Neseniai mane pasiekė nepriklausomų kūrėjų „Kodotsgames” iš Mianmaro žaidimas „DarkEnd“. Kaip žinome, Mianmaras nėra ta valstybė, kurioje žaidimų industrija yra labai išplėtota ir tai tėra pirmasis žaidimas vaidmenimis, sukurtas Mianmare. Dažnam lietuviui ši šalis žinoma dėl to, kad jos oficiali vėliava yra panaši į mūsų. Žaidimo platintojas yra „Kiss“, kuris platina įdomesnius nepriklausomų kūrėjų žaidimus.

„DarkEnd“ – tai tradicinis vaidmenų žaidimas, sukurtas su šio žanro mėgėjų programa „RPG Maker VX ACE”, kuria dažniausiai naudojasi žmonės neturintys rimtos programavimo patirties ar didelio biudžeto, pavyzdžiui, kaip žaidimo „To The Moon” ir „Always Sometimes Monsters” kūrėjai. Šis varikliukas riboja žaidimą užrakindamas jį ties 4:3 ekrano įstrižainės santykiu ir 1024×768 maksimalia rezoliucija, o pats faktas, kad naudojamasi standartiniais „RPG Maker“ garsais ir šriftais, atrodo ganėtinai blankiai lyginant su moderniais RPG žaidimais, kurtais su „Unity” ar net „Gamemaker” programomis.

Grafika – kaip jau buvau minėjęs, tai – silpniausias žaidimo aspektas, ypač dėl to, kad kūrėjų šiam žaidimui kurtos animacijos atrodo neįprastai ir kažkaip nesiderina prie (man net keista tai rašyti) žymiai geriau nupieštų standartinių „RPG Maker” veikėjų ir aplinkų, kurie jau yra pridėti „RPG Maker RTP“. Kadangi esu bandęs šią programą, galiu pasakyti, kad tai yra paketas, puikiai tinkantis daugumai 2D viduramžių RPG kurti arba kitais žodžiais – pradedančiojo rinkinys)

Siužetas – kalbant apie siužetą galiu pasakyti, kad tai yra tas dalykas, kuris laiko žaidimą, nes jeigu jis būtų bent kiek silpnesnis, šią apžvalgą būčiau baigęs rašyti jau dabar ir tai tebūtų dar vienas „studenčiokų“ bandymas. Tačiau žaidimo siužetas, kaip bebūtų keista, labai gerai apgalvotas, o ir veikėjai pakankamai išplėtoti. Žinoma, čia gausų standartinių RPG žaidimų klišių, bet jos per daug į akis nekrenta.

Žaidimo pradžioje galima išsirinkti net du veikėjus iš keturių galimų. Mūsų personažai: šviesos riteris Lucionas, kraujo medžiotojas (Blood hunter) Svas, burtininkė Grizelda (Griselda) ir kovos menų specialistė Xia. Pirmasis veikėjas bus pagrindinis ir siužetas seks jo požiūriu į įvykius, o antrasis veikėjas juos komentuos. Taigi, žaidime iš viso galima sudaryti net 16 skirtingų veikėjų kombinacijų ir kiekviena iš jų yra su unikaliomis replikomis ir siužeto posūkiais.

Taigi, apie ką pats žaidimas?

Jūsų veikėjai turi užduotį išgelbėti pasaulį nuo besiplečiančios tamsos zonos, kuri pavadinta taip kaip ir žaidimas. Ši zoną pasirodė kai vienas labai išmintingu laikomas karalius tapo godus ir pradėjo gvieštis didesnės galios savo pavaldiniams. Ir vieną dieną ši galia tapo didesnė nei karalius galėjo sukramtyti. Taigi, žaidimo pasaulyje išsibarstė labai didelis kiekis blogio kristalų, kuriuos mūsų veikėjui teks sunaikinti. Kadangi esant požemyje išsaugoti žaidimo negalima, žaidėjo patogumui kristalai išdėstyti jo gale, kad pastarasis galėtų sugrįžti į normalų pasaulį, išsaugotų žaidimo eigą ir grįžtų atgal į kovą.

Taigi, mūsų veikėjai žygiuos po Darkendo požemius ir bandys sunaikinti visus kristalus bei nugalėti blogio jėgas. Žaidimo priešai bus matomi ir jų bus galima išvengti, tačiau daugumoje lygių teks arba rasti raktą į aukštesnį lygį, arba įveikti minibosą, kuris klaidžios kažkur požemyje.

Kovos, lyginant su kitais „RPG Maker“ kurtais žaidimais, yra pakankamai gerai subalansuotos, tačiau ganėtinai per lengvos. Nors ir žaidimas turi keturis sunkumo lygius, tikras sudėtingumas pasijaučia tik ant pačio sunkiausio režimo, bet ir tai ne visada. Žinoma, galbūt dėl to, kad esu žaidęs labai daug žaidimų vaidmenimis sunkumas man problemų nekelia, nes einant į žygį reikia rimtai jam pasiruošti.

„DarkEnd“ – tai trumpas vaidmenų žaidimas, kuris iš jūsų pareikalaus apie 10-15 valandų gyvenimo laiko.

Muzika/ Garsas – šio žaidimo garsai tėra standartiniai iš „RPG Maker“ programos ir daugumoje vietų skamba ganėtinai juokingai, tačiau žaidimo muzika tikrai atitinka žaidimo dvasią. Ji yra niūroka ir tikrai parodo, kad šiuo metu situacija nėra viena iš geriausių.

Verdiktas – Galbūt skaitant apžvalgos pradžią jums susidarė nuomonė, kad šio žaidimo neapsimoka turėti savo kolekcijoje dėl mėgėjiškos grafikos ir garsų, tačiau, bendrai paėmus, tai yra pakankamai geras minimalistinis nepriklausomų kūrėjų vaidmenų žaidimas, turintis pakankamai stiprų siužetą ir jo posūkius. Taip pat jis puikiai tiks ir žmonėms norintiems prisiminti senuosius 2D RPG žaidimus.