verta sustoti ir pabrėžti, kad žaidimas truks lygiai vieną dieną. Viskas prasidės anksti ryte ir pasibaigs vėlai vakare (palyginimui — „Half Life 2“ žaidimas truko tris dienas). O visą dieną trys, visiškai vienas į kitą nepanašūs herojai paaukojo būtent Viktoro Radeko, atsakymų bei priešnuodžių paieškoms.

Kaip viskas baigėsi, ir kas Jūsų laukia antrame epizode, sužinosite patys. Beje, dar galiu paminėti, kad šį kartą viskas įtartinai primena „Half Life 2“… Ne, ne tik grafiką turiu omenyje. Kad ir kaip būtų keista, Džonas R. Blade‘as paėmė pavyzdį iš Gordano Freemano ir taip pat nusprendė tylėti per visą žaidimą. Tyla — gera byla, bet jei bandant susisiekt Jessicai ar JC, herojus visgi sugeba leptelti: „Come in Jessica“ ar kažką panašaus, tai galbūt tuomet derėjo įdiegti ir Blade‘ui daugiau frazių?

Toliau, tęsiant kalbą apie žaidimą, visai ne pro šalį būtų aptarti priešus. Dauguma jų bus įvairūs samdomi kareiviai, tačiau žaidimui labiau linkstant į pabaigą teks susidurti ir su nauja priešų rūšimi – „recombinant‘ais“. Taip pat bus ir keletas stipresnių aponentų, bet informaciją apie juos, vardan jūsų susidomėjimo, pasilaikysiu sau. Kaip matote, apskritai priešų įvairovė gana skurdi, o ir tie, kurie yra, daugiau ar mažiau primena „Half Life 2“ modelius. Kai kurių priešininkų netgi animacijos tos pačios, tik pakeistos tekstūros ar „skin‘ai“. Bet tai tikrai nereiškia, kad dėl to žaidimas nukenčia. Priešingai: „Ritual Entertainment“, nors ir naudodamiesi svetimu varikliuku, sugebėjo sukurti tikrai puikų ir ilgai įsimenantį žaidimą.

Gaila, tačiau žodis „trūksta“ liečia ir ginklų sferą. Čia jų bus tik trys. Bet vėlgi prisiminkime, kad tai yra epizodiškas nuotykis. Pateikiamas tik pirmasis, todėl viskas labai paprastai pateisinama. Prie to paties pridursiu, kad visą žaidimą, naudojantis vos trimis ginklais, vis tiek žaisti labai įdomu.

Ypač turint omenyje, jog su kiekvienu ginklu galėsite šaudyti dviem būdais. Taip pat, esant reikalui, bus galima priešininkams ir per dantis užvažiuoti — irgi labai geras ir veiksmingas būdas atsikratyti persekiotojų. Na, apie granatas aš jau net nekalbu: paspaudi „G“ ir visi, atsidūrę netinkamu laiku netinkamoje vietoje, su griausmu ir trenksmu išrūksta. Arba išnyksta kaip dūmai, neblaškomi vėjo…

Na, apie tai, kad žaidime reikės daug šaudyti, jau nerašysiu, todėl iš karto pereinu prie kur kas dėkingesnės temos — muzikinio fono. Šį kartą už jį atsakingas buvo Zakas Belica ir savo pareigą jis atliko žymiai geriau nei galėjo. Daugelis liks tiesiog sužavėti meniu lange grojančios dainos „What‘s the World Come To“ („Prie ko priėjo pasaulis“, pažodžiui, bet lietuvių kalba skambėtų maždaug „Iki ko nusirito pasaulis“). Puikios muzikinės temos Jus lydės ir paties žaidimo metu. Taipogi geras veikėjų įgarsinimas, ypač išryškėjantis savo kokybe. Pavyzdžiui, tą patį Viktorą Radeką įgarsino patyręs aktorius, jau ne kartą prisidėjęs prie įvairių žaidimų, tarkime, „Halo“ ir kitų kūrimo.

Grafika abejoti net neverta, visi jau matėme, ką gali „Source“ variklis, todėl dvejonėms čia vietos visiškai nebelieka. Tuo pačiu turiu pripažinti, kad „Ritual“ kūrėjų mintys, naudojantis „Half Life 2“ varikliu, tikrai įdomios ir puikiai perteiktos. Žaidime apstu tokių vietų, kuriomis neįmanoma atsigrožėti. O tai juk tik apšilimas. Belieka spėlioti, ką mums parodys kiti epizodai. Žinoma, be priekaištų atlikti ir veikėjų modeliai, tačiau pernelyg akis rėžia žaidimo klaidos. Vis dėlto neveltui iškart po žaidimo pasirodymo per „Steamą“ pasipylė įvairios pataisos…

Taip pat apmaudu, kad kai kuriose dramatiškose vietose žaidimui trūksta gyvybės ir netgi judesio. Kai kurie pavieniai fragmentai tikrai galėjo atrodyti geriau, nei dabar. Kartais susidaro įspūdis, kad kūrėjai iš tiesų kažkur skubėjo. Kur? Niekas nežino.

Dar norėčiau atkreipti Jūsų visų dėmesį į stebėtiną „Half Life 2: episode 1“ ir„ SiN Episodes: Emergence“ panašumą. Jei labiau gilintumėmės į abu žaidimus, tai galima atrasti visiškai identišką apipavidalinimo stilių. Taip pat labai panaši istorija. Nors esminiai elementai ir skiriasi, bet tiek viename, tiek kitame epizoduose pagrindinis dėmesys skiriamas serijų naujokėms, Jessicai bei Alyx. Nors jos abi skirtingos, tačiau tuo pačiu ir labai panašios. Panašių paradoksalių pastebėjimų žaidime yra labai daug. Pagrindinis skirtumas kol kas išlieka tik dėl kiekybės. Šiuo metu „VALVe“ oficialiai paskelbė tik tris epizodus, o tuo tarpu sklinda kalbos, kad „Ritual“ trimis tikrai neapsiribos. Tačiau, nepaisant to, abu žaidimai vis tiek mįslingai išliks vienodi, bet kartu ir skirtingi. Abu puikiai išnaudoja labai stiprius „sci-fi“ elementus, abu turi didelius pasaulius ir ilgas, painias istorijas… Abu tokie patys, bet skirtingi.

Pabaigai belieka pasakyti, kad netikėtas „SiN“ atgimimas epizodišku pavidalu žada būti tikrai karštas, juolab atsižvelgiant į tai, ką jau parodė pirmasis serijos epizodas. Beje, sužaidus žaidimą, bus atrakintas „HardCORPS“ režimas. Pasirinkę jį gausite ekstremaliausią žaidimo iššūkį — pereiti visą „SiN Episodes: Emergence“ vienu prisėdimu, nė karto neišsisaugojus žaidimo. Skamba grėsmingai. Šešios valandos intensyvaus žaidimo, stengiantis nežūti… Regis, to pakanka, kad suprastume, jog kūrėjų ketinimai rimti. Tikėkimės, kad ir Jūsų.

Pirmas įspūdis

Viva La Revolution! 8,5

Siužetas

Nors čia dar tik užuominos, istorija žada būti viena stipriausių. 9,0

Grafika

Nesitikėjau, kad iš „Source“ variklio kūrėjai išlauš ką nors naujo. 9,3

Garsas

Kokybiška ir stipru. Ypač įspūdinga „What’s the World Come To” daina. 9,0

Valdymas

Iš esmės žaidimo tempas gali pasirodyti kiek per greitas, bet priprasti pakankamai lengva. 8,2

Galutinis

Ilgai lauktas, įspūdingas ir tikrai stiprus žaidimas, kerintis ne tik savo pasauliu, bet ir viskuo, kas jame atrandama. Sužaidus norisi pereiti dar ir dar… Rekomenduoju absoliučiai visiems FPS ir gerų veiksmo žaidimų gerbėjams — žaidimas vertas bet kokio jam skirto dėmesio. 9,1