Ko reikia norint sukurti žaidimą? Turbūt pirmiausiai – idėjos, apie ką tas žaidimas bus. Tikrai, apie ką? Šaudyklė? Pilna. Kažkoks „wannabe“ RPG? Platformeris? „Retro adventure“? Jų irgi tiek, kad reikia sugalvoti kažką ganėtinai unikalaus. Bet štai, atsiranda žmonių, sugebančių išspausti žaidimą iš pačio paprasčiausio atminties žaidimo.

Apskritai, „Itror“ – „In the Right Order – vienu metu yra labai paprastas ir komplikuotas. O komplikuotas tiek, kiek leis mūsų išlavinta atmintis. Kitaip tariant, žaidimas pateikinės paveiksliukus, o mums reikės atsimint jų eiliškumą. Kas kartą suspaudę paveiksliukus jų eiliškumo tvarka gausime naują langą, kuriame bus vienu paveiksliuku daugiau ir tai tęsis iki 35 paveiksliukų. Atsiminkit tai! Automatiškai, naujasis paveiksliukas bus paskutinis kurį reikės paspausti, o dar kitame lange – jau priešpaskutinis. Žaidžiame (renkame taškus) tol, kol „nesudegame“, tai yra, nepadarome keturių klaidų.

Esant tik vienam režimui žaidimas neabejotinai greitai atsibostų, taigi jame yra keletas šalutinių režimų, paįvairinsiančių paprastai monotoniškai atrodantį žaidimą. Pavyzdžiui, vienas jų leidžia bandyti spėlioti, kiek tik norime kartų, antrasis duoda tik viena gyvybę, trečiasis įveda laiką per kurį turim spėti suspaudalioti paveiksliukus, o ketvirtasis prideda minų, (paveiksliukų, kuriuos paspaudę prarandame viena gyvybę) kurių reikšmės visai nesupratau, turint omenyje tai, kad režimų negalima kombinuoti. Tai yra, įsidėti minas, laiką ir viena gyvybę, kur, būtent, minos turėtų didžiausią prasmę, jei skubėdami būtume neatsargūs ir netyčia paspaustume jas vietoj reikiamo paveiksliuko.

Verta paminėti tai, kad kiekvienas režimas suteikia tam tikrą kiekį bonusinių taškų. Apskritai, turbūt esminis šio žaidimo tikslas – rinkti taškus ir savuoju iPad’u vėliau mojuoti draugams prieš nosį giriantis koks esi kietas ir kokie jie nevykėliai, nes pragėrė savo smegenis.
Apskritai, asmeniškai „Itror“ pats tikrai nebandyčiau, kadangi žaidimas pirmoje vietoj yea nemokamas (vien tas faktas, kad jį nusprendė daryti nemokamu man jau yra didelis, didelis minusas), bet sumokėję 3 eurus gausime „premium“ versiją, išvaduosiančią iš kas kartą prieš žaidimo pradžią rodomų reklamų.

Kita vertus, tai nėra koks nors zombių šaudymas ar pastatų griovimas, o kur kas paprastesnis (solidesnis) užsiėmimas, kuriuo galbūt iš tiesų galima pastimuliuoti kokią nors dalį savo smegenų, nesiremiant kvaila RNG sėkme.