Apžvalga iš žurnalo PC Gamer Nr. 2008/07

Autorius: XAN

Kaip Perrio Rhodano vardas sugebėjo užburti tūkstančius skaitytojų Vokietijoje be jokio pastebimo indėlio į mokslinę fantastiką, taip ir Rhodan: Myth of Illochim įstengia sužavėti žaidėjus kartu išlikdamas standartiniu „parodyk ir spragtelėk“.

Istorija (apskritai, vienintelis dalykas, skiriantis vienus kvestus nuo kitų) pasakoja, kaip Saulės Rezidencijos užpuolimo metu pagrobiama nemirtingojo Perrio Rhodano — Tavo — mylimoji Mondra. Negana to, prieš riteriui išvykstant gelbėti princesės, teks „apeiti draudimą“ išvykti iš minėtosios Saulės Rezidencijos. Tuo metu pradėsi suvokti, kad šuo pakastas daug giliau, negu iš pradžių manei — atrasi ryšį tarp Mondros, jos pagrobėjų ir mitinės illochimų rasės. Oho, skamba paslaptingai…

Nors mokslinė fantastika populiariojoje kultūroje jau grasina išlįsti per gerklę, nuotykių žaidimuose ji daug retesnis svečias. Gal dėl to galima grožėtis išskirtine dailininko fantazija bei monumentaliu žaidimo pasauliu pro akis praleidžiant kai kurias trivialias idėjas? Dėl to galima užsimerkti prieš kaip visada nenusisekusią animaciją.

Žaidimas Tave įtrauks, leis trumpam apsiprasti ir tada mes duobėn. Na, taip jau būna su tais kvestais… Fone girdėsi sopraną, taip pat skambės nejaukius jausmus sukelianti melodija — nieko tokio, kas Tave trikdytų ar atkreiptų dėmesį. Sunksi paskutines savo intelekto atsargas, kai kažkas pakuždės, kad labiau šiuo atveju pasitarnaus brutali jėga. Ir, iš tiesų — „bandymų ir klaidų“ metodas padės išsikapstyti iš bedugnės. O juk taip neturėtų būti…