Kuomet pirmąsyk įsijungiau žaidimą, prisipažinsiu, tikėjausi visai kito, nei to, ką gavau. Kartu tai, išties, buvo pirmasis kartas, kuomet žaidimo pristatomasis filmukas neleido susidaryti platesnio vaizdo, išskyrus tą, kad reikės skraidyti orlaiviais ir „lestis“ patrankom. Tai ko aš tikėjausi? Nieko ypatingo, tik istorijos ir vienam asmeniui skirto žaidimo. Vietoj to, žaidimas atidarė tinkle skirtiems žaisti žaidimams įprastą langą. Jokių pristatomųjų animacijų, jokio „numušk savo pirmąjį laivą“ praktikų, nieko. (Tiesa, vėliau šiokie – tokie patarimai rodomi pačiame žaidime, bet vis tiek užtrunka daug laiko susigaudyti, kas kur ir kaip). Taigi, vienintelis pasirinkimas buvo jungtis į žaidimą tinkle. Trumpai tariant, pirmąsias mano žaidimo minutes gerai apibūdina šis paveikslėlis. Net ne mano vieno, o visų, naujai prisijungiančių žaidėjų.
Dabar, prišaudęs pakankamai valandų, galiu apie šį žaidimą papasakoti plačiau. Pirmiausiai, prieš leidžiantis į patį žaidimo pasaulį, gausime pasirinkti vieną iš dviejų tarpusavyje kovojančių pusių: vikingų ir piratų. Čia keisčiausia tai, kad pasirinkimas yra grynai kosmetinis – nei piratai, nei vikingai neturi jokių unikalių bonusų, tad viskas priklauso nuo skonio reikalo – jums labiau patinka skraidyti drakarais, ar, net nežinau kaip geriau apibūdinti, nuolaužų kalnais?
Pasirinkus labiausiai patikusią pusę galima pagaliau kilti į padanges. Žaidimo veiksmas sukasi keturiose vietovėse: prie milžiniško medžio, milžiniško sūkurio, milžiniško kalno ir milžiniškų ore skraidančių uolų. Nepaisant vienodo teritorijos viduryje esančio objekto, žemėlapiai yra tikrai įspūdingi. Tą labiausiai įtakoja faktas, kad visą laiką tenka būti ore. Iš ties, žaidimas nėra skirtams mūšiams sausumoje – užteks nuo stovyklos nubėgti kelis metrus ir užpuls pikti grybai. Netgi užšokus ant ore esančios platformos, siekiant tenai palaukti kokio nors neatsargaus priešų laivo ir ant jo užšokti, netruks išdygti tie patys, mirtį nešantys grybai.
Priklausomai nuo žemėlapio kuriame teks žaisti, skirsis pergalei pasiekti reikalingi veiksniai. Pavyzdžiui, prie didžiojo medžio reikės apginti auksinį laivą, prie sūkurio vienoje vietoje sutelkti kuo daugiau laivų, o kitame tiesiog numušti kuo daugiau priešų.
Padangėmis skrajoti galėsime keturių rūšių laivais: standartiniais keturių patrankų, „vienapatrankiais“, laivais – tvirtovėmis, bei vienaviečiais kamikadzėmis. Tokios laivų rūšys (nepaisant kamikadzių) stipriai akcentuoja komandinę žaidimo pusę – vieno standartinio laivo komandą sudaro bent 6 žaidėjai: laivo šturvalą sukiojantis ir komandas šaukiantis kapitonas, keturi patrankininkai bei vienas pagalbinis. Aišku, daugeliu atvejų, priešų laivams skandinti užtenka ir dviejų – trijų žaidėjų, o dar mažesnius laivus galima puikiai valdyti vienam. Visgi, tenka pripažinti, kad tai daryti nėra taip smagu, kaip tai būtų su pilna komanda. Kita vertus, toks žaidimo komandiškumas pats sau kasa duobę: net aktyviausiu metu žaidėjų būna gana mažai, o prisijungiant kitu paros metu, jų nebūna visai. Aišku, tuomet kitų laivų valdymą perima pats žaidimas, bet kovoti prieš AI neįdomu – šis per daug profesionalus.
Kaip jau minėjau, žaidimo metu galėsime imtis tam tikrų, specifinių rolių. Tai kapitonas, atsakingas už laivo valdymą, priešų laivus numušinėjantys patrankininkai, pagalbiniai, leidžiantys oro minas, numušinėjantys priešų sviedinius) ir komandosai – abordažininkai. Įdomu ir kartu smagu, kad šių rolių pasirinkimas yra laisvas. Tai yra, žaidimo metu galima imtis bet kurios iš jų: pašaudyti iš patrankos, paleisti oro miną, atstatyti padarytą žalą, o reikalui esant stoti už šturvalo ar net užšokti ant priešų laivo ir jį užimti. Sėkmingai atliekant tam tikrai rolei priskirtą veiksmą gausime patirties taškų, kurių pagalba pakils bendras lygis ir bus galima dėlioti atitinkamus talentus. Aišku, skirtingų specializacijų taškai renkami skirtingu greičiu: visą mačą praleidžiant laivo gale, laikant statybinį plaktuką netruksime surinkti reikiamą taškų kiekį, o abordažininkai, kapitonai ir net patrankininkai tai darys ženkliai lėčiau.
Nors minėtieji talentai nėra tiesiogiai pririšti prie standartinio veikėjo „lygio“, tai didelės įtakos nedaro – norėdami pasirinkti pirmo lygio talentą, turėsime surinkti 300 atitinkamos rolės taškų, o antram net kelis kartus daugiau. Čia įdomiausia tai, kad kiekvienas talentų medis turi savo neigiamas šaknis. Pavyzdžiui, greičiau laivą taisyti leisiantis talentas mūsų vikingui uždės akies raištį, todėl matysime tik pusę aplinkinio vaizdo.
Benaikinant priešų laivus ir bekeliant veikėjo lygį, karts nuo karto atsirakins tam tikri papuošimai: įvairių kūno vietų šarvai, šalmai ir skydai. Viena vertus, tai tėra dar vienas smagus niekutis, dėl kurio norėsis pažaisti ilgiau, kitu atveju, gausūs papuošalai išskirs iš kitų žaidėjų ir leis pasijausti ne tokio paprastu, kaip visi kiti.
„Air Buccaneers“ – tikrai smagus ir įtraukiantis komandinis žaidimas. Deja, smagus ir įtraukiantis jis, greičiausiai, pasidarys ne nuo pat pradžių, dėl apmokymų trūkumo. Galiausiai, sąlyginai mažas žaidėjų kiekis žaidimu neleis mėgautis bet kuriuo metu.
