Visai neseniai (ir, deja, pavėluotai) apžvelgėme „Warlock: Master of the Arcane“. Nors žaidimas tikrai nėra labai senas ir nuo jo išleidimo prabėgo vos du metai, jis netruko susilaukti antrosios dalies, pavadinimu „Warlock 2: The Exiled“. Už tai dėkoti turime „Paradox Interactive“ studijai, žinomai dėl savo specializacijos strateginiuose žaidimuose. Taigi, kas pasikeitė? Kuo ši antroji dalis skiriasi nuo pirmosios? Ar tai yra pilnavertis kūrinys, ar niekuo nesiskiriantis pinigų melžimo piaras? Tą šioje apžvalgoje ir pabandysime išsiaiškinti.
Prieš pradedant pasakoti apie žaidybinius pokyčius, reikia paminėti ir žaidimo istoriją, kuri, atvirai sakant, išliko tokia pati komplikuota, padrika, miglota ir visaip kitaip neaiški. Tiesa, pays kiečiausiai serijos gerbėjai gali džiaugtis – viena brangesnių žaidimo versijų turi specialiai šiam išleidimui parašytą istoriją, kurioje, matyt, atsiskleidžia visi niuansai, bet iš to ką mums pateikia trumpas pristatomasis video, galima suprasti tiek: buvo išburtas pats galingiausias burtas, pasaulis susiskaidė į eilę mažesnių pasaulėlių per kuriuos teks keliauti į Ardaniją, nugalėti piktąjį burtininką ir įvesti tvarką.
Taigi, pirmuosius pokyčius pastebėsime tik tokiu atveju, jei mūsų netenkins iš anksto parinktas žaidimo rėžimas, pasaulio dydis, mago portretas ir norėsime viską susiderinti patys. Vienas jų – dvigubas žaidžiamų rasių pagausėjimas. Pirmajame „Warlock: Master of the Arcane“ galėjome rinktis vos tris, žmonių, numirėlių ir žvėrių rases. „The Exiled“ prie jau esamų trijų prideda dar tris. Tai itink kietus šarvus dėvintys, runų magiją naudojantys slaviški/skandinaviški „svarčiai“, visų užmiršti […] bei etatiniai lankininkai elfai. Taigi, galima sakyti, gauname dvigubai daugiau diversijos, žinant, kad net ir pasirinkę kitokią rasę, žaidimoje eigoje turėsime teorinę galimybę gamintis kitoms rasėms priklausančius karius.
Toliau galime pasirinkti vieną iš dviejų žaidimo rėžimų: „Exiled“, kuris teoriškai atitiktų kokį nors „istorinį“ bei „smėliadėžinį“. Kaip jau tikriausiai atspėjote, „Exiled“ tipo rėžimas yra dar viena naujovė. Būtų galima pagalvoti, „ei, bet negi kūrėjai neįdėjo jokio naratyvo, kaip kokiuose „Herojuose“?“. Čia ir ateina visas „Exiled“ rėžimo įdomumas, kad vienu metu tai galima traktuoti ir kaip paprastą „skirmish“ tipo pasižaidimą prieš AI, ir kaip pagrindinę žaidimo istoriją, kurioje į mūsų įkūnijamas magas stengiasi sugrįžti į pirminį Ardanijos pasaulį ir nugalėti „Suvienytoją“.
„Exiled“ rėžimas ypatingas ir tuo, kad čia keletą vientisų pasaulių pakeis eilė mažesnių, turinčių savo tematiką – visai kaip „World of Warcraft“ „outlands“. Tai yra, vienas pasaulis bus dykuma, antras – tropikų džiunglės, trečias – magiškas kristalinis, ketvirtas – kaulais nusėtas mirties slėnis ir t.t.
Aišku, galbūt tie pasauliai neatrodytų taip įspūdingai, nei ne atnaujinta grafika. Tačiau nors mielesnis akiai vaizdas ir gali būti įvardyjamas kaip dar viena naujovė, jo išskirti nebūčiau linkęs – tai privaloma kiekvienam jaunai išleidžiamam žaidimui.
Pats pagrindinis žaidimo pricesas, deja, išlieka beveik nepakitęs, o visus pokyčius labiau galima įvardinti kaip patobulinimus. Trumpiau tariant, žaidimo esmė išlieka ta pati: čia turėsime savo pagrindinę pilį, kelsime jos lygį, aplikui statysime pastatus, plėsime teritoriją statydami mažesnes pilis, pirksime karius, juos tobulinsime, kovosime prieš iš niekur atsirandančius priešus bei užiminėsime jų buveines, vykdysime pavestas užduotis.
Vienas tokių patobulinimų – integruotas pastatų tobulinimo medis. Tai yra, dabar, bet kuriuo metu žaidime galima pasižiūrėti kokius pastatus turime statyti, jei norime konkretaus kario. Arba, tiesiog, pasidairyti į šalutinius pastatus, kad galėtume suplanuoti savo teritorijos plėtrą. Nereikia gaišti laiko narstant „googlės“ gelmėse.
Antrasis, ko gero didžiausias iš visų, yra naujų burtų išieškojimo pertvarkymas. Jei prieš tai šis procesas buvo itin paprastas (iš galimai duotų burtų pasirinkti labiausiai patikusį ir išlaukti nustatytą ėjimų kiekį), tai dabar visi burtai sudėlioti į tris skirtingas kategorijas: puolimo (įvairūs ugnies kamuoliai, žaibai, armagedonai), pagalbinius (gyvybių atstatymas, žemės formavimas, vaikščiojimas vandeniu) bei dieviškuosius, turinčius prieš tai minėtų grupių efektus, bet reikalaujančius tam tikro karmos taškų kiekio su atitinkama dievybe. Negana to, visi šie burtai, pagal savo galingumą yra suskirstyti į keletą pakopų, tad norėdami pogresuoti aukščiau, pirmiausiai turėsime išmokti nustatytą kiekį žemesnio lygio burtų.
Žinoma, be šių minėtų naujovių žaidime tikrai yra kitų, kurių, galbųt, nepavyko pastebėti, bet visumoje turime tokį vaizdą: trys naujos rasės, naujas „Exiled“ rėžimas, atnaujinta grafika, pertvarkyta burtų sistema bei sumažintas pastatų statymo vargas. Ar to užtenka, kad „Warlock 2: The Exiled“ galėtų vadintis visaverčiu tęsiniu? Mano kuklia nuomone, nelabai. Tačiau jei apsimesime, kad tai yra ne antroji dalis, o atskirai išleistas pratęsimas – viskas tiesiog puiku.
