2004-11-01, parašė z-e-b-r-a (iš Games.lt)

Įžanga :

Manau toli gražu ne vienas iš jūsų, jau seniai svajoja apie galimybę pabuvoti, puikiai savo darbą išmanačių FTB agentų – Fokso Malderio, bei Dianos Skali kailiuose, tad skambant fanfaroms, bei aidinti trimitams, pristatau jums – The X-Files : Resist Or Serve, žaidimą kuris kuo puikiausiai suteiks jums šią galimybę.

Žaidimo kūrėjai – Black Ops Entertainment, pavertė, daugelio garbinamą ir mėgiamą serialą, į survival horror bei, adventure žanrų mišinį. Iš pirmo žvilgsnio žaidimas man pasirodė paprasčiausias, įpatingo dėmesio nevertas, geriausių Resident Evil bei, Silent Hill serijų savybių plagijatas. Tačiau pažaidus vos keletą minučių, suvokiau, kad tai buvo tik klaidingas pirmasis įspūdis.

Būdamas tikras X-Failų gerbėjas, galiu nedvejodamas pareikšti, jog žaidimas, pagrinde yra orientuotas į serijos gebėjus, kurie žaisdami galės susipažinti su keletu, anksčiau nematytų epizodų. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad žaidėjui kuris nesivargina sėdėdamas priešais televizorių, šis kūrinys bus neįdomus, netgi sakyčiau atvirkščiai. X-Failų kūrėjas, žymusis Krisas Karteris, nepasididžiavo ir vietoj to, kad šimtu procentų susitelktų ties naujais savo kino projektais – pats parašė žaidimo scenarijų, bei visas veiksmo scenas, tad istorijos, bei siužeto plėtojimo autentiškumu galime neabejoti. Kaip jis pats yra pasakęs – jo pagrindinis tikslas, yra padėti žmogui, neamačiusiam nė vienos serijos, tačiau peržaidusiam žaidimą, susidaryti konkretų, mistiškojo, X-Failų pasaulio vaizdą. Ir mano nuomone jam tai kuo puikiausiai pavyko…

Grafika :

Būdamas ganėtinai „senas vilkas“ survival horror žanre, galiu pasakyti, kad buvau kiek nuviltas, dvilypės kūrinio grafikos. Žaidimo personažai atrodo ne ką geriau, nei tie kuriuos matome, „senuko“ PSOne Resident Evil žaidimuose – kampuoti, nerangūs, dirbtini. Tiesą sakant jie man pasirodė labai panašūs į robotizuotus savo TV serialo atitikmenis.

Kas liečia žaidimo aplinkas – galime stebėti, praktiškai atvikščią vaizdą personažams, kadangi jos atrodo išties ganėtinai įspūdingai. Ypač mane sužavėjo Malderio apartamentai : viskas atlikta labai kruopščiai, nepamirštant nė smulkiausių detalių, atrodo lyg visa ką matome būtų tiesiogia perkelta iš serialo. Jei įsižiūrėsime atidžiau, pamatysime netgi ant grindų išmėtytus Malderio pornografinius žurnalus, bei videokasetes ir pan. kitaip sakant viskas tiesiog ideali autentika.

Tam tikruose epizoduose, tuėsime unikalią galimybę pabuvoti tokiose lokacijose, kurių nematėme, netgi TV seriale, pavyzdžiui Malderio virtuvė. Kitos vietovės atrodo kiek atitolusios nuo prototipų.Kūrėjai gerokai persistengė ir vietoj to, kad pasiūlytų mums realistiškas, kasdienes, aplinkas, kurias galime matyti seriale, prikūrė galybę mistiškų, antgamtinių lokacijų, taip „numušdami“ žaidimo realistiškumo ballą. Pavyzdžiui viename žaidimo epizode mūsų herojai lankosi senoviniame, viduramžių vienuolyne, kuris deja, atrodo praktiškai identiškai, tam kurį matome Devil May Cry žaidime. Kitaip sakant kūrėjai vietoj autentiškumo, pasirinko vaizduotės labirintus… Tad leiskite man paklausti – ką po galais tuo metu veikė Karteris?!

Jei Black Ops būtų išnaudoję visas PS2 konsolės galimybes ir kiek labiau atsakančiai padirbėję – manau viskas atrodytų žymiai impozantiškiau. Na bet kvaila samprotauti „kas būtų, jeigu būtų“ stiliumi, kaip yra, taip yra ir nieko čiau jau nebepakeisi. Trumapai reziumuojant „kosmetinius“ žaidimo niuansus, galiu pasakyti, jog all-in-all, grafika vos ne vos perkopia pilkos vidutinybės kartelę…o gaila.

Garsas :

Resist Or Serve garsiniu požiūriu išties maloniai nustebino. Svarbiausia ir labiausiai išbaigta detalė šioje periferijoje, neabejotinai yra personažų įgarsinimas. Viskas atlikta pasitelkus serialo aktorius, neiškiriant nei Deivido Duchovny, nei Džilian Anderson, tad balsai skamba tiesiog fantastiškai. Girdėdamas autentiškus balsus aš pasijutau tarsi žiūrėdamas naują, dar nematytą serialo dalį. Nuostabi, mistikos kupina atmosfera garantuota.

Muzika taip pat paliko ganėtinai pozityvų įspūdį. Nors mąstant logiškai nieko kito, iš survival horror žaidimo tikėtis ir negali… Įvykiams rutuliojant tyliai ir be didesnių „kresčiojimų“, „background’e“ skamba atitinkama, rami, simfoninė muzika. Tačiau vos pasidarius karščiau, ji priverčia jus tiesiog pašokti nuo krėslo. Viename epizode, kai Skali įeina į patalpą, kurioje randa moters,

amputuotomis rankomis lavoną, girdime kraupią, violančeliniais garsais grįstą, pratisą melodiją, kuri tiesiog momentaliai sukuria, psichologinio spaudimo kupiną atmosferą. Nuostabu! Nebuvo pamiršta ir teminė, Marko Snou melodija, visą laiką lydėjusi mus serialo metu. Ją girdime tai meniu displėjuje,tai prieš prasidedant naujam epizodui, trumpai tariant kūrėjai paprasčiausiai neduoda mums pamiršti,

kokį žaidimą visgi žaidžiame. The X-Files : Resist Or Serve meniu radau vieną labai šaunų dalykėlį. Tai video galerija, kurios pagalba galime vėl ir vėl peržiūrinėti, atrakintus kinematografiniu intarpus. Daugelyje jų matome parojekte dalyvavusių aktorių, darbus įrašinėjant personažų balsus.Tai žinoma tikrai ne revoliucinis (juolab, kad šį „bonus’ą“ jau daugybę kartų esame matę kituose žaidimuose), tačiau bet kokiu atveju labai smagus priedas. Kagi atėjo metas reziumavimui : garso aspektu, žaidimas atrodo išties labai šauniai. Profesionaliai ir autentiškai įgarsinti veikėjai, nuostabi, puikų harmoninnį balansą su pačiu žaidimu turinti simfoninė muzika. Visa tai sudėjus į vieną bendrą visumą, gauname išties labai solidų, bei kokybišką darbą.

Žaidimo procesas :

Nuo pačio pirmo momento, kai pasirinkęs norimą vekėją pradėjau žaisti, buvau išties labai nemaloniai nustebintas. Kameros rakursai, bei personažo valdymas man pasirodė tokie prasti, jog išvis suabejojau ar kada esu matęs, šią žaidimo dalį atidirbtą dar atmestiniau trečiojo asmens tipo kūriniuose. Kai jūsų pasirinkatsis personažas juda po aplinkas, vaizdai keičiasi beveik taip pat kaip tai būdavo Resident Evil „sikvelo“ darbuose. Pateiksiu vieną pavyzdį vardan to, kad

susidarytumėte bent jau šiokį tokį vaizdą kaip visa tai atrodo. Pagal nutylėtąjį mygtukų išdėstymą pasapudus į apačią, jūsų herojus nukeliaus į vietovę kuri yra yra ekrano apačioje, paspaudus į viršų, bus įvykdytas analogiškas veiksmas atsižvelgiant į tai kokį mygtuką pasapaudėte. Kitaip sakant jūsų TV ekranas yra tam tikras navigacinis, keturių krypčių kompasas. Tyrinėjant vietoves labai dažnai tenka įvairiausiais būdais „numušinėti“, bei taisyti kamerą, kas po kurio laiko tampa tiesiog nebepakeliamai įgrysusiu veiksmu, jau nekalbant apie kovų scenas su bosais…

Taikymosi sistema taip pat nėra viena iš žaidimo stipriųjų pusių. Ji greičiau komplikuota, nei tobula. Tipiška situacija : spustelite trikampį ir išsitraukiate ginklą, tada laikydami R1 – taikotės. Jei vietovėjė dislokuoti keli priešai, laikydami R1, turite nuspausti dar ir L2 norint pakeisti taikinį. Patogu? Toli gražu ne! Su ypač erzinančia situacija susiduriame, minėtose kovose su bosais, kurie praktiškai niekada nevaikšto po vieną. Nusitaikyti į

bosą, praktiškai neįmanoma, kadangi taikiklis automatikškai renkasi ne tą objektą kurį reikia. Tai išties labai vargina ir žaidimo eigoje pradeda tiesiog vesti iš kantrybės. Tačiau tai dar ne visos siūlomos valdymo „gėrybės“. Kovos metu keičiantis ginklą, senasis įsidedamas į makštį tiesiog pernelyg lėtai, kad laiku spėtumėme atsišaudyti, ypač jei puola vikresnis priešas, toks kaip…katė.

Taip taip jūs teisingai perskaitėte – jus nugalabyti be didesnio vargo gali paprasčiausia katytė,kadangi tuo metu kai jūs į ją nusitaikote ji jau seniausiai būna liuoktelėjusi kur nors į šalį. Tikra kvailystė!

Tikraiausiai jau pamanėte, jog žaidimas neturi visiškai jokų pliusų, tačiau taip tikrai nėra. Kaip vieną iš jų galima paminėti žaidimo žemėlapius, bei inventoriaus meniu. Jie pasiskolina geriausias Silent Hill, bei Resident Evil savybes, prideda šį ta savo ir sumaišius gauname, beveik tobulą sistemą. Keliaudami po įvairias lokacijas karts nuo karto randame, vietovės žemelapį, kuris, nuo savęs galiu pridurti, atrodo įtartinai panašus į tą kuriuo naudojamės Silent Hill žaidimuose. Tai, manp manymu, išties, taktiškas ir protingas Black Ops žingsnis, kadangi teisingai naudojantis žemėlapiu, yra praktiškai neįmanoma pasiklysti. Inventoriaus meniu, savo ruožtu, atrodo beveik identiškai Resident Evil frančizei : galime kombinutoi objektus, iš arčiau juos apžiūrėti, greitai ir veiksminagi užtaisyti ginklus ir pan. Puiku! Tiesą sakant daiktų kombinavimas yra viena iš svarbiausių žaidimo savybių. Juk detektyvai esame galų gale! Pavyzdžiui sukombinavę benziną su tuščiais alaus buteliais pasigaminsite Molotovo koteilių.

Tam tikruose epizoduose Malderis ir Skali užsirašo, svarbesnius liudinikų parodymus ,bei savo asmenines mintis. Tai be abjeo taip pat galima priskirti prie teigiamų žaidimo pusių. Bet kuriuo metu galime peržiūrėti, agento užrašus, taip sužinodami ką jis mano apie pačią bylą ir jos smulkmenas. Savaime suprantamas dalykas, kad Skali ir Malderio samprotavimai skirtingi, tad perskaičius jų abiejų užrašus gauname dvi, kompetetingų žmonių, bylos versijas, kas išties yra labai įdomu. Žaidime sutinkami priešininkai yra galima sakyti supaprastinti. Dažniausiai pasitaikanti jų rūšis yra,

anti-intelektualųs, praktiškai nemąstantys zombiai. Jų išvengti galima paprasčiausiai lakstant aplink ratais arba paleidus kulką ir sulaukus kol jis suklups, pribėgti ir kojomis pabaigti pradėtą darbą. Tokiu būdu sutaupome keletą apkabų, brangios amunicijos. Na o kovos su bosais išties nė per nago juodymą nepanašios į „mūšius“ su minėtaisiais zombiais. Nugalėti bosą yra vienos iš pačių sudėtingiausių ir daugiausiai sugebėjimų reikalaujančių užduočių. Mažiau patyrsusiems žaidėjams, įveikti paskutinįjį – yra ir praktiškai ir teoriškai neįmanoma. Žaidimo Išsaugojimo sistema lygia tokia pati kaip Silent Hill žaidimuose – pamatę švytintį iksą, paprasčiausiai prieinate ir žaidimas automatiškai išsisaugo. Paprasta ir patogu. Tai tiek apie „geimplėjaus“ įpatybes.

Epilogas :

Šį žaidimą esu linkęs rekomenduoti ne tik TV serialo gerbėjams, bet ir visiems survival horror žanro, bei apskritai siaubo mėgėjams. Žaidimas žinoma toli gražu neprilygsta, košmariškajai Silent Hill serijai, taičiau bet kokiua tveju siūlo mums išties puikią pramogą, kuria galėsime mėgautis bent jau kokią savaitėlę.Jei susidomėjote, tačiau dar galutinai neapsisprendėte ar verta oficialioje žaidimo svetainėje (ją nurodžiau pirmąjame puslapyje) rasite žaidimą pristatantį filmuką.Sėkmės žaidziant 😉

z-e-b-r-a 2004