Iš žurnalo PC Klubas 2006/06. Autorius: raw

Kad ir kokia krepšinio šalimi besivadintume, bet futbolas yra futbolas. Jam lygių nėra. Dešimtys tūkstančių žmonių plūsta į eilines rungtynes, šimtai tūkstančių į finalus, nesuskaičiuojami srautai į Pasaulio čempionato finalą. Milijonai sėda prie televizorių. Milijonai spardo virtualų kamuolį kompiuteryje ir po sėkmingos atakos klykia iš džiaugsmo.

Šansas patikrinti rezultatus ir išsiaiškinti, kas bus čempionas, atsirado dar prieš įvykstant tikrajam 2006–ųjų metų Pasaulio futbolo čempionato finalui. Jei tikrasis laimėtojas ne tas, kurio norėjome, tai nesunkiai galime ištaisyti virtualioje erdvėje.

Prieš rungtynes

Naujasis futbolas pasitinka simpatiška erdve ir vyraujančiu juodu fonu. Dinamiškas meniu palieka išsirinktą poziciją toje pačioje vietoje, sukdamas pasirinkimo galimybes kaip ruletę.

Pagrindiniame meniu skambanti muzika, remiantis mano muzikiniu skoniu, nėra labai įspūdinga, tačiau galbūt kai kam nuo jos darysis silpna :). Žaidime galima surasti visą dainų sąrašą, taip pats atjungti labiausiai įkyrėjusias. Nežinau, kaip jūs, bet aš dėmesio į jas nekreipiu.

Taigi pasirenkama komanda, jau žinomas priešininkas, jei reikia, pakeičiama taktika ar žaidėjai, ir — pirmyn.

„2006 FIFA World Cup“ — proginis futbolas, todėl jame nebus klubų, tačiau rasite net 127 – ių šalių rinktines, suskirstytas į šešis regionus: Afriką, Aziją, Europą, Šiaurės Ameriką, Centrinę Ameriką ir Karibus, Okeaniją bei Pietų Ameriką. Pirmąkart įvestas čempionas pagal regioną. Tai yra, laimėjus pasaulio taurę su, tarkim, Anglija, nugalėtojas bus vadinamas „europietišku“ čempionu. Atsiranda dar penkios galimybės vien šiuo aspektu…

Pats siūlomas režimas apima tikrovės analogą: atrankos grupė ir tarpinės draugiškos rungtynės, vėliau, jei pasiseka, finalinis varžybų etapas, kova tarp keturių stipriausiųjų. Visada galima atsisakyti draugiškųjų rungtynių, jei manote, kad jos nevertos dėmesio ir laiko. Jei vis dėlto nusprendžiate žaisti, galite pasirinkti vieną iš trijų kandidatų. Jei užsinorite tik „grietinėlės“, galite žaisti iškart finalinėje dalyje jau Vokietijoje, viename iš dvylikos stadionų.

Rungtynės

Kraunant rungtynes rodoma šalies vėliava, nuotrauka, padaryta toje šalyje, bei pateikiamos trumpos enciklopedinės žinios (viena per krovimą). Piktybiškai nesimokantys mokiniai bent čia sužinos, kad Anglija importuoja arbatos daugiau, nei bet kuri kita pasaulio šalis; kad Vokietija pastaraisiais metais daugiausiai pasaulyje eksportavo automobilių; kad Ispanija Pasaulio taurės finaliniame etape žaidė 9 kartus, tačiau taurės nelaimėjo nė karto; kad Lietuva pirmoji iš Tarybų Sąjungos respublikų paskelbė nepriklausomybę, jog ji niekada nedalyvavo finaliniame etape ir t.t. Yra ką paskaityti.

Įspūdingiausias įžanginis filmukas yra apie finalinę turnyro dalį, kai parodoma Žemė iš kosmoso, paskui kamera ryžtingai ir greitai artėja, pasirinkdama Europą, vėliau fokusuojasi Vokietijos teritorijoje ir galiausiai baigia savo kelionę krisdama pasirinktame stadione. Tada — kamuolys, aikštė, žiūrovai, komandos. Ir spalvoti kaspinai, kortelės, krentančios iš tribūnų. Jausmas kažko didingo ir be galo svarbaus. Švilpukas. Kova.

Pirmomis akimirkomis pasirodė, kad žaidime, lyginant su „FIFA 06“, nepasikeitę niekas. Tokie pat smūgiai, perdavimai, judesiai, tačiau aš smarkiai klydau. Skirtumai nuo praėjusių metų FIFA išties dideli, tačiau, kad juos pajustume, reikia žaisti. Dabar futbolininkai daug juda, stengiasi atsidengti. Jie, negavę kamuolio, traukiasi atgal, todėl, jei kamuolys pasiųstas pavėluotai, lauktoje vietoje jau nieko nebebus. Arba teisėjo švilpukas paskelbs nuošalę. Taip buvo ir anksčiau, tik dabar padidėjo judrumas. Labai sutrumpėjo pasai. Net netrukdant priešininkui kamuolio perduoti taip toli ir sėkmingai, kaip būdavo seniau, nepavyks. Kur kas mažiau šansų prašauti kamuolį varžovui pro kojas. Stipriau jaučiama žaidėjų inercija, bus sunkiau sustoti, staigiai pasukti, tiksliai smūgiuoti. Smarkiai sumažėjo taiklumas. Be abejo, tai labiau tikroviška, tačiau daugeliui gali nepatikti. Labai stipriai jaučiasi pataikymo į vartus šanso priklausomybė nuo komandos ar žaidėjo meistriškumo. Atsirado sėkmės faktorius. Net geras žaidėjas, smūgiuodamas iš dėkingos vietos, nebūtinai pataikys į vartus ar įmuš įvartį. Tikslus smūgiavimas į vartų stačiakampį labai priklauso nuo kamuolio padėties, meistriškumo, gynėjų veiksmų. Futbolininkas gali kur kas taikliau smūgiuoti, jeigu jis neskuba ir yra geroje pozicijoje. Sprintuojant galimybės labai mažėja. Mano taip pamėgti aukšti perdavimai iš aikštės kraštų dabar kur kas rečiau pasiekia tikslą. Ne tik, kad rečiau tokiu būdu įmušu įvartį, bet net kur kas rečiau pataikau į vartus. O dar, jei pasirenki tokią „grybišką“ komandą kaip Lietuva, tai tokiu būdu vartininkas paliečia kamuolį nebent vienu ar dviem atvejais iš dešimties. Visa kita eina pro šalį…

Bet, kaip minėjau, tai priklauso nuo abiejų varžovų ir jų veiksmų aikštėje. Anglija turi kur kas daugiau šansų nei Lietuva. Nors, jeigu šiek tiek pavargsti („teigiamo rezultato“, kaip sako Lietuvos rinktinės treneris Liubinskas, gali ir neužtekti, reikia laimėti), pasaulio čempiono taurę gauna ir Lietuvos rinktinė. Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad paprastai už Lietuvą nežaidžiu, padariau tai tik dėl skaitytojų susidomėjimo :). Tąsyk paskutinėse rungtynėse įmušęs du įvarčius rezultatyviausias finalinio etapo žaidėjas tapo Mikoliūnas. Vėliau Owen, Pauleta, Close, Crespo…

Mušant baudinius taikinys, dingęs „FIFA 06“, taip ir neatsirado. Aišku, galima bandyti spirti pro sienelės šoną ar mėginti permesti per viršų, tačiau patyrusių vartininkų tokiais smūgiais nelabai išgąsdinsi. Dar vienas variantas — perduoti kamuolį netoliese stovinčiam komandos draugui. Užtat 11 metrų baudinių smūgiavimas pakeistas gana smarkiai. Pirmiausia vartininkas gali judėti kairėn, dešinėn, pritūpti, pašokti. Kažin, kaip tai veikia kompiuterinį smūgiuotoją, tačiau neabejotinai apsunkins užduotį žaidžiant prieš žmogų. Įtariu, kad jei paliksite vartuose vienoje pusėje šiek tiek didesnį tarpą, tai kompiuterio futbolininkas smūgiuos kaip tik į tą pusę. Natūralu, juk erdvės daugiau. Tokiu atveju didėja šansas teisingai atspėti smūgio kryptį ir atmušti kamuolį. Tik nereikia užmiršti galimybės, kad vartininkas nepasieks labai tiksliai į vartų kamputį smūgiuoto kamuolio… 11 metrų baudinį mušant pačiam, svarbu pataikyti į mažą slankiojančią juostelę. Tada smūgis išeis labai taiklus ir pakankamai stiprus.

Žaidime prastai išskirti žaidėjų sužeidimai, o ypač pavargimai. Pauzės režime sužeidimas rodomas nedideliu baltu kryžiuku, kai turėtų rėkti raudonai (tik tiek, kad pavardė rašoma pilkai), o nuovargio išvis nesimato. Kurį pavargusį žaidėją reikia keisti, galima pamatyti tik žaidžiant, jį užžymėjus ir dar įsiminus pavardę, šalia kurios rodomos raudona ir žalia rodyklytės.

Už grubius ar net pusiau grubius veiksmus teisėjas visiškai nesivaržydamas rodo geltoną ar net raudoną kortelę. Finaliniame etape Lietuvai labai padėjo, kai varžovė Ispanija susirinko dvi raudonas korteles. Žaidėjai pakankamai natūraliai reaguoja į įvykus aikštėje: praradus kamuolį, paskelbus baudą, susižeidus. Garsūs žaidėjai atlieka savo „firminius“ triukus. Pavyzdžiui, Ronaldinho burtai su kamuoliu, Del Piero smūgis, Oweno spurtas ir t.t. Vaizdo intarpai tinkami, tačiau iki fotografinio tikslumo dar toli. Nors žaidėjus pagal veidus tikrai galima atpažinti. Pagaliau bendras stadiono vaizdas negąsdina tarsi iš popieriaus iškirptais dvimačiais žiūrovų snukiais. Viskas rodoma iš toliau, stadionas gyvai banguoja, plazda vėliavos (didesnės šalies, stipresnės rinktinės vėliavų bus daugiau nei oponentės). Vis dėlto retais momentais, kai turbūt neplanuotai iš arti parodomi žiūrovai, su siaubu galime išvysti tuos pačius baisuoklius. Gerai, kad retai. Be abejo, bendro stadiono vaizdo kūrimas sustiprino reikalavimus sistemai. Tik gerai tas ar blogai? Stadiono veja, mano subjektyviu įsitikinimu, ankstesniuose futboluose buvo kur kas natūralesnė. Kameras, kaip ir seniau, galima išsistatyti įvairias. Automatiškai nustatoma kamera rodo veiksmo (kamuolio) vietą, todėl vienu metu nematoma visa aikštė ir neaišku, kur perduoti kamuolį. Sprendimui galima naudoti radarą. Žaidėjų modeliai ir jų animacija tikrai verta susižavėjimo. Įvarčio ar pergalės šventimas aikštėje bei tribūnose kelia teigiamas emocijas. Kartojimuose panaudotas „Matricos“ efektas, parodoma raudona kortelė gali būti kartojama triskart pasikartojančia akimirka. Labai efektingas būdas.

Komentatorių frazės daugiausia įprastos, žinomos. Kartais komentatorius apsirinka kaip gyvas žmogus. Kamuoliui pralėkus pro pat skersinį ir atsitrenkus į tinklą išorinėje vartų pusėje, kalbėtojas pasako: „Įvartis!.. O, ne…“, taip pripažindamas savo klaidą. O vieną kartą teko girdėti kur kas didesnę klaidą. Gyniausi prie savo vartų, atėmiau kamuolį, spyriau tolyn, bet pataikiau į varžovo ranką. Komentatorius sušuko: „Penalty!“… Aišku, 11 metrų baudinio nebuvo. O ir negalėjo būti, nebent taip pat klystų ir teisėjas. Reikia pagirti žaidimo kūrėjus už stadiono reakcijas. Labiausiai patiko, kai žiūrovai nepatenkinti ima ūžti, matydami komandą tempiant laiką. Iš lietuviškų pavardžių tarimo įsiminė „Žiukštas“ vietoj „Džiaukštas“ :).

Po rungtynių

Finalinis švilpukas. Viskas. Yra kaip yra. Nugalėtojai džiaugiasi, nevykėliai terauda. Finalinėje pasaulio taurės dalyje šioje vietoje skamba himnas. Pateikiama standartinė statistika: smūgiai, pataikymai, įvarčiai, kamuolio kontroliavimas ir t.t. Po to suteikiami taškai už pasiekimus. Po pirmųjų rungtynių nuo jų gausos galima apakti: už pergalę, už kelis įmuštus įvarčius, už nugalėtą konkrečią komandą, už įvartį su žaidėju, išleistu į pakeitimą, už greičiausią įvartį, už „hat – trick“, už įvarčius trimis skirtingais žaidėjais… Vėliau, suprantama, tokios dovanėlės retėja, po kelių sužaistų finalų juos išvysti tampa sudėtingiau, nebent išsirinksite kitą regioną ir džiaugsitės varžovų triuškinimu. Gautos kortelės ir smulkūs nusižengimai atneša neigiamus taškus. Už pelnytus taškus vėliau galima atrakinti „Perfect“ sudėtingumo lygį, batelius, aprangą ir kitokias smulkmenas. „Perfect“ atsidarimas tikrai džiugina, nes senokai kamavo mintis, kad po kurio laiko „World Class“ sudėtingumo lygis pasidaro per lengvas, tenka žaisti per daug neįsitempiant (jau nė nekalbu apie klasikinius „Amateur“, „Semi – Pro“ ir „ Professional“). Dar vienas iššūkis!

Taip pat galima atrakinti žinomus žaidėjus ir įtraukti juos į šalių rinktines. Atskira skiltimi specialiame žurnale sumuojamos nugalėtos komandos. Užpildžius vieną lapą (jame telpa trys rinktinės) gaunami taškai priklauso nuo sudėtingumo, kuriuo buvo pasiektos pergalės, lygio. Šviežiausia informacija išleidžiama „World Cup“ žurnale. Jame nurodomi pasiekti rezultatai, rezultatyviausi žaidėjai, gautų kortelių rekordai.

Išvada:

„EA Canada“ įdėjo nemažai pastangų keičiant futbolą, kurio jau, atrodo, neįmanoma pakeisti. Žaidimas tikrai vertas pirkimo. Pagrindinis jo privalumas — galima žaisti už šalių rinktines. Pagrindinis trūkumas… kad galima žaisti už šalių rinktines. Tai ilgainiui nusibosta. Nėra tokios įvairovės kaip klubiniuose futboluose. Pasaulio taurės rėmai gana siauri. Vis dėlto, „2006 FIFA World Cup“ yra geras!

PC Klubas Verdiktas

Pirmas įspūdis

Beveik nepakeistas futbolas. Rinktinės. 8,1

Įdomumas

Šįkart Owenas įvarčiais aplenkė Rooney. 8,9

Grafika

Prastesnė intarpuose ir nuostabi žaidime. 8,0

Garsas

Gera stadiono reakcija, įprasti komentarai, vidutinė muzika. 7,7

Valdymas

Gerai. 8,5

Išvada

Pavojinga situacija… ĮVARTIS! 8,5