Dragon Age dienos šviesą senajame žemyne išvydo lapkričio 6 dieną ir per šį laikotarpį sugebėjo tapti vienu iš populiariausių dabar žaidžiamų žaidimų. O pasiekti tokius rezultatus, ypač žinant kokio lygio ir populiarumo sulaukę žaidimų tęsiniai pasirodys šį mėnesį, nėra lengva. Tad ir pažvelkime ką jau tokio nepaprasto siūlo Dragon Age: Origins.
Pirmiausia apie istoriją. Žaidimo erdvė nukelta į viduramžių stebuklinį pasaulį, kuriame gyvena ne tik žmonės ir gyvūnai, bet ir kitos rasės, pvz. elfai, nykštukai, vilkolakiai, darkspawn ir t.t. Todėl visai natūralu, jog jos viena su kita ne visada gerai sutaria ir kartais prasideda karai. Čia galima pažymėti Darkspawn rasę, kuri ir bus pagrindinis žaidimo priešas.
Patys darkspawn nėra inteligentiški, gyvena požemyje ir ten turbūt liktų amžinai, tačiau Drakono, pavadinto Archdemon, vedami, jie išeina į paviršių ir siekia jį sunaikinti. Tada pasirodo Greywardens(ang. warden – saugotojas), kurie turi suvienyti visas rases ir eiti į kovą su šiais padarais. Būtent vienu iš šių saugotojų bus ir pagrindinis veikėjas.
Apibūdinti pagrindinį veikėją būtų neįmanoma, nes žaidime viską, pradedant išvaizdą bei balsu, ir baigiant asmenybę rinksis pats žaidėjas, todėl bus galima būti tiek ir geru, draugišku ir visiems padedančiu veikėju arba piktu ir savanaudžiu tironu. Visi pasirinkimai priklausys tik nuo žaidėjo norų. Nors, pati istorija yra gana tamsi ir pasiekti visiško gerumo niekas neleis, nes anksčiau ar vėliau tenka atsidurti tarp pasirinkimų be visus tenkinančios išeities, tačiau tokia padėtis susidarys gana retai. Bendrai, būtent tokia mažai ribojama pasirinkimų laisvė leidžia susikurti veikėją, labiausiai atspindinti save tikrame gyvenime, o tai kur kas smagiau, nei tiesiog žiūrėti kaip dirbtinis intelektas priima visus sprendimus, o tau lieka tik nuolankiai vykdyti nurodymus.
Kalbant apie kitus veikėjus, juos galima suskirstyti į dvi grupes. Vienoje grupėje yra paprasti veikėjai, kurie atliks savo vaidmenį istorijoje, o kitoje grupėje – veikėjai, kurie prisidės prie žaidėjo ir keliaus kartu su juo. Įdomiausia tai, kad kiekvienas iš jų turi savo unikalią gyvenimo istoriją ir ją per pokalbius po truputi atskleis. Be to, kartais atsitiks ir taip, jog jie prašys žaidėjo pagalbos ir papildys žaidimą naujomis misijomis. Negana to, šie veikėjai turės savo familiarumo žaidėjui lygį, kuris keisis nuo priimamų sprendimų ir dovanojamų dovanų. Tačiau kažkokių rimtesnių efektų familiarumo lygis neturės, neskaitant to, kad komandos narys gali išduoti ir pats užpulti veikėją ir, atvirkščiai- įsimylėti jį ir taip įgauti papildomų sugebėjimų taškų.
Sugebėjimų sistema nuo kitų RPG nelabai skiriasi. Na išimtis nebent tas, jog čia labai aktualu yra teisingos kombinacijos, sukeliančios daugybę papildomų problemų priešams, ar pačiam žaidėjui, jei pasirinkta neteisingai. Žaidime yra 3 klasės: kariai, magai ir sukčiai(rogues). Visos šios klasės pasižymi skirtingais sugebėjimais, ginklais ir kiekviena iš jų turi po 4 profesijas, kurias gali išmokti. Aišku, profesijos nėra privalomos ir jos yra tik papildomas pliusas kovose, bet norint išlikti grynakraujiu kažkurios klasės atstovu, galima profesijos ir nesirinkti. Vis dėlto, norint papildomo pranašumo profesija gali net labai praversti. Pavyzdžiui, magai pasirinkę atitinkamą profesiją įgauna sugebėjimus nešioti metalinius šarvus ir taip sustiprinti gynybą, bet sumažinti magiškas galias. Kita profesija jau leidžia sustiprinti gydymo galiais ar išmokti kraujo burtus, kurie (pagal istoriją) tarp magų yra uždrausti.
Be pasirinkus profesiją atrakinamų sugebėjimų yra daugybė įprastų, kurie leidžia susikurti stiprų veikėją. Bėda tik tame, kad išmokti juos visus nebus galima ir teks kiekvienam veikėjui priskirti skirtingus kovojimo tipus. Geras pavyzdys būtų kariai, jie gali naudoti kardą ir skydą arba pasiimti didesnius kardus reikalaujančius abiejų rankų. O kadangi vienam veikėjui išmokti abu kovos stilius nepavyks, tenka vieną veikėją išmokyti visus kardo-skydo smūgius, o kitą – abiejų rankų kardo atakas.
Dragon Age turi ir kitą sugebėjimų rūšį. Ji leidžia išmokti papildomus sugebėjimus, kurie yra pravartūs ne tik kovose, bet ir keliaujant po žemėlapį. Vardijant tokius sugebėjimus reiktų paminėti išgyvenimo, gėralų ir spąstų gamybos ar vogimo. Gėralų ar vogimo sugebėjimai praverčia norint pasigaminti papildomų gyvybių gėralų, o aukštas vogimo lygis padeda atrakinti užrakintas skrynias ir pasiimti jose rastą laimikį. Tačiau išgyvenimo „skillas“ leidžia pajausti netoli rengiamą pasalą ir jai pasiruošti. Trumpiau sakant, šios galios kovoje gan ir nepadeda tiesiogiai, bet neretai gali papildyti piniginę ar paruošti priešams spąstus.
Tokios pasalos žaidžiant sudėtingesniame režime neretai gali gerokai supaprastinti kovas, kurios nėra labai lengvos, ypač prisimenant tai, jog nuolat turi valdyti pagrindinį veikėją bei 3 komandos narius, kurie be priežiūros kartais nė minutės netemtų. Be abejo, žaidime yra taktikų meniu, kuriame gana nesudėtingą nustatyti kaip kiekvienas kovotojas turėtų elgtis tam tikroje situacijoje, bet anksčiau ar vėliau tenka nurodinėti visiems veikėjams kokį veiksmą atlikti. Tam supaprastinti Dragon Age turi pauzės sistemą, kuri sustabdo žaidimą nuspaudus [space] mygtuką, o kai viskas yra sustingę, galima nustatyti kiekvieno veikėjo veiksmus ir taip kas žingsnį spaudinėti [space] iki kovos pabaigos. Tiesą sakant, kartai šis RPG labiau primena ėjimų RPG, o ne realaus laiko, bet toks judesių planavimas gal ir leidžia labiau įsijausti į kovą ir nuolatos mąstyti apie kiekvieną žingsnį. Kitą vertus, žaidžiant lengvame ar vidutiniuose režimuose visas planavimas gerokai supaprastėja (bent jau patyrusiems RPG žaidėjams).
Kaip ir visuose vieno žaidėjo RPG, taip ir Dragon Age veiksmas bus suskirstytas į užduotis. Vienos iš šių užduočių bus prisikirtos pagrindinei istorijai, o kitos suvaidins tik antraeilį vaidmenį ir funkcionuos tik tam, kad keliomis valandomis praplėstų žaidimą ar papildytų XP kiekį. Pagal BioWare, atlikti visas užduotis prireiks net 80 ar daugiau valandų. Skaičius iš tiesų nemažas, tačiau nelabai norėčiau su juo sutikti. Pasiekti maksimalų – 25 lygį ir atlikti pagrindines bei šalutines žaidimo misijas galima per 40-50 valandų. Bet norint pamatyti visą žaidimo siūlomą turinį, įskaitant kiekvienos užduoties pabaigas, išbandyti kiekvieną rasę ir sugebėjimus bei pereiti visas pradžias prireiktų ne vieno šimto valandų. Bet abejoju ar tai būtų labai įdomu, nebent išimtis yra žaidimo pradžios. Jų yra šešios ir kiekviena pasakoja skirtingas istorijas kaip pagrindinis veikėjas prisijungė prie Greywarden‘ų. Šių istorijų trukmė nepasižymi ilgumu, tačiau jos visos labai įdomios ir daugiau ar mažiau pakeičia tolimesnę žaidimo eigą.
Toliau apie techninę žaidimo pusę. Dažniausia vieno žaidėjo tipo žaidimai būna visiškai nušlifuoti ir juose sunku rasti net menkiausių klaidų. Čia padėtis kitokia. Žaidybinių klaidų nėra, tačiau grafinės pastebimos vos ne kiekviename dialoge. Bet drąsiai galima teigti, kad su ateinančiais atnaujinimais ir papildymais jos bus ištaisytos, tad dėl to atimti taškų nuo bendro vertinimo nedrįsčiau.
Dragon Age grafika tobulumu lygintis su kai kuriais dabartiniais žaidimais negali, bet lyginant ją su RPG žanro konkurentais, Dragon Age nustelbia, jei ne visus, tai nemažą dalį tai tikrai. Be to, juk BioWare niekada per daug žaidimų neakcentuodavo į grafiką.
Garsas šiame RPG, kad ir kaip tai būtų retą, yra vienas iš pagrindinių Dragon Age pliusų. Nekalbant apie kovose girdimus garsus, kurie yra per dažnai pasikartojantys, reikia pabrėžti veikėjų įgarsinimą. Be abejonės, būtent įgarsinimas padeda žaidimui tapti tokiu įtaigiu ir palikti neišdildomą įspūdį, o rasti šioje kategorijoje apylygį varžovą būtų labai sudėtingą, o gal net neįmanoma.
Na ir apibendrinant, Dragon Age: Origins galima apibūdinti labai įvairiai. Vieniems tai naujas RPG, kitiems – BioWare kūrinys, o tretiems Dragon Age – tai nuostabus žaidimas, kuris įtraukia ir nepaleidžia, žaidimas kuris leidžia netik peržaisti, bet ir pergyventi šią BioWare papasakotą liūdną ir nevaikišką pasaką.
