Jau daugybę metų „Moto GP“ serija nežino kuo ji nori būti. Žaidėjas ir tas nelabai žino kas jo laukia nusipirkus naujausią serijos žaidimą. Kitaip nei daugelis kasmetinių žaidimų, „Moto GP“ bene kiekvienais metais pasirodo vis kitoks. Daug metų „Moto GP“ buvo motociklų lenktynių simuliatorius. Nemažai laiko serijai teko pabūti ir arkados rėmuose. 2008 metais gavome kažką panašaus į simuliatoriaus ir arkados hibridą. Su nuolat besikeičiančiais kūrėjais „Moto GP“ tapo labai įvairialype serija. Galbūt tam atėjo galas? Prieš keletą metų teisės į „Moto GP“ atiteko „Capcom“ ir jie gana neblogai pasirodė su „Moto GP 08”. Šiemet jie ir vėl bando pakartoti sėkmę su „Moto GP 09/10”.

Kalbant atvirai, geriausios „Moto GP“ dienos jau praeityje. To pakeisti nepavyko ir „Monumental Games“ studijai, kūrusiai „Moto GP 09/10”. Ankščiau ši studija savo talentą demonstravo kurdama vidutinės kokybės internetinius žaidimus apie medžioklę ir futbolą, bei skirtingai nei ankstesnė studija dirbusi prie „Moto GP“ „Milestone“, neturėjo jokios patirties prie lenktynių, o ypač Moto GP paremtų žaidimų. Turbūt labiausiai „Monumental Games“ viską sudirbo pašalindami iš žaidimo realistiškumą. Aišku, daugelis pasakytų, kad ir visi „THQ“ kurti „Moto GP“ ne kažin kiek jo ir teturėjo, bet tai dar niekis palyginus su naujausiu „Moto GP“ žaidimu.

Valdymas liko mažiausiai sudergtas kreivų kūrėjų rankų. Važiuojant kelių šimtų kilometrų per valandą greičiu ir įvažinėjant į posūkius vis dar galima pajusti, kad važiuoji su galingu motociklu, o ne automobiliu. Gerai perteiktas motociklo svoris, taipogi nesunku pajusti kada praslysta galinis ratas ar per stipriai nuspaudžiamas priekinis stabdis. Skirtumas nuo ankstesnių serijos žaidimų yra tas, kad čia daug rečiau nuvirsti nuo motociklo, ypač lyginat su „Moto GP 06”. Ratai gali pagauti daugiau žvyro, be to nesunkiai sugebėsi ištiesinti motociklą net sudėtingiausiuose posūkiuose. Čia juntamas eilinis kūrėjų noras žaidimą padaryti prieinamesnį didesniam žaidėjų ratui, t.y. padaryti taip, kad jį labiau pirktų ir nesidomintys motociklų sportu ar mažiau patyrę žaidėjai. Tokie kūrėjų sprendimai pastaruoju metu nėra retenybė, kuri mano nuomone, neretai turi sveikintinų pasekmių. Prisiminkime „Need For Speed Shift“, po kurio daugelis arkados fanų nutarė išmėginti ir lenktynių simuliatorius. „Moto GP 09/10” atveju to daryti tikrai nereikėjo. „Moto GP“ kaip ir kiti bent kiek į simuliaciją linkę žaidimai man patinka dėl to, kad juos žaisti reikia išmokti, o išmokus apima neapsakomas pasitenkinimo jausmas, kada aiškiai matai savo padarytą pažangą. To čia daugiau nebėra. Moki vairuoti automobilį „Need For Speed“, mokėsi išpiešti saulę ir „Moto GP 09/10“. Galimybė pasirinkti simuliacinį motociklo valdymą išnyko kartu su „Moto GP 08” kūrusia studija. Kitaip tariant, rimtam motociklistui čia nebus ką veikt.

Kadangi valdymas gali drąsiai pretenduoti į arkados medalį, fizika čia irgi groja iš tų pačių natų. Tik jos dėka ir galima demaskuoti „Moto GP 09/10” rimtumo stoką. Kad ir daug tų nesimuliacinių „Moto GP“ buvo, bet nei vienas iš jų taip neignoravo bendro suvokimo apie fizikinius dėsnius. Tau greičiausiai atrodys keista, kodėl įsirėžęs į priešais riedantį oponentą nenukrisi nuo motociklo. Greičiausiai krūptelėsi pamatęs, kad į Tave neapdairiai įlėkęs varžovas nepakenkė nei Tau, nei Tavo plieniniam žirgui, bet dar gi jį privertė kurį laiką važiuoti iki tol nepasiekiamu greičiu. Antra vertus, kartais ne iš šio ne iš to fizika apsireiškia, ir po menko kontakto su kitu motociklu skrisi nuo savojo kaip baronas Miunchauzenas.

Man labai netikėta naujovė žaidime buvo laiko atsukimo atgal funkcija. Pats jos veikimas jau labai gerai pažįstamas iš tokių žaidimų kaip „Grid“, „Dirt 2”, „Forza 3” veikia taip pat, be didesnių inovacijų. Tik skirtumas tas, kad čia kiekvieną kartą toje pačioje vietoje atsukinėjant laiką atgal, tas atsukamo laiko atgal tarpas vis trumpėja ir trumpėja. Galimybė atsukti laiką atgal apdairiai uždrausta kvalifikacinėse lenktynėse. Kaip bebūtų keista, didelės įtakos lenktynėms ši funkcija neturi, nes laikui bėgant „Moto GP 09/10“ baudimo metodu atpratina žaidėją ja naudotis.

Reikalas tame, kad nuo šiol lenktyniaudamas kaupsi patirtį, kuri kels Tavo kvalifikaciją ir lygį (kaip originalu!). O patirtį kaupsi važiuodamas rekomenduojama trasos dalimi, pravažiuodamas pro siaurus virtualius vartelius (panašiai kaip „Project Gotham Racing“), aplenkdamas oponentus ir panašiai. Daugiausia patirties gausi užimdamas pirmą vietą kvalifikacijoje ir ne ką prasčiau pasirodydamas lenktynėse. Taškus prarasi tyčia ar netyčia kontaktuodamas su kitais lenktynininkais, kirsdamas kampus ar nugriūdamas nuo motociklo. Didelę dalį taškų atims minėtas naudojimasis laiko atsukimo atgal funkcija. Kiekvienų lenktynių gale pagal taškus būsi įvertintas A, B arba C reitingu, nuo ko priklausys kiek taškų nubyrės į Tavo kraitį.

Tavo lenktynininko lygis turės didelę įtaką progresui pagrindiniame karjeros režime, nes nuo jos priklausys kokius inžinierius ir vadybininkus galėsi samdytis, o nuo to jau priklausys vis kita. Gaila tik kad trūksta daugelio ankščiau buvusių karjeroje pasirinkimo galimybių. Keliolika vadybininkų ir inžinierių, nedidelės komandos atributikos išvaizdos keitimo galimybės ir itin primityvus motociklo tobulinimo mechanizmas verčia imtis už galvos.

Karjeroje patiko tai, kad aiškiai jautiesi naujoku. „Moto GP 09/10” iš karto duoda suprasti, kad į pirmą vietą patekti bus sunku. Motociklo tobulinimo progresas lėtas, o DI kovoja labai aršiai net mažiausiu sudėtingumo lygiu, tad paragausi pergalės nebent sezono pabaigoje arba per atsitiktinumą. O tai nėra taip blogai. Baigus sezoną gali pradėt kitą iš naujo, bet vis dar turėdamas senąjį motociklą ir komandą bei atliekamus metus treniruotėms. O jei Tau tai nepatinka, žaidimas leidžia po sezono pereiti viena lyga aukščiau (jeigu turėsi pakankamai patirties).

Nors ir pusiau arkadinės lenktynės žaidžiasi ganėtinai dinamiškai ir kartais iš tikrųjų suteikia adrenalino, viską apkartina kai kurie neišbaigtumai. DI kaip ir minėjau kovoja aršiai, bet jis gerai išmanydamas žaidimo alergiją žalos ir fizikos dėsnių egzistavimui, nevengia trankytis bei tiesiog visu greičiu įsirėžti į žaidėją. Užkliuvo ir tai, kad padangų bei oro sąlygos praktiškai neturi įtakos motociklo valdymui.

„Moto GP“ paremtų žaidimų šiuo metu tikrai nėra daug. Bet tai nesumažina „Monumental Games“ studijos padarytos nuodėmes. Vienas iš dalykų, kuriuos „Moto GP 09/10” daro tinkamai, tai parodo ateities „Moto GP“ kūrėjams, kaip nereikia maišyti arkados su simuliacija. Nors šiuo atveju, tiesiog bandyta padaryti arkadiškesnį „Moto GP“ tos ir taip gležnos, netvirtos simuliacijos sąskaita.