„Escape from Butcher Bay“ yra puikus žaidimo pavyzdys. Jis smagus, unikalus ir pakankamai intriguojantis, kad peržaisti bent vieną kartą, jei ne du kartu su komentarais. Gamybos kokybė gera, o siužetas malonus. Galima tik tikėtis, kad tai ženklas, ko galima laukti iš kino licencijų – jei visi kiti žaidimai pagal filmus būtų tokie puikūs kaip šis, turėtume didžiulį gerų žaidimų šuolį ant lentynų!

Justin Raymond, „GameZone“

Žaidimai pagal Holivudo filmus yra blogi. Bent jau didžioji dauguma darbų, pagamintų naudojantis populiaria filmo licencija ir herojais, nors kartais ir atnešdavo nemažo pelno, tačiau susilaukdavo aštrios kritikos iš žaidimų fanų pusės. Žaidėjai jau įprato vengti filmus lydinčių žaidimų ar žiūrėti į juos labai skeptiškai ir su nepasitikėjimu. Tačiau visur būna išimčių, ir šiuo atveju sulaukėme žaidimo, kuris tiesiog sutriuškina šią „blogas žaidimas pagal filmą“ taisyklę.

Pasaulio negelbėsime

Kalbant paprastai, „Chronicles of Riddick: Escape from Butcher Bay – Developer‘s Cut“ yra iš Xbox konsolės perkelta pirmojo asmens šaudyklė. Tačiau žaidimas siūlo daugiau galimybių nei FPS standartas ir aiškiai rizikuodamas šiame labai aštriame pastaruoju metu žanre (D3!, HL2!) pasiekia stulbinančio, nors ir neilgai trunkančio, rezultato.

„Escape from Butcher Bay“ kūrėjai, rinkdamiesi žaidimo koncepciją ir istoriją, pasielgė labai paprastai, tačiau kartu ir efektyviai. Prasčiausiuose žaidimuose pagal filmus tiesiog atkartojame jų siužetą, gudresni gi sugalvoja kokį tęsinį ar priešistorę, na, o siekdami kuo įmantriau mus įtraukti, supainioja filmo ir žaidimo siužetus į vieną. Šiame žaidime, kaip ir galima spėti iš pavadinimo, pateksime tik į vieną iš filmo „Rydiko kronikos“ su Vinu Dyzeliu priešakyje epizodų — pabėgimą iš pačio griežčiausio visatos kalėjimo. Žaidimas nesiima pasakoti jokių priešistorių, kodėl Rydikas pakliuvo į kalėjimą ir kas jis toks yra.

Visa filmo didybė, visatos gelbėjimas nuo nekromantų ir kiti žygiai paliekami nuošalyje, čia jos nėra ir nereikia. Prieš mus tik vienas tikslas — pabėgti iš kalėjimo. Taigi netradiciškai šaudyklėms ar veiksmo žanro žaidimams, čia negelbėsime jokių pasaulių ir nevykdysime jokių kryžiaus žygių. Tiesiog turime išnešti sveiką kailį iš šios velnio skylės ir tiek.

FPAA?

Kalbant sudėtingiau, „Escape from Butcher Bay“ nėra pirmojo asmens šaudyklė. Nors pačioje žaidimo pradžioje mums lyg ir leidžia kiek pasišaudyti bei išbandyti kitus elementus, tikrasis žaidimas prasideda kiek vėliau, o jo intro, kai Rydikas yra vedamas į savo kamerą, ir tuo metu rodomi žaidimo gamintojų sąrašai, puikiai atspindi tokį kinematografinį žaidimą. Veikti gi pradedate plikomis rankomis, neturėdami absoliučiai jokių ginklų ir supratimo, nuo ko pradėti.

Čia jūsų laukia pirmas netikėtumas — žaidimo siužetas vystosi kaip nuotykių žaidime, t.y. kalbant su žmonėmis ir aiškinantis kas kur vyksta ir ką kam reikia padaryti, po truputį skinamės kelią link galutinio tikslo — pabėgimo. Tiesa, žaidimo jokiu būdu negalima prilyginti RPG standartams, nors šie elementai aiškūs. Kalbant su žmonėmis, dažnai galime pasirinkti atsakymo variantą, tačiau esminės siužeto linijos jie neįtakos. Paprastai tai bus įvairūs pasiūlymai atlikti pašalinius darbus, už kuriuos gausite tam tikrą atlygį pinigais ar naudingais daiktais.

Šaudykle šio žaidimo irgi nepavadinsi, nes šaudymas iš įprastų FPS ginklų užima ne tokią didelę „Escape from Butcher Bay“ dalį. Taigi jei bandytumėte sukišti šį „Chronicles of Riddick“ į žanrų rėmus, tektų jį pavadinti „pirmojo asmens veiksmo nuotykių“ žaidimu arba FPAA :).

Plikomis rankomis

Kaip jau minėjau, žaidimą pradedame plikomis rankomis, tad ieškotis priemonių efektyvesnei kovai reikės patiems. Tačiau galite nesibaiminti ir neskubėti, — Rydikas net ir neturėdamas ginklų gali tapti tiesiog žudymo mašina. Neturėdami ginklų, galime daryti du dalykus — kumščiuotis arba atlikti specialius veiksmus, pavyzdžiui, prisėlinus iš nugaros, nusukti sargybiniui sprandą arba dar geriau — priartėjus iš priekio, pagriebti kario rankas su šautuvu ir priversti jį nusišauti pačiam. Iš ties efektyvus ir įtikinamai atrodantis „pratimas“.

Pirmaisiais žaidimo ginklais tampa kalėjime rasti ar iš kitų kalinių gauti kastetai ir savadarbiai peiliai, kuriais vėl gi galima pjauti paprastai arba atliekant specialų judesį (antrasis veiksmo ir „use“ mygtukas kartu) priešą nužudyti greičiau ir efektyviau. Vėliau į rankas paklius kuoka (asmeniškai man labai nepatiko ja naudotis), taip pat šautuvas su elektrošoku. Šį ginklą naudoti labai patogu ir paprasta — pašovus priešą, jis paralyžiuojamas krenta ant žemės, o tada tereikia priėjus pribaigti jį smūgiu iš kojos.

Standartinių FPS ginklų čia yra vos keli, ir jais naudosimės labai nedažnai, mat beveik visuomet priešų ginklai bus užkoduoti DNR kodu, ir mes jų pasiimti negalėsime. Vis tik vietomis rasime ginklų, iš kurių labiausiai man patiko pistoletas (gaila, kad jį leidžiama panaudoti vos poroje vietų), šratinis šautuvas ir automatas. Pastarieji labai primena „Doom 3“ matytus ginklus, tik čia yra nelabai efektyvūs ir keistai skamba.

Taip pat poroje vietų gausime palaikyti galingą kulkosvaidį. Tačiau džiugiausia, kad gausime šansų įsėsti ir į baisiai galingus karinius robotus. Šiuose epizoduose žaidimas iš ramesnio „action–adventure“ virsta į tikrą „šaudyklę–mėsmalę“, tačiau tik neilgam. Kūrėjai sumaniai išdėliojo žaidimo epizodus ir vieno tipo scenos nuolat keičia kitas, neleisdamos nė per kur pasireikšti monotonijai.

Trumpa kelionė

„Escape from Butcher Bay“ metu patiriame išties daug nuotykių ir siurprizų. Nenoriu atskleisti visų kortų, pasakysiu tik tiek, kad pabėgimas iš šio kalėjimo nėra toks lengvas ir paprastas, kaip pasirodys iš pirmo žvilgsnio. Tačiau nepaisant visų netikėtumų ir įdomybių, galiausiai paaiškėja nelabai džiugus dalykas — žaidimas yra gan trumpas. Žinoma, stengiantis įvykdyti visas sutiktų herojų užduotis, laikas prailgės, tačiau ne baisiai žymiai. Lyginant su Xbox versija, jis yra kiek ilgesnis, įvairiose vietose pridėta cigarečių pakelių, kuriuos rinkdami, atrakinsime žaidimo ir filmo piešinukus bei video klipus.

Taip pat perėjus žaidimą atsirakina „Commentary“ versija, kur vėl žaisdami galėsime įvairiose vietose pasiklausyti tarp žaidimo kūrėjų komentarų ir kitų įdomybių, taip pat rasime papildomo turinio. Tačiau vis tik tai tėra papildomi nedideli „bonusai“, negalintys atstoti pagrindinio žaidimo. Iš tiesų norėjosi dar ilgiau pasivaikščioti purvinomis kalėjimo patalpomis, tamsiais kasyklų tuneliais ar glotniais ir šaltai blizgančiais kriogeninės saugyklos koridoriais. Kaip trūkumą daugelis žaidėjų įvardins ir „multiplayer“ režimo nebuvimą, nors jis čia ir sunkiai įsivaizduojamas.

Kalėjimo atmosferos

„Escape from Butcher Bay“ vaizdai sukuria labai įtikinamą kalėjimo aplinką, kuri įtraukia nuo pat pirmų akimirkų. Tik išvydus Rydiką, kitų veikėjų modelius ir aplinkos objektų tekstūras į galvą šauna mintis, kad žaidimas susuktas ant „Doom 3“ variklio, tačiau taip nėra. Kūrėjai „Starbreeze“ pagamino savo ne ką teatsiliekantį grafinį variklį, kuris sugeba išgauti išties įtikinamas aplinkas ir veikėjus. O kad tai ne „id Software“ gaminys galima suprasti iš vietomis ne iki galo susivedančios scenų animacijos ir monstrų.

Iš ties, jų čia sutiksime tik porą rūšių, tačiau jie toli gražu neprilygsta D3 padarams, yra tuščiaviduriai ir visiškai nebaisūs. Iš ties keista, kad kūrėjai jų neatsisakė. Nors to ir reikalauja siužetas, manau, buvo galima kažkaip apsieiti ir be jų. Vis tik bendras žaidimo vaizdas išties nuostabus ir jį galima drąsiai statyti jei ne greta D3 ir HL2, tai bent laipteliu žemiau.

Prie kalėjimo atmosferos puikiai prisideda ir garsas. Įspūdingiausia, be abejo, skamba paties Vino Dyzelio balsas, kaip visada žemas, ramus ir įtikinantis. Kiti veikėjai įgarsinti taip pat kokybiškai ir įtikinamai. Foninė muzika paprastai neišsiskiria, tačiau smarkiai paūmėja minėtose „mėsmalių“ scenose.

„The Chronicles of Riddick: Escape from Butcher Bay“ yra unikalus hibridas, sudarytas iš pirmojo asmens šaudyklės, nuotykių, veiksmo, „stealth“ ir kovos elementų. Žaisti išties smagu ir žaidėjų laukia vis nauji netikėtumai ir atradimai. Dar džiugiau, kad „Vivendi“ ir „Starbreeze“ sugebėjo rasti paprastą, tačiau puikiai suveikusį būdą kaip pateikti žaidimo pagal filmą siužetą ir istoriją. Visa tai ir leido „Escape from Butcher Bay“ sulaužyti jau ne vienerius metus besiformuojančią neigiamą nuomonę apie Holivudo ir žaidimų kūrėjų bendradarbiavimą, ir jį drąsiai galima vadinti pirmu puikiu žaidimu pagal filmą.

Pirmas įspūdis 9,1

Staigus ir efektyvus įšokimas iš filmo į žaidimą.

Siužetas 9,3

Jo ieškote ir jį formuojate patys. Standartinių šaudyklių mėgėjams gali pasirodyti per sunku ar neįdomu, tačiau toks sprendimas džiugina.

Grafika 8,6

„Doom 3“? Ne, vis tik silpnesnis varikliukas, tačiau to pakanka, kad pasijustum tarsi filmo kalėjime.

Garsas 9,0

Nepakartojamas Vino Dyzelio balsas ir kalėjimo atmosfera.

Valdymas 9,2

Nestandartiniai veiksmai sudėti į standartinę šaudyklės schemą. Išties patogu ir efektyvu.

Bendras 9,0

Kiek trumpokas, tačiau labai įdomus nuotykis, leidžiantis pačiam išgyventi filmo epizodą.

Rezidentas