Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2009/09. Teksto autorius: Kyo

Neužteko naujojo Bionic Commando? Tuomet pats laikas išbandyti Bionic Commando: Rearmed, kuris dar labiau primena pirmąją serijos dalį…

Kodėl buvo sukurtas Bionic Commando: Rearmed? Atsakymas labai paprastas: tam, kad atgaivintų seniai pamirštą jausmą, kurį kažkada kėlė pats pirmas ir vienintelis Bionic Commando. Turbūt dažnai susimąstai: „O, kaip mielai dabar pažaisčiau kažką iš praeities, bet kad grafika nepakeliama…“ Bionic Commando: Rearmed išsprendžia šį klausimą. Pats pirmas serijos žaidimas su visiškai atnaujinta grafika ir perkurtu garso takeliu. Taigi kas dar gali stabdyti žaidėją nuo sugrįžimo į praeitį?

Šiuo perdirbiniu rūpinosi ne kas kitas, o studija GRIN, bendradarbiaudama su Capcom. Iš karto galiu pasakyti, kad kūrėjams pavyko puiki klasikinio žaidimo reinkarnacija. Šis žaidimas „veža“ taip smarkiai, kad belieka tik stebėtis. Nauji ir pažangūs žaidimai taip neprikausto dėmesio ir nesukelia tokio susidomėjimo, kaip Bionic Commando: Rearmed. O to priežastys vėlgi labai paprastos: žaidimas greitas, sunkus, gražus, šmaikštus ir užima vos 300 MB.

Be nostalgijos

Į Bionic Commando labai lengva žiūrėti kritiškai ir ieškoti, prie ko būtų galima prikibti: čia neleidžiama šaudyti į viršų, šokinėti… Tie, kurie kažkada alpo dėl Contra, negalėtų net įsivaizduoti tokio žaidimo, kur leidžiama šaudyti tik tiesiai arba atgal ir visiškai negalima šokinėti. Tačiau šiame žaidime suteikiama galimybė naudotis mechanine pagrindinio veikėjo ranka, kuri praverčia siūbuojant po visus lygius ir net kovojant su bosais. Štai čia žaidimas išties sublizga. Bosai Bionic Commando Rearmed sukurti labai sumaniai, o kiekvieną kovą lydi šmaikštūs dialogai, už kuriuos daugelis ir myli Capcom. Dažniausiai bosai užims visą ekraną, o Tavo veikėjas tebus skruzdės dydžio žmogeliukas su dar mažesniu ginklu rankose. Tai labiausiai ir sužavi. Beje, kiekvienas nugalabytas bosas kažką duoda: kokį nors ginklą, galimybę patobulinti pagrindinį veikėją ir t. t. O kur dar krūva kareivių, į kuriuos galima šaudyti pačiais išradingiausiais būdais vien todėl, kad tai smagu.

Su nostalgija

Įsitraukęs į žaidimą pamatysi, jog visi jo lygiai sužymėti spalvotoje plokštumoje ir sunumeruoti, bet tai tikrai nereiškia, kad juos teks žaisti nuosekliai. Anaiptol. Pradėjus nuo pirmo lygio, toliau teks žaisti penktą ir t. t. Visi lygiai daugiau ar mažiau skirtingi, o skraidant tarp jų kartais tave užpuls kareiviai. Dėl jų teks nusileisti netikėčiausiose vietose, kamera atsidurs virš pagrindinio veikėjo ir tada reikės visus išgalabyti. Čia labai praverčia granatos, jos ypač naudingos žaidėjui dėl sprogimo spindulio.

Labai gerai juntamas skirtumas tarp įvairių ginklų… Revolveriu gali šaudyti per atstumą. Kulkos nedaro labai daug žalos, bet galima šaudyti be atvangos, o, tarkime, šaudant su šratiniu šautuvu, nors ir pridaroma daug žalos, dėl atatrankos tarp šūvių susidaro pauzės. Galiausiai, kai išauni iš bazukos, išvis pasaka. Dar niekada nemačiau, kad šūvių animacija būtų taip kruopščiai sukurta. Be to, sumaniai padaryta su lavonais: užuot išnykę kaip kituose žaidimuose, čia jie netingi persiversti per paviršių, ant kurio sukniubo, ir nukristi į vandenį ar į prarają, esančią po jais. Tai išties suteikia gyvumo ir tikrumo.

***

Visiems, kas jau žaidė arba dar nežaidė 2009 metų Bionic Commando, siūlau išbandyti ir Rearmed, nes būtent jis leidžia maksimaliai pajausti žaidimo, kuris dienos šviesą išvydo maždaug prieš 20 metų, dvasią. Žinoma, ne visiems patiks valdymas, mechanika, sudėtingumo lygis, bet tai yra klasika. Šiaip ar taip, yra galimybė žaisti ir dviese, todėl jeigu nesijauti tikras dėl savo sėkmės, gali į pakalbą pasikviesti draugą. Juk dviese, paprastai, žaisti ne tik lengviau, bet ir smagiau!