Apžvalga iš žurnalo PC Gamer Nr. 2008/08

Autorius: JCDENT

Seniai seniai, maždaug prieš tūkstantį metų, prasidėjo kryžiaus žygiai — puiki proga Europos karaliams susivienyti ir įvairovės dėlei žudyti nekrikštus. Šiek tiek arčiau mūsų laikų, bet vis tiek pakankamai seniai buvo išleistas žaidimas Stronghold. Tai buvo pilies simuliatorius apie tai, kas dėjosi Anglijoje Ričardui Liūtaširdžiui išvykus į Šventąją Žemę mokyti nekrikštų gerų manierų. Kiek vėliau žaidimas buvo patobulintas ir išleistas su Crusader priedėliu, o tai reiškė, kad teks maitoti musulmonus. Po to pasirodė 3D žaidimai, neįspūdingi ar net baisūs kaip Stronghold 2 Legends. Ir štai mūsų laikais kažkas „atkasė“ Crusader, „prilipdė“ Extreme ir sumanė dar išspaust pinigų iš žirgo maitos.

Kaip ir Crusader, Extreme neturi tikro siužeto. Crusader Trail, mūšių iki pat Jeruzalės serija, buvo pakeista Extreme Trail, kurioje mūšiai vyksta kalnų viršūnėje. Ta proga atsirado daugybė naujų DI draugų ir sąjungininkų tipų (riteriais „aplipęs“ Prancūzijos karalius Filipas, abatas, naudojantis atakai vienuolius, ir panašiai). Kadangi tai dar nėra pakankamai Extreme, atsirado ir galios. Galios? Na, dešinėje ekrano pusėje yra kylantis stulpelis: kuo jis aukštesnis, tuo didesnę nemalonę galima nusiųsti priešui ant galvos, pradedant strėlių kruša ir gydimu, baigiant iš oro atsirandančiais riteriais ir akmenų artilerijos salve. Normaliame žaidime to tikrai pakaktų priešui užmušti. Tačiau, siekant dar daugiau Extreme, buvo pridėtos Outpost struktūros. Jos atrodo kaip paprastos kareivinės, tačiau iš tiesų tam tikrais intervalais generuoja nustatytą parinktų karių kiekį.

Šie abu dalykai sujungiami Extreme Trail. Žaidimas tampa jau nebe strategija, o greitų darbų varžybomis: ar spėsi sustiprinti savo pilį ir ekonomiką taip, kad pajėgtum atremti nesiliaujančius puolimus? Dažniausiai tos „klonavimo stotys“ yra valdomos priešo, jos yra pakankamai arti Tavo sienų, be to čia kuriami sunkiai užmušami kariai. Kad ir kiek statytum lankininkų, vėliau žaidime ir jie neką tegelbsti: priešas jų turės daugiau ir jie ilgainiui vien kiekiu pribaigs bokšte stovinčius taviškius. Dažniausiai teks įsitvirtinti ir laukti, kol pasileis artilerijos ataka (pati paskutinė), kad išeitų bent kiek pažeist tas stotis (nes viena salvė jų nesunaikina). Bjauriausia, kad tik viename kitame žemėlapyje pats turėsi kvantinį žmonių štampavimo centrą, o ir tai nelabai padės. Taip Extreme atima seną apgulties džiaugsmą iš žaidimo. Na, bent jau kartais pavyksta priešą pulti tūkstantinėmis pajėgomis, kitaip nei Total War, kuriame trijų tūkstančių žmonių mūšis buvo retas reginys.

Tačiau net nepaisant šio naujo žiauraus mechanizmo, „atimančio“ didžiąją dalį džiaugsmo, reikia prisiminti, kad žaidimas pats yra senas kaip Spalio revoliucija. Gal tik kokiam „žaidimų dinozaurui“ ekrano vėjo nugairintomis akimis grafika pasirodys miela akiai, kaip kad senais laikais. Tačiau mes gyvename žaidimų, kurie tyčiojasi iš NASA superkompiuterių (žiūriu į tave, Crysis), laikais. Dabartinio vartotojo nesuviliosi pasenusia grafika, neinteraktyviais žemėlapiais ir ragdoll neturinčiais kareivėliais.

Jei jau esi Stronghold veteranas, gali įsigyti Extreme, nes su juo atkeliauja Crusader, papildytas naujais DI veikėjais. O jei niekad nežaidei, na, Medieval II Total War yra labai smagus žaidimas.