Prisipažinsiu, žaidimą apžvelgti prisiėmiau visai nesidomėjęs ką viduj rasiu, nes tiesiog užteko pamatyti, kad tai kažkas įdomesnio, nei dar vienas milijoninis „wannabe Final Fantasy” stiliaus žaidimukas, kuriais tiesiog grūste užgrūstas visas „appstoras”. Ir, turiu pasakyti, jog tai ką radau mane ganėtinai patenkino, mat pasirodo, kad „The Abandoned“ yra ne koks nors „pikselis ant pikselio“, o „high endinis“ išgyvenimo tipo žaidimas. Tiesa, nors pačiu žaidimu likau daugiau patenkitas nei nusivylęs, jaučiu būtinybę pirmiausiai paminėti keletą nepatikusių dalykų.

Pirmiausiai – begalinis, anei sekundei nepaleidžiamas laikymas už rankos kiekviename žigsnyje. Nors kituose rėžimuose ir kituose peržaidimuose vėliau išnyksta, iki kol išsiaiškiname, kad viską galime išjungti, teks skaityti nuobodžiausius paaiškinimus ir daryti tai, ką liepia žaidimas. Ty, blogiausia, kad mūsų gaminamų objektų pasirinkimas bus ribojamas istorijos progresu. Kitaip tariant, iki taško A nenuėjęs veikėjas nežinos, kad gali gaminti dėžę, o štai jau po taško A staiga galės gaminti ne tik ją, bet ir visą mėsos rūkyklą! Taigi, jei savo pirmame peržaidime pagalvosime „ai, eina sau, lieku čia“, būsime labai apriboti. Kita vertus, be to, apriboto būdo žaidime yra dar du režimai: išgyvenimo ir nuotykių, kur atitinkamai išgyvenimo žaidime nebebus jokių užduočių ką toliau daryti, o nuotykinis nors ir duos užduotis, jų bus galima tiesiog nevykdyti, dėl to savęs niekaip neapribojant.

Kitas solidžiai užknisęs dalykas buvo mikromokėjimų kišimas per visus galus. Ir vyko jis iššokančia žinute, sakančia: „mes matome, kad tau greičiausiai norėtųsi nešti daugiau daiktų, bet į kišenes telpa tiek nedaug, tad mes norėtume priminti, jog gali nusipirkti šią super premium kuprinę…“. Laimei, tie mikromokėjimai nėra labai brangūs.

Tačiau nepaisant to, žaidimas yra tikrai smagiai brutalus. Pirmiausiai reikia paminėti, kad čia nuolat truks maisto. Negana to, net ir susiradę menką obuoliuką ir pasigavę žiurkę jų inventoriuje ilgai laikyti negalėsime, nes jie suges. Jeigu maža to, maistas taip pat neturi jokių nuolatinių atsinaujinimo vietų, nebent jas pasistatytume. O tam reikės medžiagų, kurių daugiausiai rasime apleistuose namuose. Deja, „apsėstuose“ musų psichiką ar gyvybes žalojančių anomalijų. Na, o jeigu viskas pasirodė per daug lengva, tai prie to galima pridėti faktą, kad neturėdamas didelės kuprinės ir būdamas silpnas veikėjas negalės vienu metu neštis daug daiktų. O jeigu pasistatysime atsargų dėžę, į ją visko nuolatos nešti taip pat negalėsime, nes užslinkus nakčiai teks sėdėti prie laužo (kurį, beje, taip pat reikės nuolatos pakurstyti), nes tamsa taip pat neigiamai veiks veikėjo psichiką (ir apskritai tamsoje beveik nieko nematysime). Taigi, trumpai tariant, džiaugsimės, jeigu pavyks išgyventi pirmas kelias paras prieš tai neužverčiant kojų iš alko.

Na, o jei atsitiks taip, kad ilgai išgyventi nepavyks, už išgyventas dienas vis tiek gausime šiek tiek taškų (kuriuos taip pat galima pirkti už eurus) ir jais tobulinsime ne tik veikėjo atributus (pavyzdžiui, kiek daug jis galės nėšti), bet ir pirksime daiktus, kuriuos turėdami kitą kartą pradėsime žaidimą. Taigi, nusipirkę pora iškeptų žiurkių galėsime būti sotūs bent keliomis minutėmis ilgiau.

Tačiau kad ir koks žaidimas būtų smagus, pagerinta grafika ir tikriausiai bendra apimtis yra negailestingi baterijos gyvavimo laikui. Savo atveju bene 20% iškroviau per nepilną valandą, o dar būčiau žaidęs ir žaidęs. Čia pat reiktų paminėti, kad žaidime esančios automatinio ir rankinio daiktų rinkimo funkcijos nėra labai patogios, nes pasirinkus rankinį režimą daiktus tiesiog rinksime pernelyg ilgai, dėka pirmo asmens žaidimų nenoro draugauti su mobiliais įrenginiais, o automatinis režimas rinks absoliučiai viską taip labai greitai užpildydamas kuprinę ir optimalų nešimo svorį.

Apskritai, „The Abandoned“ laikyčiau dėmesio vertu žaidimu. Vienintelis labiausiai nepatikęs dalykas – mikromokėjimai prie jau esamos žaidimo kainos. Bet jeigu sugebėsime apeiti tai, net neabejoju, kad būtent dėl šio žaidimo planšetę teks specialiai krauti ne vieną kartą.