Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2009/05. Teksto autorius: Raw

Pirmoji misija liepė tyliai ir nepastebimai prislinkti prie priešo įsitvirtinimų, nudėti pavienius sargybinius ir sunaikinti pabūklus, trukdančius įvesti mūsiškių pagrindines pajėgas. Mano vadovaujamas rusų būrelis padarė ką lieptas ir net geriau (net kelių medalių nusipelniau). Antroje misijoje teko vadovauti amerikiečiams ir ji pasirodė įtartinai matyta. Trečioji leido įsiskverbti negeriems įtarimams. Ketvirtojoje valdymas vėl buvo suteiktas rusams ir pagaliau viskas tapo aišku.

Papildymo kūrėjai paruošė šešias vieno žaidėjo misijas, kurias vykdant valdomos rusų pajėgos, tačiau jas pateikė ne atskira kampanija, o įmaišė į pagrindinį žaidimą. Dabar du—tris lygius sužaidi amerikiečius, tada gauni vieną naują — rusus ir viskas vėl kartojasi. Esi verčiamas žaisti pagrindinį žaidimą iš naujo. Gerai tai ar ne? Tiems, kas dievina World In Conflict, — be abejo gerai. Proga dar kartą pažaisti mėgstamą žaidimą, stebėti įvykius, papildytus rusų pusės veiksmais, paįvairinti žaidimą naujais lygiais. Tačiau visiems kitiems, norėjusiems žaisti tik naujoves, lieka pareikšti užuojautą. Jeigu dabar dėl pasaulinės krizės per metus pasirodytų vienas—du žaidimai, tai gal būtų ir sveikintina, bet šiais laikais egzistuoja labai mažai žaidimų, kurių vieno žaidėjo kampanijas žmonės nusiteikę žaisti vėl ir vėl.

Siužetas įpina naują liniją — alternatyvaus pasaulio istoriją, kurią jau žinai, papildo iš rusiškos perspektyvos. Veiksmas vyksta ne chronologiškai, o šokinėdamas: scenos su rusais laikas gali būti keliomis savaitėmis ankstesnis nei ką tik žaisto lygio, kuriame kovojai amerikiečių bei NATO pusėje. Prieš pradedant misiją, keičiančią kovojančių pusių valdymą, parodoma vienos šalies vėliava ir ji tuojau pasikeičia į kitos. Soviet Assault yra labai daug gražiai sukurtų vaizdo intarpų. Kartais po jų arba vietoje jų aidint kalbai matome lyg ir pieštuku pieštus paveikslus, puikiai derančius prie karo atmosferos. Kaip ir seniau, netrūksta jausmingų scenų: žmonos laiškas, pranešantis kariaujančiam vyrui, kad jiems gimė vaikas, arba priedangą radęs kareivis paliečia sėdintį draugą ir tas nugriūva be gyvybės ženklų.

Grafika ir specialieji efektai išliko beveik nepakitę, tačiau tas ne itin kliūva, nes jie labai gražūs ir meistriškai sukurti. Tankų paleidžiami dūmai, užsiliepsnojanti mašina, dūmai, žymintys vietą pastiprinti, taktinės pagalbos pajėgų efektai. Taktinę pagalbą gali iškviesti ne tik todėl, kad ji būtina, siekiant pergalės, tačiau vien norėdamas pasigrožėti, kaip toliašaudės patrankos apšaudo nurodytą plotą, lėktuvas nubarsto bombomis taką ar palieka žemėje degančią vėžę.

Žemėlapiai sukurti labai kruopščiai, daugybė detalių: medžiai, namai, praskrendantys paukščių pulkai, takai, keliai, dirbami laukai, elektros tiekimo linijos ir t. t. Pravažiuojantis transportas palieka vėžes, sprogimai — duobes, ugnis niokoja žemę, tankas sukasi visas, keisdamas važiavimo kryptį, arba judina tik bokštelį, jei stovėdamas ruošiasi šauti į kitą pusę.

Daug rusiškos agitacijos, skirtos kovai su priešu, pateikta tokia dvasia, kaip tai išties buvo Antrojo pasaulinio karo metais ir po jo.

World In Conflict garsai sulaukė daugiau pakeitimų nei grafika. Rusų armijoje pasigirsta rusų kalbos, baltarusiškų bei ukrainietiškų akcentų. Tiesa, rusiškai kalbama jau su akcentu. Ne rusišku, žinoma. Šiek tiek keistoka klausytis kelis žodžius tariančių rusiškai, o paskui vėl angliškai kalbančių rusų kareivių. Dažnokai, po „kultinio“, kaip pasakytų TV anonsų skaitovai, žodžio „tovarišči“ laukia pamokslas anglų kalba. Apskritai garsas tikrai neblogas. Tiek dialogų, tiek efektų.

Apie žaidimo procesą kalbėti vargu ar verta — jis niekuo nepasikeitė. Tam susirask seną pagrindinio žaidimo aprašymą. Rusų pusės žaidimas niekuo nesiskiria nuo amerikietiškos versijos. Analogiškų karinių dalinių savybės klaikiai panašios, net, sakyčiau, identiškos. Tokia pati ir taktinė pagalba. Būtų galima tikėtis bent jau naujų dalinių, nes atsirado nauja kovojanti ir žaidėjui valdyti patikėta pusė, tačiau ir taip nėra. Rusų kareiviai ir technika gerai pažįstami iš daugelio žaidėjų žaidimo kovų.

Dėdamas tašką, turėčiau pasakyti, kad papildymas, be naujų šešių misijų, neatnešė absoliučiai jokių naujovių, ir įvertinti jį 30 ar 40. Bet vis dėlto World In Conflict buvo viena ryškiausių strategijų. Ji vis dar ryški ir dabar, jau praėjus dvejiems metams nuo tada, kai buvo išleista. Taip, Soviet Assault beveik neatneša nieko naujo, tačiau jis papildo žaidimą. Atskirai, tikintis vien naujovių, jo pirkti neverta. Tačiau, jei neturi World In Conflict ir svajoji jį sužaisti, tada iškart žaisk su papildymu.