Sukurti licenzijuotą žaidimą, kuris iš tiesų būtų neblogas ar bent pakenčiamas, nėra taip paprasta, kaip atrodo: Betmenui prireikė daugiau nei 15-os žaidimų, iki kol jis tapo tikru Tamsiuoju riteriu („Arkham“ serija), garsiajam agentui Džeimsui Bondui iki jo sėkmingiausio bei visą FPS žanrą pakeitusio „GoldenEye 007“ prireikė net 9-ių bandymų, o „Šeimos bičui“ po dviejų mėginimų taip lig šiol ir nepavyko patekti į šį uždarą ratą… Nors licenzijuotam žaidimui sėkmingai prisitaikyti prie „paprastų mirtingųjų“ taisyklių yra tas pats, kas „Call of Duty“ žaidimą kurti ilgiau nei metus, bet „South Park“ filmukas pagaliau, po keturių nelabai vykusių bandymų įtvirtinti savo vardą žaidimų sferoje ir po 17-os šmaikščių sezonų bei 247-ių serijų, kompiuterio ekrane jaučiasi taip pat gerai, kaip ir televizoriaus… Leiskite jums pristatyti vieną geriausių iki šiol sukurtų licenzijuotų žaidimų – „South Park: The Stick of Truth“.

Jau nuo pat pirmos minutės įsijungus žaidimą jaučiasi, kad filmuko kūrėjai Trėjus Parker‘is ir Matt‘as Stoun‘as ne ką prasčiau už pačius žaidėjus myli ir pažįsta RPG žanrą: kaip visiems geriausiems vaidmenų žaidimams ir pridera, „South Park: The Stick of Truth“ pradesideda pasakojimu apie priešistorę, kaip ir kodėl prieš kelis šimtmečius pradėjo kariauti dvi galingos frakcijos – tamsieji elfai (arba tiesiog paprasti vaikėzai, prie ausų prisiklijavę ilgesnes ausis) bei mirtingieji žmonės, o visą šį pasakojimą vainikuoja „Pietų parko“ pažibos Cartman‘o, save įvardijančio kaip galingiausią „didįjį magą“, istorijos įgarsinimas bei kiečiausią stalo vaidmenų žaidimą „Dungeons & Dragons“ primenantys vaizdiniai. Ir kaipgi šauni šimtmečius trukusio karo istorija be „išrinktojo“, kuris nulems jo pabaigą ir kuriuo, aišku, būsite jūs – ką tik į miestelį atsikraustęs, nieko nepažįstantis naujasis vaikis, kuris, visai kaip koks Gordon‘as Freeman‘as, viso žaidimo metu drovisi kalbėti…

Neilgai trukus po to, kai susikursite savo personažą ir susipažinsite su žmonių rasei atstovaujančia „KKK“ („Kupa Keep Karalystė“) gildija bei jos nariais – 10-ojo lygmens paladinu Butters‘u, kavos padauginusiu Tweek‘u, minėtuoju Cartman‘u, kuris atstovauja šiai „anti-elfiškajai“ gildijai, pašaipų objektu Claid‘u, dėl kažkokios keistos priežasties princese apsimetančiu Keniu bei dar keliais visiems gerai pažįstamiems filmuko veikėjais,- jums bus leista pasirinkti savo klasę: Karžygį, Burtininką, Vagį arba… Žydą. Tą pačią klasę, iš kurios filmuke yra išsityčiojama šimtus kartų, todėl neabejoju, jog žaidžiant pirmą kartą būtent ją visi norės išbandyti. Nors pasirinkimas ir skystokas, bet kiekvienos klasės savitumas ir unikalūs įgūdžiai viską atperka – kokiam gi dar kitam žaidime galite apipjaustyti priešininkų (įskaitant ir moteriškosios giminės atstoves, ateivius, šunis ir visa kas juda…) „daikčiukus“? Manau, atsakymas ir taip aiškus.

Vis vien labiausiai rūpimas klausimas turbūt yra pati kovos ir įgūdžių mechanika. Pasakysiu taip: tikri „hardcore“ RPG gerbėjai „South Park: The Stick of Truth“ kovos sistemoje nesuras nieko, kas juos priverstų krykštauti lyg mažoms mergaitėms, nes visa tai yra paremta „Quick Time Events“, arba trumpiau – „QTE“ mechanika. Kitaip sakant – sulaukus tinkamo momento ir paspaudus atitinkamus mygtukus arba klavišus (žaidžiant su pulteliu prisideda ir analoginės svirtelės) sėkmingai, žala bus maksimali ir priešininkas raitysis iš skausmo, o nukautas netgi grasins pasiskųsiąs savo mamytei… Priešingu atveju ekrane pasirodys užrašas „Too slow“ ir varžovą tiesiog „paglostysite“ arba kritiškai pavėlavus prie jo net neprisiliesite ir taip išvaistysite savo brangų ėjimą. Jei dar neramu dėl patogumo klausimo, galiu patvirtinti, jog nors su pulteliu žaisti šiek tiek smagiau, bet klaviatūra ir pelė pasitarnauja ne ką prasčiau, taigi kūrėjai tikrai buvo sąžiningi abiejų „barikadų“ žaidėjams.

Prieš tai šiek tiek užsiminiau ir apie ėjimus. Jei dar nematėte nė vieno žaidimo eigos klipo, jums bus didelė staigmena sužinojus, jog „South Park: The Stick of Truth“ kovos, visai kaip šachmatuose, vyksta ėjimais. Pasak „didžiojo mago“ Cartman‘o, taip buvo ir ankstesniais laikais (labai originalus paaiškinimas), todėl „Costume Quest“ ar „Paper Mario“ žaidėjams tai bus gerai pažįstama: atėjus jūsų eilei, galite rinktis pulti priešininką paprasta artimos kovos ataka arba iš „šaunamųjų“ ginklų (lanko, sniego gniūžtės, sviedinio ir kitų mėtomų daiktų), arba į pagalbą pasitelkti savo klasės įgūdžius, arba, galiausiai,- pasinaudoti iš kartos į kartą perduodama „Drakono riksmo“ („Dragonshout“ – kažkur girdėta?) oro gadinimo technika, kuri yra efektyvesnė nei gali iš pradžių pasirodyti, nors ir ne taip lengvai atliekama.

Kai kada pasikartojančios kovos pradės įgristi iki gyvo kaulo, bet nesijaudinkit – taip nutiks tik momentais, kai keliaujant per visą Pietų parko miestelį prie jūsų vis prisikabins prakeikti elfai. Dažniausiai kiekviena kova, liečianti pagrindinį siužetą, jums pasiūlys vis ką nors naujo: ar tai būtų naujas priešininkų gebėjimas, ar nauja magija jūsų arsenale – nuobodžiauti neturėtumėte. Nepaisant elfų (kurie tikrai „knisa“!), žaidime esantys priešai vis palaipsniui keisis, todėl monotoniškumas neturėtų jums apkartinti viso džiaugsmo ir juoko, kurį sukels vis nuo savo magiškųjų bei „šiek tiek“ mergaitiškų galių mirštantis Kenis. Visada smagu žiūrėt, kaip šią“ berniukišką princesę“ sugraužia žiurkės ir jo kūną nusitempia iš ekrano arba kaip jo galvą perveria vienaragis.

Kad ir kokie būtų juokingi pačių autorių parašyti dialogai arba vis nustebinti sugebantys jūsų bei bendražygių magiški gebėjimai, vis vien pagrindinė šio žaidimo žvaigždė yra Pietų parko miestelis. Per 17 filmuko gyvavimo metų turėjome progą pamatyti kiekvieną šio išgalvoto miesto pastatą ir užkampį bei galėjome susipažinti su visais filmuko veikėjais, kurių yra visa galybė. Bet tik „South Park: The Stick of Truth“ žaidimo dėka, pagaliau galėsite užsukti į kiekvieną šio miestelio namą (kiekvienos durys slepia vis naują vaizdelį – atidaręs vieno namo duris kelias sekundes galėjau „grožėtis“, kaip kaukėtas vyras „tai“ daro su karve…), parduotuvę, lūšnyną, požemius, kuriuose gyvena visiems gerai pažįstamas kalėdinis „šūdukas“ Ponas Henkis (Mr. Hankey) bei aplankyti visų keistenybių sostinę Kanadą. Beveik visi veikėjai, kuriuos matėte, o gal tik porą kartų regėjote filmuke – visi yra čia, ir visi jie nekantrauja su jumis susipažinti artimiau bei pakviest jus į „Veidaknygę“…

Taip, „Pietų parkas“ pasityčioja ir iš bene populiariausios šių dienų svetainės „Facebook“, bet ji čia yra ne šiaip sau: kaip ir pridera visiems XXI amžiaus vaikams, visi dalį gyvenimo „paaukoja“ šiai svetainei, kurioje jūs galėsite aprengti bei apginkluoti savo veikėją, pasirinkti komandos draugą (dažniausiai pats žaidimas tau paskiria, su kuo turėsi žygiuoti toliau), susitvarkyti skill‘us ir perk‘us bei pamatyti, ką tavo kolekcijoje esantys draugai, rašo ant savo sienų. Princesė Kenis prašys like‘ų, kad tik parodytų, kaip visi ją myli (15 vaikėzų tai „palaikino“), kiti „veidaknygėje“ dėkos tau už pagalbą, atsiras ir tokių, kurie grasins kerštu – taip vis paskaityti, ką rašo žmonės ir ką jiems atrašo kiti, yra tikrai genialus bei sveikintinas kūrėjų sumanymas.

RPG žanras yra puikus tuo, jog jis žaidėjui suteikia begalinę laisvę: einate, kur norite, vykdote quest‘us, kada tik užsigeidžiate, o ir priešus skriaudžiate taip pat, kada tik širdis geidžia! Neišimtis yra ir su „South Park: The Stick of Truth“: niekada nebūsite verčiami eiti vienur ar kitur, nes taip liepė žaidimas. Priešingai – žaidimas jus tik skatins tyrinėti pasaulį ir eiti surasti visus televizoriaus ekrane matytus personažus bei su jais susipažinti. Kuo daugiau jų turėsit savo draugų kolekcijoje, tuo daugiau jums bus leista pasirinkti perk‘ų arba kitaip sakant – papildomų savybių, kurios, pavyzdžiui, padidins artimųjų ginklų žalą 20% arba jūsų magiškųjų galių kainą sumažins perpus ir pan. Ši paskata žaidėjams ištyrinėti visą Pietų parką yra sumani ne vien dėl šių pliusų, bet ir dėl ne per ilgiausios pagrindinio siužeto trukmės, kuri, bendrai sudėjus, tetrunka vos 4-5 valandas. Aišku, kaip RPG žaidimas be krūvos šalutinių misijų, paslėptų kolekcionuojamų daiktų ir epinės folklorinės muzikos… Nenustebkit, jei jūsų nuotykis užsitęs net iki 15 ar daugiau valandų, nes Pietų parke yra tikrai nemažai papildomos veiklos ir be peštynių.

Turiu prisipažinti, jog tik pasirodžius pirmiems „South Park: The Stick of Truth“ žaidimo paveikslėliams, abejojau ar iš šios idėjos išeis kas nors gero. Juk tai filmukas, kurio pagrindinis turinys yra sudarytas iš N-18 užgaulių rasistinių, feministinių ir kitokių juokelių, nepadorių vaizdų bei galybės keiksmažodžių… Ai, ir dar vis bemirštančio Kenio. Bet tikėjimas, kad viskas bus gerai, vis dėl to sugrįžo sužinojus, jog už šį Pietų parko perkėlimą į kompiuterių ekranus yra atsakingi ne kas kitas, bet „Obsidian Entertainment“. Jei kas nežinot, šie žmonės yra sukūrę didžiuosius RPG hit‘us: „Fallout: New Vegas“, „Dungeon Siege 3“ bei „Alpha Protocol“, o dabar prie šio sąrašo prisideda dar ir „South Park: The Stick of Truth“ – geriausias pagal filmuką sukurtas žaidimas iki šiol.

„South Park: The Stick of Truth“ rasite viską, ko reikia tikram RPG žaidimui: išskirtinę kovos mechaniką, bosus, požemius (benamių irštvas), šalutines misijas, vyriškos lyties princesę, krūvą skirtingų ginklų bei magijų, lygių kėlimą ir t.t. Aišku, kartais atsitikdavo taip, jog vidury kovos žaidimas užstrigdavo ir tekdavo pradėti nuo paskutinio checkpoint‘o, bet šis bug‘as jau tikriausiai ištaisytas, o ir kartais pasireiškianti monotonija šiek tiek kiša koją.

Tiems, kas vakarais išsliūkindavo iš savo lovų, kad tik galėtų pažiūrėti Pietų parką, „South Park: The Stick of Truth“ bus didžiausia staigmena ir neapsakoma juoko dozė, nes tik mačius bent kelias šio filmuko serijas eis suprasti visus žaidimo juokelius, o kaskart ekrane išvydus personažą, matytą filmuke, neis susilaikyti nesusijuokus. Bet neišsigąskit ir tie, kas su Pietų parku gerai nesate pažįstami, nes žaidimas jums šią problemą leis ištaisyti, supažindindamas jus su visais filmuko veikėjais bei juokeliais apie oro gadinimą. Jei esate užkietėjęs RPG žaidėjas, kuriam reikia tikro iššūkio – palaukit dar mėnesį, kol išeis sunkiausio žaidimo tęsinys „Dark Souls 2“, bet jei jums svarbiau linksmai praleisti laiką žaidime nesinervinant dėl per dažno pralošimo, tada būtina, kad šią kelių valandų trukmės Pietų parko interaktyvią „seriją“ jūs kuo greičiau peržiūrėtumėt…