Iš žurnalo VA PlayStation 2005/09. Autorius: ID

European Assault — jau trečias Medal of Honor pasirodymas šių laikų konsolėse. Po prieštaringai sutiktos ir dalį žaidėjų nuvylusios Rising Sun dalies buvo tikėtasi, kad serija imsis rimtų reformų. Tačiau žaidimas mažai pakitęs. Viena iš didesnių naujovių yra ta, kad lygiai žaidime tapo platesni bei suteikiama savotiška laisvė vykdant misijas.

Žaidime mums tenka amerikiečių pareigūno William’o Holt’o vaidmuo. Kartu su juo nukeliausime į keturias skirtingas pasaulio vietas bei įvykdysime iš viso 11 skirtingų misijų. Žaidimas pradžioje nukels ir leis sudalyvauti garsiame St. Nazaire reide. Vėliau nukeliausime į Šiaurės Afriką, kur padėsime generolui Montgomeriui. Trečioje kampanijoje mes padėsime Rusijos patriotams ir Raudonajai armijai Rytų fronte. O ketvirtoji, paskutinioji, kampanija grąžins mus į amerikiečių armijos gretas.

Vos įsijungus European Assault, mane iškart apėmė džiaugsmas. Įspūdingas meniu, nepakartojamas pristatymas kartu su vienu iš karo dalyvių prasmingu monologu išties teikė daug vilčių. Galbūt EA suprato, rimtai ėmėsi stiprių reformų ir neleis merdėti tokiai dar nuo PS One laikų nuostabiai serijai. Tačiau aš klydau. Vos tik pradėjau žaisti, žaidimas parodė visą savo gražumą. European Assault visiškai nepakito nuo ankstesniųjų dalių varikliuko ar grafikos atžvilgiu. Visi pakitimai įvyko tik „geimplėjuje“.

Žaidimas nuo šiol siūlo platesnius bei judesio laisvę suteikiančius lygius. Kiekvieną lygį nebūtinai galima pereiti pasirenkant vieną taktiką. Pavyzdžiui, kartais gali nepavykti susprogdinti kelią užstojusio tanko, jei neturėsime Bazukos, tačiau mes galime pasirinkti antrą maršrutą ir apeiti kliūtį nenaudojant savo amunicijos. Tokia judesių bei taktikos įvairovė suteikia naujų spalvų žaidimui, tačiau didesnė lygių erdvė suteikia vieną ar tik keletą galimybių jį įveikti ir tai neįtakoja siužeto, kas išties liūdna. Juk kare nieko negali prognozuoti, ateitį nulemiame patys savo veiksmais.

Viena iš naujovių yra ir Adrenalino režimas. Naikindami priešus mes krauname Adrenalino stulpelį, o jį užpildę galime paleisti adrenalino bangą. Ją paleidus, kuriam laikui mums suteikiamas nepažeidžiamumas bei neribojamas amunicijos kiekis. Adrenalino režimas išties naudingas, kai mus užpuola dideli priešų būriai. Savo būrio valdymas — dar viena serijos naujovė. Mums leidžiama vadovauti trims savo būrio draugams. Galime liepti jiems ištirti priekyje esančias teritorijas ar liepti grįžti atgal. Tačiau savo būrio draugus verta saugoti, kadangi jie taip pat turi savo gyvybės stulpelį. Jei jie susižeidė, galime prie jų priėję pagydyti.

Štai ir visos naujovės trečioje konsolės versijoje. Visa kita, kas buvo nuo pirmų dalių, išliko ir iki dabar. Tokios pat kvailos „nueik ten, susprogdink tą“ užduotys, kurios, atrodo, neturi jokios priežasties ar preteksto jų siekti. Visos kovos su priešais taipogi išliko tokios pat technologiškai pasenusios, monotoniškos bei neįdomios. Priešai protingesni irgi netapo. Dažnai priešus, pasislėpusius už įvairių sienų ar dėžių, galima tiesiog aptikti iš užnugario, bet jie toliau vaidins, kad slapstosi už dėžių ir tykoja priekyje mūsų, nors mes seniai stovime už jų nugaros.

European Assault dalyje išliko visi ginklai. Turime galimybę pašaudyti tiek M1 Garand, MP 40, Thompson, raketsvaidžio ir kitų puikiai techniškai atkurtų bei patogių ginklų. Žaidimas išties neilgas, patyrę žaidėjai pajėgs jį įveikti per 6 valandas, o tai tikrai trumpas laikas. Ir tos šešios žaidimo valandos bus niūrokos, nevers prisiminti žaidimo ar jį dar kartą žaisti. European Assault taipogi nesiūlo jokio multiplayer režimo, o tai liūdina. Sužaidus žaidimą jį tiesiog teks padėti į šoną ir palikti užmarštyje.

Žaidimo grafika tragiška. Ji nė velnio nepakito nuo Frontline dalies, o kartais atrodo, kad žaidžiame seną PS One MOH‘ą. Tekstūros blankios. Animacija siaubinga, veikėjai juda nesklandžiai, tarsi sukaustyti. Specialieji efektai atrodo tarsi sename PSOne. Žaidime skambanti karo muzika puiki. Verčia suvokti, kad vyksta tikras karas. Garsai realistiški: tiek ginklų šūviai, tiek sprogimai skamba neblogai.

European Assault — dar vienas nevykęs mėginimas pajudinti konsolės versiją į priekį. Žaidimas išlaikė tokį pat pasenusį lygį kaip ir anksčiau. Žvelgiant iš technologiškai tobulėjančio žaidimų pasaulio, European Assault — vienas žingsnis atgal. Žaidimo kūrėjams išties vertėtų keisti konsolės versiją nuo pamatų.