Iš žurnalo PC Klubas 2007/01. Autorius: jcdent
Senais laikais, kai „Windows 95“ dar laikyti moksline fantastika, o kai kurie „PC Klubo“ skaitytojai nebuvo gimę, buvo išleista pirmoji „Space Empires“ dalis. Nuo to laiko buvo išeisti dar 5 žaidimai. Kol manęs nepradėjote kaltinti matematikos neišmanymu, turiu pasakyti, kad viena dalis buvo be skaičiuko ir skyrėsi tuo, kad buvo galima valdyti tik vieną laivą. Visa serija žaidimų yra nedidelio biudžeto, paprastos grafikos, netaikanti į bestselerius, bet gili ir plačių užmojų.
Pradėsime nuo siužeto. Jo nėra. Apskritai. Todėl geriausia vos įsijungus žaidimą spausti „Tutorial“. Mokymai trumpi, vos 50 langų, neišmokys visų visatos užkariavimo gudrybių ir vingrybių, bet duos solidų pagrindą. Mano patarimas yra spjauti į šūkį „Tutorialas —lūzeriams“ ir jį atlikti, nes kol pats surasite, kas kur kaip ir kodėl vyksta, jūsų sistemoje jau lankysis nelabai draugiškai nusiteikę priešiškos rasės laivai.
Pabaigus mokymus (tą jūs tikrai padarysite, jei jau prisiruošėte žaisti SE5) yra dvi galimybės. Tiksliau, du mygtukai: „Quick Start“ ir „New Game“. „Quick Start“ leidžia pradėti žaisti patį paprasčiausią žaidimą. Galima pasirinkti iš kelių jau sukurtų rasių ir žaisti. Tačiau tai beveik neišnaudoja SE5 galimybių, kurias duoda iki žaidimo. Kūrybiškesniems siūloma spausti „New Game“. Po jo — pats kruopščiausias žaidimo paruošimas rinkoje (kruopštesnis tik „Neverwinter Nights“ ir „Elder Scrolls“ veikėjo kūrimas, bet jie ne TBS). Reikia pasirinkti galaktikos dydį, planetų kiekį, DI oponentų kiekį ir panašiai. Viską vainikuoja rasės kūrimas. Aišku, tai galima ir „Galactic Civilisations 2“ daryti. Bet čia viskas daug kruopščiau. Laivų išvaizda, logotipas, rasės tipas, vyriausybės tipas, visuomenės tipas, įgimti ypatumai. Net galima išlaisvinti vidinį mokslinės fantastikos kūrėją ir sukurpti savo rasės biologijos, visuomenės ir istorijos aprašus. Aišku, DI jo neskaitys, bet žaidžiant internete… Žodžiu, galite tapti rasės anarchistų žmogėdrų kiborgų kačiukų aukščiausiasis kunigas.
Tie, kurie iki šiol nesuprato ir nepabėgo, težino — šis žaidimas yra koncentruota, tiesiai į smegenis per akių nervus tiekiama mokslinė fantastika. Apie rases, aišku, pradėsiu nuo ginkluotės. Nors jūsų rasė skraidytų laivais, sukurtais iš energijos/košės/geriau neįvardintų dalykų, jos pirmas ginklas bus įsodrinto urano patranka arba branduolinės raketos. Paskui atsiras ir įdomesnių žaisliukų. Plazminės torpedos, mezoniniai lazeriai, kovinės galvutės laivams–savižudžiams, nulinės erdvės projektoriai, fotonų ir tachionų ginklai. Planetų bombardavimui skirtas napalmas, biologiniai ginklai. Ginklai, kilnojantys priešo laivą. Kvailinantys įgulą. Užkrečiantys kompiuterį. Nusiurbiantys atsargų kosminiai parazitai. Arsenalą vainikuoja tektoninės bombos sprogdinti planetoms ir priešsaulinės patrankos (Dartui Veideriui su savo „Mirties Žvaigžde“ tik slėptis po lapais) . Kadangi mūšiai vyksta realiu laiku, ginklai turi šaudymo dažnį ir atstumą. Kuo naujesnės kartos ginklas, tuo žala ir atstumas didesni.
Bet laivams reikia ir kitos įrangos. Šarvai, sensoriai, varikliai, įgulos patalpos, gyvybės palaikymo sistema būtina vos ne kiekvienam kosminiam keliautojui. Aišku, galima (po įtemptų tyrimų) įkišti kompiuterį arba naudoti nepilotuojamus aparatus. O pastariesiems reikės kompiuterio šerdies. Kreiseriui reikės daugiau įgulos negu fregatai. Tiesą sakant, laivų tipų šiame žaidime yra begalė. Paskirčių irgi panašiai. Ilgo žaidimo pabaigoje bus laivai–šahidai, sprogdinantys žvaigždes; laivai, kuriantys žvaigždes. Ir laivai ant naujai sukurtos žvaigždės statantys Daisono sferą… Galima užsikrėsti Dievo kompleksu.
Aišku, visų šitų įdomybių nebus be mokslo. Taip, be visagalio mokslo. Jis vykdomas paprastai. Planetose galima statyti tyrimo centrus. Šie siūlo tyrinėjimo taškus. Pastaruosius galima paskirstyti visokioms mokslinėms atšakoms. Labai malonus dalykas, kadangi kituose žaidimuose vienu metu galima tyrinėti tik vieną mokslo šaką. Mokslas lemia rasės išgyvenimą ir klestėjimą. Visi dalykai, kuriuos pastatome žaidime, turi lygius. Geresnis lygis reiškia didesnę kokybę. Todėl pirmojo lygio mezoninė patranka yra labai prastas ginklas palyginus su antro ar trečio lygio įsodrinto urano patranka ginkluotą laivą. Antrojo lygio tyrimų bazė geresnė nei pirmojo. O šeštojo lygio fregata yra patvaresnė ir talpesnė už pirmojo. Aišku, laivai netobulėja vos išradus naujo lygio šarvus. Todėl reikia juos skraidinti į planetą su kosmo uostu, kad būtų įdiegiami atnaujinimai. Ten pat juos ir pataisys, ir prikraus atsargų bei amunicijos. Ir atgal į mūšį.
Mūšiai čia vyksta dviem būdais: taktiniu ir strateginiu. Taktinis yra 3D laivų mūšis realiu laiku su šūviais, sprogimais, manevrais ir kitais smagiais dalykais. Strateginis yra kaip „FIFA Football Manager“: taškai vaikosi po ekraną, galima matyti tik svarbesnius jų rodmenis ir nustatyti laiko greitumą. Aišku, taktinis visapusiškai geresnis ir smagesnis, nes galima tiesiogiai viską kontroliuoti ir nulemti mūšio baigtį. Vieną kartą mano raketinę fregatą (laivelį su vienu branduoliniu užtaisu, leidimo įtaisu ir amunicija, likusia tik kokiai 10 šūvių) užpuolė penki priešai. Dėl mano laivo didesnio greičio ir tolimesnio nuotolio sugebėjau vieną pribaigti, bet išnaudojau visą likusią amuniciją. Kažkodėl likę keturi priešo laivai pasitraukė. Maždaug tas pats galioja ir antžeminiams susirėmimams.
Beje, gali atsitikti ir taip, kad per visą žaidimą beveik nesivelsite į mūšius. Diplomatija čia — aukščiausios klasės. Susitarimais galima pasiekti kitos civilizacijos pasidavimą jūsų valdžion. Smagumėlis, tokios diplomatijos jokiame kitame žaidime nesurasite. Sudarai sutartis, aliansus, ir baigiasi tuo, kad niekas negali užpulti nesulaukęs likusios visatos įniršio.
O kol visi taikiai gyvena, jūsų įsislaptinę laivai susprogdina sąjungininkų saules :).
Visus kosminius įtaisus: palydovus, bazs, dronus (atakos robotas/mini kosminis laivas. Dažniausiai atlieka valdomos torpedos vaidmenį), naikintuvus ir tikrus laivus reikės susikomplektuoti pačiam. Arba pačiai, jei netyčia esate mergina. Sudėti šarvus ir kitus komponentus. Priskirti klasę. Pavadinti. Beje, žaidimas įdomiau veikia su pavadinimais. Aš prie jo pridėjau MK I, reiškiantį pirmą kartą. Kai paspaudžiau mygtuką „upgrade“ (patobulina visus laivo projekto komponentus iki naujausio lygo), naujas projektas jau buvo MK II. Ir taip toliau: MK III, MK IV. Keistas, bet geras bruožas. O tada galima kelti simuliacinį mūšį. Puikumėlis!
Žaidimo grafika, kaip jau minėjau, 3D. Bet nieko įspūdingo nesitikėkite. Vaizdo plokštė pagal reikalavimus turi palaikyti 3D. Todėl nekvepia net „Star Wars: Empire at War“. O garsas iš viso niekinis, jokio balso negirdėti. Todėl drąsiai galima groti savo mp3 kolekciją.
Kadangi žaidimas skirtas rimtesniems žmonėms, kurie tikriausiai ir darbą turi, yra keletas smagių dalykų. Žaidimą galima priversti rodyti laikrodį vietoje datos. Galima žaisti lange. Net pačiame žaidimo lange yra mygtukas „minimize“, jei viršininkas ateitų jūsų patikrinti ir vos nežkluptų bandantį nukariauti Jeronimą iš plėtros skyriaus. Tiesiog stebėtinas kūrėjų apdairumas.
Vos nepamiršau. ĮSPËJIMAS: įtraukiantis. Šiaip nelabai traukiantis žaisti. BET. Bet kai jau prisėdi, tai laikas bėgte bėga. Pamirštami tokie dalykai kaip poreikis atsakinėti į „Skype“ ar „Messenger“ pranešimus, nes juos prisimenate tik tarpe tarp eilių, o eilei prasidėjus yra ką veikti ir be to. Todėl žaiskite labai atsargiai.
O šiaip sėkmės, būsimieji nemirtingieji teros imperatoriai, dartai veideriai ir astronapaleonai!
