„Back to the future: Episode 1“ man „nurovė stogą“. Nepaliko nei vienos smegenų dalelytės nesužavėtos. Absoliučiai sutrypė, sukramtė ir išspjovė visas abejones dėl „Telltale“ bandymo kurti epizodus pagal šią beprotiškai populiarią filmų trilogiją. Dėkoju Dievui, kad licenzija kurti žaidimus paremtus šiais filmais neatiteko kokiai kitai studijai. Jei ne „Telltale“, dabar tikriausiai keikčiausi vos pamatęs naujienas apie žaidimus pagal filmus. Ne taip jau ir dažnai mus pasiekia tikrai geras žaidimas paremtas filmu. Žinoma, pasitaiko išimčių, tačiau tokio tipo žaidimai jau kuris laikas neatsikrato etiketės „prastas žaidimas“ nors jų kokybė per pastaruosius metus ir išaugo. „Back to the future: Episode 1“ visiškai panaikino šią nelemtą tradiciją, ir mums, ištikimiems „Back to the future“ trilogijos fanams, pristatė didžiausią siurprizą, apie kokį galėjome pasvajoti. Ir tai tik pirmoji dalis iš penketo būsimų.

Reikia daugiau gigavatų!

„Back to the future: Episode 1“ (toliau BTF: Ep 1) yra tikra bomba tiems, kurie išgirdę žodžius „kelionės laiku“ pagalvoja apie skraidančias riedlentes, laiko parodoksus, gigavatus ir „DeLorean“. Visiems, kuriems nepatiko filmai, siūlyčiau tiesiog pamiršti šį žaidimą, ir nekreipti į jį dėmesio. Filmų nematę ir jų nepamėgę žaidėjai čia neras nieko, kas galėtų juos sudominti. Galvosūkiai nėra sudėtingi, o ir pats jų įgyvendinimas nėra toks, kokio galėtų tikėtis „adventure“ žanro gerbėjas. Tačiau tie žmonės, kurie patenka į mano išsakytą kategoriją, išbandę šį žaidimą liks sužavėti ir peržiūrės visus filmus dar porą kartų. Šiaip sau. Nes taip daro gerbėjai. „BTF: Ep 1“ galime rasti viską, apie ką galime pasvajoti – keliones laiku, absurdiškus daktaro Emeto Brauno išradimus, nepakartojamą įgarsinimą ir atmosferą, kuri yra tokia… Artima filmams. Šios atmosferos mes laukiame jau ilgai. Didesni gerbėjai net kelis dešimtmečius (!).

Akylūs žaidėjai, vykdydami užduotis, pastebės daugybę užuominų į filmus, jų įvykius tapusius tam tikra tradicija, kuri pasikartoja kiekviename filme (akys krypsta į Kido ir sunkvežimių su mėšlu scenas), ar tam tikrus juokelius. Tokios smulkmenos žaidimo metu apdovanoja žaidėją daug maloniau, nei taškai ar kostiumai. Ir tai padeda sukurti puikią atmosferą, įtraukiančią mus į žaidimą kaip įtraukė į filmą. Žaidime keliaujant gatve per „Hill Valley“ miestelį, iškabose galima rasti filmo režisieriaus Roberto Zemeckio pavardę, parke galime paglostyti ištikimą pagalbininką, šunį Einšteiną, ar pasikalbėti su kalėjime uždarytu, pačiu laiko mašinos išradėju ir Marčio geriausiu draugu – Emetu. Negana to, į „Back to the future“ visatą buvo įtraukta dar keletas naujų veikėjų, kurie per pirmąjį žaidimo pusvalandį sugeba atskleisti save taip, kaip retam tai pavyksta. Tikri serijos gerbėjai šiuos personažus pamils kaip ir senuosius – vos per akimirksnį. Teks susidurti netgi su paaugliu Emetu! Jis šiame epizode atlieka gana svarbų vaidmenį, ir per jam skirtus epizodus yra parodomas kaip svetimo žmogaus kailyje uždaryta asmenybė, mat jaunojo Emeto tėtis nori, jog jis būtų teisininkas. Žaidimas pasakoja ne tik puikią istoriją, tačiau skleidžia ir po plonu komedijos apvalkalu paslėptą mintį – būk, kuo nori būti.

Žaidime viskas atrodo natūralu, o spalvingas, nors ir tuštokas miestelis atrodo tikrai puikiai. “Telltale” pasistengė, kad gerbėjai galėtų atpažinti svarbiausias filmuose matytas vietoves. Jie tai darė kaip įmanoma stilingiau. Veikėjai yra spalvingi, detalūs. Puikiai matosi visos reiškiamos emocijos – liūdesys, baimė, nerimas. Visas miestelis yra ryškus, kupinas interaktyvių vietų. Žaidžiant galime atpažinti rotušę, parką, daktaro Emeto namas atkurtas iki paskutinių smulkmenų. Galime išbandyti garsųjį stiprintuvą, kurį Martis filmuose buvo, švelniai tariant, “apšildęs” ir daug kitų išradimų, kuriuos matėme filme, ir kurių ne. Žaidime matosi, jog „Telltale“ didžiuojasi tokiu detalumo lygiu, ir tai parodo keletas pirmųjų užduočių.

Iš ateities į praeitį aplinkkeliu

„BTF: Ep 1“ pasakoja istoriją apie tai, kaip Martis turi išgelbėti Emeto namus ir jo išradimus, kad jie nepakliūtų į netinkamas rankas. Netikėtai laiku grįžusi „DeLorean“ kartu su Einšteinu atneša žinią, jog Emetas yra bėdoje. Išeitis viena – Marčiui reikia keliauti laiku į praeitį, kad išgelbėtų daktarą Emetą ir jo išradimus. Tačiau, žinoma, viskas pasisuka nenumatyta linkme, ir išsprendus vieną problemą, atsiranda dar keletas, kiek smulkesnių. Taigi, tokiu smulkinimo metodu, kasimės link daktaro ištraukimo iš kalėjimo ir grįžimo namo. Pirmasis epizodas nors ir yra trumpas (vos 3-4 valandos žaidimo), tačiau jį pereiti galime daugybę kartų – kaskart šnekant su kitais veikėjais galima pasirinkti vis kitokias pokalbių linkmes. Kadangi Martis ir kiti veikėjai yra įgarsinti nepriekaištingai, išklausyti visus pokalbius bus vienas malonumas.

„Telltale“ tikrai pasistengė žaidėjams pristatyti aukščiausios klasės dialogus ir muziką. Veikėjų įgarsinimas šiame žaidime yra tiesiog nepakartojamas. Nepaisant to, jog Marčio ir Kido Taneno dėl tam tikrų priežasčių negalėjo įgarsinti filmo aktoriai, jų balso dubleriai veikėjus įgarsino beveik identiškai, tad nežinant to ir nepastebėtume. Šiuo aspektu, žaidimas peršoko tobulumo kartelę, ir ją pasiekti kitiems kūrėjams bus be galo sunku. Muzika šiame žaidime kiek atsilieka nuo įgarsinimo. Galime išgirsti ir visų pamėgtas melodijas, ir naujus, perdarytus muzikos takelius. Tačiau kad ir kiek perdarytum vieną muzikos takelį – jis atsibos. Įstrigus prie kokio galvosūkio, muzika gali ir įgristi. Tačiau tokie atvejai būna gana reti, ir nelabai erzinantys.

Smegenų penas

Galvosūkiai šiame epizode nors nėra labai sudėtingi, o keletas jų, atrodo, yra įdėti tik tam, kad žaidimas pailgėtų keliolika minučių, bus vietų kur teks pasukti smegeninę. Daugumos galvosūkių problema ir sprendimas yra tame pačiame kambaryje ar lange, taigi net ir nepatyrę žaidėjai neturėtų nuklysti labai toli nuo teisingo sprendimo. Žaidime yra įdiegta pagalbos sistema, kuri vienai užduočiai turi po 2 – 4 užuominas kurios pasako, ką reikia daryti. Nors atsakymas nėra parašomas akivaizdžiai, jį surasti pasidaro taip lengva, kaip ant duonos riekės užtepti sviesto. Štai taip.

Kas gali būti pataisyta

Vienintelė, kiek erzinanti problema kuri mane kamavo visą žaidimą, tai valdymas. Vaikščiojimui naudoti klaviatūrą yra gana sudėtinga, o kameros kampai kartais atrodo parinkti keistokai. Štai einant per gatvę, vieną akimirką kamera rodo Martį iš už nugaros, o kitą- jau iš šono. Tada Martis pradeda blaškytis, eina į kitą pusę negu mes norime, ar tiesiog atsitrenkia į nematomą sieną, kuri sutampa su kelkraščiu (vaikai, nebėkit per kelią, kur nėra „zebro“! ). Tačiau įpratus prie šiokių tokių valdymo subtilybių, viskas eina kaip per sviestą.

Reikia nepamiršti, jog mūsų laukia dar keturi epizodai. Pirmasis epizodas parodo, jog „Back to the future“ niekas nepamiršo net ir po 23 metų nuo pirmojo filmo išleidimo. Internete cituojamos garsiosios daktaro Emeto Brauno ar Marčio eilutės, žmonės niūniuoja filmuose girdėtas melodijas ir nostalgiškai kalba apie filmą su viltimi, jog mus pasieks ketvirtoji jo dalis. „Back to the future: Episode 1“ yra neabejotinas pasirinkimas visiems filmų gerbėjams, tačiau tiems, kurie ieško sudėtingų galvosūkių ir ilgų bemiegių naktų ieškant sprendimų, siūlyčiau gerai apsvarstyti prieš perkant šį „Telltale“ kūrinį.