Nevyniodamas į vatą galiu pasakyti, kad žaidimas „Republique Remastered“, nepaisant bet kokių jo trūkumų, yra ne tik ambicingas, bet ir revoliucingas. Tai žaidimas, kuris pradėjo nuo to, kad pakeitė planšetinių ar telefinonių žaidimų kokybę, o dabar su trenksmu nusileido į asmeninius kompiuterius, parodydamas, kaip reikia kurti vizualiai išbaigtus „perkėlinius“ iš kitų platformų. Galiausiai „Republique Remastered“ parodo, kad veiksmo sėlinimo žanras dar toli gražu neišsemtas ir kaip pasiremiant šiuo žanru galima sukurti naują, tarsi subžanrą. Išties, kalbėti galima daug, bet jau pačioje apžvalgos pradžioje galiu pasakyti, kad praktiškai bet kuris šios kartos žaidėjas turėtų atsiliepti į trapios bei kukliai žavios išsigandusios merginos Hope skambutį.

Žaidimo kūrėjai, studija „Camouflaj, LLC“ debiutuoja su šiuo žaidimu, tačiau kūrėjai, panašu, gerai išmano savo darbą. Jų kuriamas pasaulis, pagal pradinę užsibrėžtą koncepciją, gausiai remiasi žaidimų serijomis „Metal Gear“, „Resident Evil“ ir kt. Tačiau didžiausią įtaką žaidimo pasauliui, jo suvokimui bei „Republique“ problematikai vis tik padarė Džordžo Orvelo kūrinys „1984-ieji“ (visiems neskaičiusiems nuoširdžiai rekomenduoju susipažinti su šia knyga). Ir nepaisant to, „Republique“ ištakos yra „kickstarteryje“, kuriam žaidime, beje, skirta labai daug (net gerokai per daug) dėmesio. Kita vertus nenuostabu, kad šis žaidimas toks geras – kūrėjai puikiai žinojo, ko siekia ir kiek jiems reikia pajamų, o visi aukoję „kickstarteryje“ negalėjo atsispirti ne tik visą žanrą keičiančiai žaidimo koncepcijai, pirmam aukštos kokybės žaidimui planšetėms ar išmaniesiems, bet ir mylimiems aktoriams, įgarsinusiems „Republique“ veikėjus, tarp kurių tokie žaidėjų favoritai kaip Davidas Hayteris ar Jennifer Hale.

Labai sveikintina ir netikėta „Republique“ koncepcija atsiremia į tai, kad šiame, „1984-ųjų“ įkvėptame pasaulyje, kuriame kiekvienas kampas akylai stebimas kameromis, būtent žaidėjui visomis tomis kameromis ir leidžiama manipuliuoti! Tai yra genialumas paprastume, kurio niekas iki šiol taip kruopščiai neišmąstė bei neįgyvendino, kaip pavyko vyrukams iš „Camouflaj, LLC“. Taigi, visas „Republique“ žaidimo pasaulis, vadinamas Metamorfoze, akylai stebimas kameromis bei griežtai kontroliuojamas, o tvarką savo rankose sugniaužę griežtai laiko Prizrakai, totalitarizmo sargai šiame distopiniame pasaulyje. Tie patys Prizrakai ne tik prižiūri totalitarinio režimo įkaitus, bet ir atlieka su jais įvairius eksperimentus. Iki šios dienos. Nes vienai jų, Hope, pavyksta prisiskambinti į išorę, Tau, žaidėjui, kuris nuo to momento, kai atsiliepia, prasiskverbia į Metamorfozės tinklą bei sistemas. Čia ir prasideda neįtikėtinas nuotykis, kuriuo metu teks daug kartų stebėtis arba žavėtis kūrėjų bei neįprasta „Republique“ eiga.

Itin stipri ir žaidimo istorija bei konkreti Hope siužetinė linija, nes viskas pateikiama ne sukramtyta bei perkramtyta forma, o atvirai: žaidėjas mato tam tikrus pokalbius, tam tikrus veikėjų poelgius ar fragmentus. Visa tai yra tik dalis to, kas vyksta Metamorfozėje ir tam, kad susidarytų visą vaizdą, žaidėjas turi ieškoti slaptaviečių, rinkti medžiaga, kurios pilna žaidimo aplinka ir pats, savarankiškai nusipiešti bendrą „Republique“ paveikslą, kurio rėmų vien Hope siužetinėje linijoje nesimato. Beje, čia labai puikiai integruoti ir kiti veikėjai, tarp kurių labai išskirtiniai Danielis Zėgeris, žaidimo laiku jau žuvęs revoliucionierius, po savęs palikęs daug slaptų įrašų bei žinučių, įgarsintų Davido Hayterio balsu ir dėmesį kaustanti Mirelė, kuriai balsą paskolino Jennifer Hale. Pastaroji žavi savo asmenybės konfliktiškumu, nes būdama viena Metamorfozės galvų, ji tuo pat metu stengiasi rodyti prielankumą ir Hope. Galiausiai – Kūperis, kuris daugiausiai bendrauja su žaidėju, nes taip pat nori padėti Hope, tačiau kalba (kas irgi yra netikėtas ir labai žaidimui limpantis sprendimas) standartine, kompiuteriuose randama teksto skaitymo programa. Taigi, visi šie veikėjai, o taip pat ir viskas, kas žaidimo metu voliojasi aplinkoje, stipriai prisideda prie bendro žaidimo istorijos vaizdo formavimo.

Asmeninė Hope siužetinė linija taip pat stipri – prasidėjusi nuo skambučio žaidėjui, kuris lyg paskutinis šiaudas despertatiškoje situacijoje, toliau ji veda prie ant kėdės krašto atsisėsti priverčiančio veiksmo, kurio metu Hope išgyvena tai, ko dar neteko nei vienai tokiai moteriškos lyties veikėjai. Labai įdomiai, netikėtai ir net gyvenimiškai, o ne pritemptai ar dirbtinai, kaip per tam tikrus populiarius kino filmus, persipina jos bei kitų veikėjų keliai, įspūdingai sukurtos jų tarpusavio konfrontacijos ir t.t. Be to, puikiai išspręstas žaidėjo matymo kampas, iš kurio stebimas pats siužetas: dažniausiai tai bus vaizdas iš kamerų su visais atitinkamais vaizdo efektais, bet vaizdo intarpų metu Hope kartais bus tik su savo telefonu ir žaidėjas matys visą vaizdą tarsi iš telefono ekrano, todėl kūrėjai tuo pat metu pateikia ne tik įdomų, naują žaidimą, bet ir visiškai neįprastą bei naujovišką istorijos matymo kampą.

Žaidimo procesas susideda iš dviejų kertinių žanrų: vadinamos „metroidvanijos“ ir veiksmo/sėlinimo žanro. Nors tiksliau būtų pasakyti, kad „Republique“ yra tiesiog vykęs eksperimentas, sukurtas šių dviejų pastarųjų komp. žaidimų žanrų pagrindu. Esmė tame, kad manipuliuodamas visomis Metamorfozės kameromis, žaidėjas telefonu siunčia nurodymus Hope, kur eiti, ką daryti ir ji juos vykdo. Iš dalies tai sėlinimo žaidimas, nes Prizrak kareiviai patruliuoja žaidimo patalpose panašiai, kaip tą daro priešininkai žaidimų serijoje „Metal Gear Solid“, bet kita vertus čia ryški tiek „Metroid Prime“, tiek „Castlevania“ serijų žymė, nes dažnai tenka grįžti į tam tikras vietas, panaudoti naujai rastus daiktus bei naršyti po tą pačią konkrečią patalpą keliais sluoksniais. Beje, žaidėjas „Republique“ eigoje įgauna vis naujų galių, pavyzdžiui, galimybę nukreipti Prizrakų dėmesį, įsilaužti į darbinius kompiuterius, perskaityti elektroninius laiškus, telefoninius pokalbius, atidaryti bei uždaryti duris ir t.t. Sumaniai tai išnaudojant galima prisigalvoti labai įvairių taktikų bei padėti Hope pabėgti iš Metamorfozės kambarių ar keblių situacijų kaskart vis kitaip.

Vienas įdomiausių dalykų žaidime yra informacijos rinkimas. Tai – neprivaloma, tačiau žingeidžiam žaidėjui visa „Republique“ informacija – aukso kasyklos. Nuo plakatų, darbuotojų el. laiškų iki knygų ar net kompiuterinių žaidimų dėžučių čia viską galima bus skenuoti, rinkti bei perklausyti su kiekvienu daiktu susieto veikėjo komentarus. Šiuo požiūriu žaidimo pasaulis itin turtingas, ne kiekviename atskirame žaidimo epizode (arba serijoje) bus šimtai įvairių daiktų. Tiesa, kiek persistengta galbūt su žaidimais, nes tai – visi garsūs indie tipo žaidimai, dažniausiai savo kelią pradėję „Kickstarteryje“, o „Republique“ veikėjas Kūperis kai kur net tyčia atviru tekstu mini šią svetainę, paslaugą bei perdėtai giria jos galimybes ar funkcionalumą. Kita vertus, čia renkamas knygas labai įdomiai komentuoja visos Metamorfozės idėjinis lyderis, akcentuodamas, kodėl kiekvieną iš knygų jis liepė uždrausti. Tiesą sakant jis liepė uždrausti visas knygas, o apyvartoje palikti tik vieną – „Republique“ – kurioje aukštinamas jis bei jo autoritetas.

Viso šiuo metu yra išleisti trys „Republique“ epizodai, kurie kiekvienas trunka maždaug nuo 5 valandų iki tiek, kiek sugebi mėgautis žaidimo pasauliu bei jį tyrinėti. Taip pat netolimoje ateityje numatyti išleisti dar du epizodai, kurie ir užbaigs Hope siužetinę liniją (asmeniškai jau dabar tikiuosi, kad bus tęsinių). Žinoma, turbūt jau ir iš ekrano paveikslėlių akivaizdu, kad asmeninių kompiuterių „Republique Remastered“ versija labiausiai išsiskiria savo grafiniu apipavidalinimu. Tai – vienas kertinių akcentų, kodėl žaidimą verta dar kartą sužaisti net ir tiems, kurie jau perėjo visus epizodus savo planšetėje ar išmaniajame telefone. Per daug nesiplėsiu apie grafiką, nes tai tiesiog reikia pamatyti. O pamačius mėgautis. Ir juo labiau nekalbu apie žaviąją Hope – ją taip pat reikia pamatyti. Abejingų neliks. Kaip ir pirmam jos skambučiui.

Jau ne kartą minėjau šioje apžvalgoje, bet paminėsiu dar – „Republique“ yra neeilinis žaidimas ir jį turėtų išbandyti visi dabartinės kartos žaidėjai. Taip pat „Republique Remastered“ turi po 20 komentarų kiekvienam žaidimo epizodų, kuriuos kruopščiai paslėpė kūrėjai. Bet kokiu atveju, „Republique“ kažką sau atras įvairiausių pomėgių žaidėjai, o tai, ką sukūrė (ir tebekuria toliau – dar liko net du epizodai!) „Camouflaj, LLC“ yra revoliucinga, nauja, šviežia ir neabejotinai pakeis ne tik pavienių žanrų, bet ir pačių kompiuterinių žaidimų veidą.