Ko gero kiekvienas yra matęs ar bent jau girdėjęs apie įkaitų dramas pasaulyje. Galbūt esate jas net stebėję ir su įtampa laukę, kuo viskas baigsis. Tuomet visi tikisi, kad viskas bus gerai ir pasitiki dirbanciais profesionalais. Žaidimas SWAT 4 suteikia galimybę pajusti, ką reiškia būti grupėje žmonių, laikomų paskutine viltimi, norint būti išgelbėtiems nuo mirties. Tie vyrai yra vadinami Swat grupe ir jie ateina daryti tvarkos pasaulyje.

Buvo dar tamsu, nors saulė jau sklaidė tamsą virš debesų. Nuo medžių krito pageltę lapai ir gulėsi ant šaltos, supuvusių lapų krūvos. Buvome iškviesti tokį žvarbų rudens rytą ne šiaip šuns pavedžioti, o išgelbėti dvi mergaites, laikomas įkaitėmis šiame, pakankamai šiurpiai atrodančiame name, kuris stovėjo tiesiai prieš mus. Savaime suprantama, negalėjome tiesiog ten įeiti ir gražiai paprašyti paleisti nekaltas būtybes, todėl teko susidaryti planą prieš pradedant šturmą. Visa informacija mums yra pateikiama pakankamai sudėtingai.

Kai daromas reidas į ofisus ar kitas valstybines įstaigas, tuomet į rankas pakliūna gražiai nubraižyti pastato planai, kartais net su keliomis nuotraukomis, tačiau, kai tenka eiti į tokius smulkesnius namus, tenka pasitenkinti ranka greitai nubraižytu planu. Tačiau aš nesiskundžiau, nes labiau už viską pasaulyje norėjau sulaikyti tuos niekšus, kurie gali šitaip pasielgti su mergaitėmis. Įtariamieji buvo du : motina ir sūnus – nebloga šeimynėlė pamaniau.

Žiūrėdamas į jų nuotraukas ir skaitydamas trumpus aprašymus jau buvau viskam pasirengęs. Pasirinkęs ginkluotę ir ją paskirstęs savo komandos nariams bei nusistatęs vietą pro kurią pradėsiu vykdyti užduotį, pradėjau šturmą. Ginkluotė žaidime nėra labai didelė, tačiau juk čia Swat grupė, o ne „Šwarcų“ būrys. Ginklų modeliai yra identiški tų, kuriuos realybėje naudoja tikrieji gelbėtojai, todėl mane tai visiškai patenkino. Taip pat, treniruočių metu pastebėjau kaip pakankamai realistiškai veikia ginklų atatranka. Ten supratau, kad jei šaudysiu visą apkabą iš eilės – abejoju ar nors dvi kulkos kliudys priešą.

Kai atsidūrėme prie namo įėjimo, jau buvome viskam pasiruošę. Durys buvo užrakintos ir tai yra savaime suprantama. Atidaryti jas galėjome net dviem būdais: išsitraukti visraktį arba susprogdinti durų spyną. Pasirinkau visraktį, nes naudojant sprogmenis galiu sužeisti civilius, o tai atsilieps galutinėje mano statistikoje ir vertinimo skalėje.

Viską atlikus idealiai, pabaigoje gali gauti maksimalų šimto balų įvertinimą, tačiau tai padaryti yra labai sunku. Pasirinkus atitinkama sunkumo lygį yra nurodomas minimalus balų skaičius. Jei „easy“ lygmenyje gali pyškinti visus priešus iš eilės ir atlikti tik pagrindines užduotis, tai „hard“ ar „elite“ sunkumo lygyje jau reikia padirbėti labai efektyviai, nes tenka surinkti minimaliai 75 ar 95 balus, antraip viską teks kartoti iš naujo. Taigi pratęsiu savo istorija.

Atrakinus duris daviau nurodymus savo būriui įsiveržti vidun. Namas nebuvo itin didelis, tačiau reikalavo maksimalaus susikaupimo. Viduje girdėjosi kalbantis radijas, kuriame girdėjosi verkianti dviejų margaičių motina, kurios vaikus dabar ir gelbėjome, balsas. Jis buvo labai sunkus. Jautėsi, kaip motinai yra sunku kalbėti ir kokioje psichinėje būsenoje ji yra.

Apskritai įgarsinimas žaidime yra ganėtinai puikus. Veikėjai kalba įtikinamai ir sukuria puikią atmosferą. Jei teroristas tavęs nemato, gali girdėti jo kalbą su įkaitu. Kartais žaidimo metu pradeda skambėti muzika, kuri puikiai atitinka bendrą nuotaiką. Kartais ji yra paslaptinga, kartais užvedanti veiksmui ir paruošianti žaidėją netikėtumams.

Namas, kuriame męs buvome atrodė nejaukiai: išmėtytos knygos, pakrypę paveikslai, nudriskę tapetai patys bylojo apie šio namo šeimininkų prigimtį. Vaikščiodami viduje tikrinome kiekvienas duris. Prieš atidarant duris, nežinai, ko tikėtis. Jei manai, kad tau žuvus ir pradėjus misiją iš naujo jau žinosi kiekvieno teroristo būvimo vietą – tuomet galvok iš naujo. Kiekvieną kartą jų išsidėstymas yra skirtingas, todėl atsipalaiduoti nėra kada.

Galų gale išvydus nusikaltėlį, pradėjome rėkti: „Put your gun now !!! Get on the ground, do it !!!”. Kai kurie teroristai klauso ir kelia rankas į viršų, kiti bando bėgti ar priešintis. Jų dirbtinis intelektas nėra blogas. Jie stengiasi ieškoti priedangų ir šaudo gana taikliai. Norint tinkamai sulaikyti banditą, tenką pasikliauti savo reakcija. Jei matai, kad priešas į tave taikosi ir net neketina mesti ginklo į šalį – nedvejok ir šauk. Kartais pasiseka tiesiog išmušti ginklą iš jo rankų ir sėkmingai sulaikyti. „SWAT 4” žaidime, svarbiausia yra išsaugoti gyvybę, o ne ją prarasti. Tenka stengtis teroristus sulaikyti gyvus ir naudoti ugnį, tik paskutiniu atveju, kai nebelieka vilčių, kad jis pasiduos. Reikia priminti, kad visus sprendimus privalai atlikti labai greitai, todėl pasitaiko ir tokių atvejų, kai nušauni jau pasidavusį priešą.

Tuomet gauni baudos ir tai tik naikina tavo sunkiai uždirbtus balus, kuriuos minėjau anksčiau. Teroristas, buvęs kambaryje, iškėlė rankas į viršų, tačiau staiga šovė į mane ir kulka pataikė tiesiai į koją. Mano komandos draugai tuoj pat eliminavo priešą. Į kiekvieną pataikymą pradedi atitinkamai reaguoti. Pavyzdžiui, kai kulka pataiko i koją – tavo greitis sulėtėja. Tavo komanda taip pat į viską reaguoja atitinkamai.

Gali matyti, kaip sužeistas draugas šlubčioja ar ima blogiau pataikyti. Viskas atrodo tikrai realiai, o ir tu neturi jokių gyvybės skalių, tai reiškia, kad tau užtenka kelių kulkų į krutinę ar vienos į galvą, kad misija būtų baigta, o to aš mažiausiai norėjau.

Galų gale nusileidome į rūsį. Buvome šokiruoti aplinka. Ant sienų iškabintos laikraščių iškarpos su nedorėlio darbais priminė matytus filmus apie psichopatus, kurie laiko įkaitus bjauriuose užkampiuose. Tiesiog negali nepastebėti gerai atrodančios grafikos.

Gerai sumodeliuotos aplinkos, šešėliai ir apšvietimas atrodo nors ir netobulai, bet tikrai pakankamai puikiai tokiam žaidimui kaip šis. Šiame rūsyje aptikome vieną įkaite laikomą mergaitę. Ji buvo surišta, ant galvos uždėta suskilusi kaukė. Ant lubų kabėjo pririšta daug purvinų, tokių pačių kaukių. Davęs raportą apie aptiktą auką, liepiau įsiveržti savo būriui pro sekančias duris, kurios, jei mano planai nemelavo, turėjo būti paskutinės.

Ten suradome ir paskutinę auką, kartu su ieškomu banditu. Jis net nebebandė priešintis, tiesiog išmetė ginklą ir atsiklaupė ant žemės. Mergaitė atrodė baisiai ir maldavo išnešti ją iš šio pastato. Taip baigėsi mano misija. Ji nebuvo labai sudėtinga, tolesnės mano užduotys buvo sunkesnės ir vedė po įvairiausias vietas: ofisus, naktinius klubus, automobilių remonto dirbtuves ir t.t Teko sustabdyti daugybe priešų, atlikti daug spąstų jiems.

Misijose mus lydi ir snaiperis, kuris praneša, kad mato teroristą, tuomet telieka tik paspausti kelis mygtukus ir jūs jau atliekate lemiamą šūvį į įtariamojo krūtinę. Kiekvienas Swat komandos narys turi prisitvirtinęs kamerą, todėl gali stebėti vaizdus, jei visas tavo būrys nėra vienoje vietoje, ir duoti jiems nurodymus.

Tiesa, nebuvo viskas žaidime taip puiku. Negalėjau nepastebėti kai kurių grafikos klaidų. Kartais teroristo ginklas išlenda tiesiai pro sieną. Dirbtinis intelektas irgi turi klaidelių. Vieną kartą priešas tiesio įsmigo tarp aplinkos objektų ir ėmė greitai lakstyti iš vienos vietos į kitą.

Tavo komandos narys taip pat retkarčiais užkliūna už šalia esančių daiktų ar tiesiog sustoja tarpduryje. Kartą teko kelias minutes duoti nurodymus tai šen, tai ten, kad jis iš ten išeitų. Tokias klaideles galima ištaisyti pataisomis, tačiau jos nelabai ir maišo, žaisdamas tiesiog nebekreipi į jas dėmesio, o jos ir pasitaiko nedažnai.

Štai taip ir bėgo mano dienos Swat būryje. Pabaigai galiu pasakyti, kad žaidimas yra vertas dėmesio iš kiekvieno Swat fano. Net ir tie, kurie dar nėra išbandę panašių žaidimų, turėtų pažaisti „SWAT 4“. Tai yra kokybiškas gaminys, kuris paliko gerą įspūdį ir tikrai nesugadins jūsų žaidimų kolekcijos.

Įvertinimas: 8.9