Arkadinių lenktynių rinka šiuo metu yra užpildyta kaip niekada. Sutinku, pernai pasirodė ir keletas nevisai vykusių arkadinių lenktynių, tokių kaip „Split/Second“ ar „Blur“, tačiau būta ir tokių stebinančiai pasisekusių darbų kaip kad naujausias „Criterion“ kurtas „Burnout“ žaidimas, gan netipišku, „Need for Speed: Hot Pursuit“, pavadinimu. Šiemet ant podiumo ketina užlipti kita, ne mažiau sena, tik gal mažiau legendinė, arkadinių lenktynių frančizė.

„Test Drive“ yra viena seniausių arkadinių lenktynių serijų, kuri, tiesa, niekada nebuvo aukštumose kaip anoks „Need for Speed“. Jei teko išgyventi ir blogus, ir labai blogus laikus. Atgimęs „Unlimited“ pavidalu, „Test Drive“ bandė eiti ta linkme, kuri tūlam šių laikų kūrėjui esti nesuprantama – mėginimo sukurti šį tą originalaus. Tas originalumas pasireiškė tuo, kad „Test Drive Unlimited“ buvo masinių tinklo lenktynių pionieriumi. Visos žaidimo kūrėjo „Eden Games“ idėjos buvo labai ambicingos: vientisas pasaulis, kuriame gyvena daugybė žaidėjų. Jie susitinka, bendrauja, dalinasi įspūdžiais ir žinoma – lenktyniauja. Deja, daugelis dalykų liko gražūs tik popieriuje: žaidimo grafika spėjo pasenti kol žaidimą nešeisi į namus, automobilių valdymas nepatiko nei simuliatorių,ne arkadinių lenktynių fanams, motociklai buvo visai niekam tikę, meniu nesugebėjo pateikti aiškiai net paprasčiausių dalykų, žaidimo pasaulis savo nuobodumu priminė tikrovę, o žaidėjai užuot būręsi į bendruomenes lakstė kas sau. „Test Drive Unlimited 2” kūrėjai „Eden Games“ sakėsi kruopščiai analizavę žaidėjų ir kritikų nusiskundimus ir, pasak jų, viskas turėtų veikti kaip pridera.

„Test Drive Unlimited 2”, kaip ir pirmtakas, nėra paprastas lenktynių žaidimas. Tai yra video žaidimas apie turtingų žmonių gyvenimą, kuris, skirtingai nei manei lakstydamas su „Ferrari“ „Gran Turismo“ ar „Need for Speed“, neužsibaigia vien skiriamąja trasos juosta. „Test Drive Unlimted 2” siūlo patekti į laiko intervalą nuo vienų lenktynių iki kitų, kuris lieka nematomas kituose lenktynių žaidimuose.

Todėl visiškai natūralu, kad kūrėjai išmintijo, esą „Test Drive Unlimited 2” reikalingas šioks toks kontekstas. Neprivaloma, bet vis šis tas. Jei nepameni ar visai nežaidei „Test Drive Unlimited ” paliudysiu, kad ir ten buvo siužetas, pasakojantis apie Tavo pasirinkto veikėjo kelionę laimint lenktynes į turtingų pižonų panteoną. Istorija buvo tiesiog siaubinga ir jos visai nereikėjo dėti į žaidimą. „Test Drive Unlimited 2” istorija taip pat yra, bet jo kokybė ir pateikimas ne tik kad nepagerėjo, bet krito dar žemiau.

„Test Drive Unlimited 2” prasideda eiliniame vakarėlyje Ibizoje, kur skambant trankiai šokių muzikai turi išsirinkti vieną iš šešių patinkančių veikėjų. Apsispręsti bus sunku, nes visi, išskyrus blondinę, atrodo lyg būtų kurti su „The Elder Scrolls IV: Oblivion“ veikėjo redaktoriumi. Nepaisant to, pradžia atrodo daug žadanti, nes kitaip nei buvo originaliajame „Unlimited“, Tu pradedi karjerą jau viršūnėje – Tavo prabangaus būto marmurinės grindys nepadarytų gėdos Romos imperatoriui, baldai atrodo bus tiesiai paimti iš „Vogue“ žurnalo fotosesijos, o garaže stovi „Ferrari California“, kurią, ko gero, neseniai matei savo dviejų metrų įstrižainės TV ekrane žiūrėdamas „Top Gear“. Taip, tai kažkas naujo. Kokia prasmė tapti turtingu ir turėti viską ko kūnas ir siela geidžia tik įveikus visą žaidimą? Argi ne šauni mintis leisti žaidėjui mėgautis viskuo vos tik pasibaigus įvadinei scenai, primenančiai „Miami Vice“? Taip, tai labai gera mintis.

Bet ne. Visas prologas tebuvo sapnas. Iš tiesų esi tik paprastas viešbučio tarnautojas, nuvarantis klientų automobilius į stovėjimo aikštelę. Gal tiksliau esi buvęs tarnautojas, nes po pokaičio miego prabangiame kliento „Ferrari“ esi atleidžiamas. Likimo išdaiga ir paskutinis Tavo padarytas dalykas šiame darbe yra savo boso dukros pavėžėjimas tuo pačiu „Ferrari“ į vakarėlį. Pamačiusi, kad gan neblogai vairuoji, ji Tau siūlo paragauti lenktynininko duonos. Bet pirma turi viską pradėti nuo žemiausio lygio lenktynių.

Ir šiuo būdu tai, kas turėjo galimybę paversti „Test Drive Unlimited 2” istorija savita, pavirto į tai, kas ją garantuotai paliks nuvalkiota. Vis tik kyla klausimas, ar ir nusprendus žaidėjui leisti pradėti istoriją kitaip, viskas būtų buvę gerai. „Test Drive Unlimited 2” veikėjai yra vieni klišiškiausių, nuobodžiausių, kvailiausių ir pamirštamiausių, kokius tik kada man yra tekę matyti video žaidimuose. Man ne tik kad nerūpėjo istorija ir į ją įeinantys veikėjai, bet aš jos nuoširdžiai ėmiau nekęsti. Tikrai nebūčiau apie ją užsiminęs, jei ji būtų bent vidutiniška ir nekrentanti į akis. Bet dabar, kai siužetas taip pigiai sumeistrautas ir brukamas (matyt užuot nusamdę profesionalų scenaristą, kūrėjai pamanė, kad parašyti istorijai puikiausiai tiks ir lygių dizaineris), aš tiesiog negaliu Tavęs neįspėti.

Gerai bent tiek, kad siužetas nėra pati svarbiausia „Test Drive Unlimited 2” korta. Ko gero pats svarbiausias šio žaidimo aspektas yra bendravimas su kitais žaidėjais ir savo virtualaus gyvenimo vystymas. O čia „Eden Games“ neleido laiko tuščiai. Savo šlykštų veikėją galėsi nuvesti pas plastikos chirurgą (vėliau jis gana komiškai kurį laiką vaikščios aptvarstyta galva; gaila, kaip tik tuo metu dariausi nuotrauką teisėms), nupirkti jam naujų drabužių, įsigyti naują namą, jį pagal įnorius dekoruoti. Galimybių rinktis šiose srityse yra labai daug. Nustebino kiek įvairių veido bruožų gali pakeisti plastikos chirurgas, kiek skirtingų drabužių siūlo kiekviena parduotuvė ir tai, kad kiekvienas naujas namas turi naujus baldų rinkinių variantus. Taip pat, galėsi pasirašyti savo nuotaiką, užsidėti norimą paveikslėlį, profilyje parašyti įvairius dalykus apie save ir panašiai. Kurdamas savo virtualų atspindį praleisi nemažai laiko.

Ir pats Tavo veikėjo pateikimas susilaukė atnaujinimų. Dabar galėsi išlipti iš automobilio ir vaikščioti po savo namus, automobilių salonus, kazino ir kai kuriuose kituose vietose viską matydamas pirmu asmeniu. Tai neįtikėtinai priartina žaidėją prie žaidimo. Tai ypač gerai suveikia momentais, kai nueini pirkti automobilio. Po saloną vaikštai kaip tikrovėje: apeini aplink sudominusį automobilį, praveri duris ir iš toli akimis perbėgi jo vidų, paskui atsisėdi, pasuki galvą ir įvertini ar yra geras matomumo laukas ir ar patinka sėdynių apmušalų spalva. Galop užvedi motorą ir pasiklausai kaip „kalba“ variklis, ar jis kūkčioja prislėgtas, ar jis agresyviai riaumoja, ar jis solidžiai groja. Kaip ir tikrovėje, gali paprašyti bandomojo važiavimo (test drive), bei patogiai palyginti su kitais automobiliais.

Ar sėdėsi kirpykloje, ar rinksiesi automobilį „Audi“ atstovybėje, visur sutiksi kitų žaidėjų. Pameni, „Test Drive Unlimited 2“ yra būtent apie tai – apie žaidėjų tarpusavio santykius. Sutikęs kitų žaidėjų galėsi su jais pasisveikinti ar pasijuokti, pasikviesti pasivažinėti Tavo automobiliu, gal net pasiūlyti užsukti į namus, kur galima pasiskaityti „Test Drive Unlimited 2” kūrėjų ir žaidėjų bendruomenės naujienas, sužinoti orų prognozę. Galėsi draugę ar draugą nusivesti į garažą, kur stovi visi Tavo automobiliai. Jeigu į namus pasikviesi draugą, viskas gali baigtis kiek savotiškai. Mano atveju, dažniausiai pokalbis garaže būna toks: -„Tavo vietoje būčiau pirkęs Aston Martin, stabilesni posūkiuose jie, – pasakė draugas. – Ne, čia geras variantas, nes padėtų California bent jau Tavo Aston Martin ;-), – savo sprendimą gyniau aš. –Nusišneki. Ne vieną Ferrari lenkiau su savo Aston Martin. Ir be jokio tiuningo, aš rimtai xD, – nenorėjo nusileisti draugas. –Atsirado mat specas. Gal nori vienas ant vieno, Tu su Aston Martin, aš su California, lenktyniaujam nuo mano namų garažo iki autostrados, kur palei paplūdimį eina, – supykęs pasakiau aš. –Davai!, -savo teisumu neabejodamas pasakė draugas”. Ir taip „Test Drive Unlimited 2” nutinka dažnai.

Tikriausiai Tau kyla klausimas, ką daryti jei neturi draugų žaidžiančių „TDU2“. Apie tai „Eden Games“ pagalvojo. Pirmiausia, kaip ir minėjau, draugų gali susirasti paprasčiausioje drabužių parduotuvėje, oro uoste ar tiesiog važinėdamas automobiliu. Pastaruoju atveju Tau pakaks sumirksėti kitam žaidėjui savo automobilio šviesomis ir galėsi jį įsitraukti į draugų sąrašą, pasiūlyti lenktynes ar atsisėsti į jo automobilio vidų. Jei Tau tai nepavyks, galėsi nueiti į lenktynininkų klubus, kur renkasi daug draugiškų žaidėjų, kurie tikrai neatsisakys palenktyniauti ar šiaip padėti apsispręsti, kuri automobilį pirkti. „Test Drive Unlimted 2” klubai veikia daugmaž kaip klanai MMORPG žaidimuose. Būdamas klubo nariu, galėsi pavairuoti tik klubo nariams prieinamus automobilius, varžytis tarpklubinėse lenktynėse ir panašiai. Verta paminėti, kad apžvalgos rašymo metu klubų veikla buvo laikinai sustabdyta dėl serverių problemų ir didelio mąsto sukčiavimo, kurį „Eden Games“ prižadėjo ištaisyti.

Gaila, bet ir be to socialiniuose žaidimo elementuose netrūksta klaidų ir trūkumų. Meniu sistema išliko tokia pati sudėtinga ir sunkiai perprantama, dėl to naujokai ilgai blaškosi nežinodami, kaip, pavyzdžiui, elementariausiai pasikeisti profilio nuotaiką ar paprasčiausiai parduoti nereikalingą automobilį. O kai viską išmoksti, dažnai gali susidurti su serverių sutrikimais, kurie neleidžia efektyviai komunikuoti su kitais žaidėjais ir apskritai atlikti kitas daug kam svarbias funkcijas, kaip, tarkime, užsukti į klubą. Bet didžiausias viso „Test Drive Unlimited 2“ trūkumas yra tas, kad kūrėjai socialiniams žaidimo elementams skyrė per daug dėmesio, šitaip pamiršdami, kad vis dar yra nemažai žaidėjų, kurie negali ar dėl kitų priežasčių nenori naudotis „Xbox Live“. Jei „Need for Speed : Hot Pursuit“ atveju be „Autolog“ gyventi galima, tai pirkdamas „Test Drive Unlimited 2” ir neturėdamas interneto ryšio gauni tik vos geresnį nei vidutinį lenktynių žaidimą.

Net ir trumpai pažaidus „Test Drive Unlimited 2” galima diagnozuoti, kad „Eden Games“ mažiausiai dėmesio skyrė lenktynėms. Tikriausiai nenustebinsiu sakydamas, jog patys kūrėjai tai neigė. „Eden Games“ vadovas aiškino, kad jie suprato, kad „Test Drive Unlimited“ automobilio valdymo modelis ir fizika jau nebegalėjo patenkinti antrosios dalies keliamų reikalavimų, todėl, jo žodžiais tariant, „viską reikėjo perdarytu nuo nulio“. „Eden Games“ gali sakyti ką nori, bet tai yra netiesa. Gal jie ir perdarė viską iš naujo, bet „Test Drive Unlimited 2” automobiliai valdosi beveik taip pat kaip pirmoje dalyje. Tikriausiai kalbėdami apie vairavimo ir jį tiesiogiai sąlygojančios fizikos varikliukų perdarymą, kūrėjai turėjo omenyje jų padarymą lankstesniais, daugiau reguliuojamais. O tai daryti galima žaidžiant „TDU2”. Yra trys vairavimo pagalbų lygiai, kuriuos galima pasikeisti bet kuriuo metu. Pirmasis lygis yra pats paprasčiausias. Jį nusistačius tikroviškumas aukojamas vardan smagumo. Trečiasis vairavimo pagalbų lygis yra pats tikroviškiausias, kartu ir sudėtingiausias. Antrasis, vidurinis, yra tarpinis variantas tarp pirmųjų dviejų. Gražiai skamba ar ne? Iš tiesų, ši sistema beveik neveikia. Nei viena iš trijų pagalbų pakopų žaidėjui nesuteikia nei gero arkadinio, nei bent neblogo simuliacinio automobilio valdymo. Skirtumai yra labai nežymus. Trečiuoju, sudėtingiausiu vairavimo lygiu, tik truputį pailgėja stabdymo kelias ir posūkiuose per neatsargumą galima labai lengvai užskersuoti automobilį. Bet tai viskas. Žaidžiant pačiu žemiausiu valdymo sudėtingumo modeliu lygiai taip pat reikės ganėtinai atsargiai stabdyti bei išmokti suvaldyti automobilio galią, kad ši neverstų automobilio suktis vietoje. Lenktynių imitatorių fanų netenkins didžiausias valdymo sudėtingumas, nes jis pasirodys pernelyg netikroviškas bei papildomai nieko negalima reguliuoti, pavyzdžiui, išjungti TCS ar ABS.

Į gerąją pusę pasikeitė tik automobilio elgesys esant skirtingoms kelio dangos savybėms. Lyjant lietui ar važiuojant žvyrkeliu automobilių valdymo charakteristikos pastebimai suprastėja. Kalbant apie žvyrkelius, motociklus „Test Drive Unlimited 2” pakeitė džipai, kurių valdymas, deja, stipriai nesiskiria nuo asfaltu riedančių superautomobilių. Tiesiog reikia priprasti prie didesnių gabaritų ir didesnio svorio centro svyravimo.

Prieš lėkdamas į lenktynes, turėsi gauti reikiamą licenziją. „Test Drive Unlimited 2” teisių laikymas primena „Colin McRae Rally (1998m.) ir „Grand Theft Auto: San Andreas“ vairavimo mokyklų hibridą, su trupučiu „Gran Turismo“ skonio. Žemiausių kategorijų licenzijas gauti yra labai paprasta, tačiau įpusėjus karjerą teks paplušėti. Užduotys susideda iš vairavimo aikštelėje (slalomas, įsibėgėjimas ir stabdymas, manevravimas pro iš bokštelių padarytus vartus, valdomas šoninis slydimas U formos posūkiuose) ir specialių užsiėmimų realiuose keliuose (tvarkingas automobilių lenkimas, atkarpų įveikimas per laiką, automobilio valdymas ant žvyro ir šlapio kelio, manevravimas leidžiantis nuokalne). Licenzijų laikymas yra vienas geresnių užsiėmimų su automobiliais visame žaidime. Čia netrūksta įvairovės, gerai išlaikytas sudėtingumo lygis, galima greitai patobulinti savo vairavimo sugebėjimus „Test Drive Unlimited 2“ žaidime.

„Test Drive Unlimited 2” lenktynės yra neįdomios dėl daugelio priežasčių, bet aš išskirsiu, mano manymu,svarbiausias.

Pirma, automobiliai yra neprotingai suskirstyti į klases. Skirstyti į klases reikia tik tada, kai automobilių yra daug. „Test Drive Unlimited 2” jų turi 101, o tai nėra daug. Kodėl skirstyti į klases tokiu atveju yra negerai? Todėl, kad taip labai aiškiai juntamas automobilių stygius. Tarkime, dalyvauji kokios nors automobilių klasės varžybose. Nuėjęs į parduotuvę pamatai, kad beveik nėra iš ko rinktis, nes labai nedaug automobilių yra priskirti tai klasei. Jau dalyvaudamas lenktynėse atkreipsi dėmesį, kad nemažai Tavo oponentų turi vienodus automobilius. Ir taip bus per visą žaidimą – kiekvienai klasei pirkdamas naują automobilį turėsi labai mažą pasirinkimo laisvę. O taip yra dėl to, kad kūrėjai prigalvojo daug skirtingų klasių, bet licenzijas gavo tik šimto automobilių.

Antra priežastis yra ta, kad „Test Drive Unlimited 2” siūlo labai mažą lenktynių tipų įvairovę. Įprastos lenktynės, lenktynės išlaikant kaip įmanoma didesnį greitį, trasos įveikimas per ribotą laiką, važiavimas kuo didesniu greičiu pro greičio matuoklius ir lenktynės, kuriuose po kiekvieno rato iškrenta paskutinis važiuojantysis. Iš skaičiaus sprendžiant tai nėra taip jau mažai, bet iš tiesų, jeigu geriau pagalvosi, pastebėsi, kad visi režimai iš dalies dubliuojasi ir žaidžiasi labai panašiai. Pavyzdžiui, palygink paprastas lenktynes ratais ir tas, kuriuose po kiekvieno rato iškrenta paskutinis važiuojantysis. Arba tas, kur reikia išlaikyti kaip įmanoma didesnį greitį ir tas, kur reikia lėkti it vijurkui pro greičio matuoklius. O dabar pasakyk, kiek skiriasi lenktinės su laiku ir lenktynės prieš kitus oponentus, kurie jau lenktynių pradžioje lieka užnugaryje? Dėl to žaidžiant „Test Drive Unlimited 2” jau po poros laimėtų taurių jauti nuobodulį, nors faktiškai žaidi vis skirtingus lenktynių tipus.

Ir trečia priežastis yra pats „Test Drive Unlimited 2” pasaulis. Šįsyk teks pabūti ne tik vienoje Havajų saloje, bet ir prie Viduržemio jūros – Ibizoje. Aš vertinu tai, kad „Eden Games“ baisingai stengėsi, kad žaidime esantys šių salų analogai kaip įmanoma labiau primintų originalus, bet tai kvaila mintis. „Need for Speed“ pavyzdys rodo, kad yra kur kas lengviau ir rezultatas gaunasi ryškiai geresnis, kai veiksmas vyksta išgalvotoje vietovėje, kur šalia vienas kito gali sugyventi kalnai, dykumos, miškai, upės, jūros ir modernūs miestai. Tikrovėje to nebūna. Todėl to nerasi ir žaisdamas „Test Drive Unlimited 2“.

Kaip ir „Just Cause 2” atveju, „Test Drive Unlimited 2” pasaulis yra gražus žiūrint į jį kaip į visumą, bet tik ne į pavienius jo elementus. Būtent dėl to norėdamas pasigrožėti „Just Cause 2” pasauliu aš mieliau tai darydavau iš oro, o ne važiuodamas automobiliu ar eidamas pėsčiomis. Viskas iš aukštai atrodė pribloškiamai: kvėpuojantys drėgme tropiniai miškai, romūs kalnai pridengti sniego paklodėmis, po salas it po kokį organizmą išsiraizgiusios eismo arterijos, šviečiantys iš toli miestai iš dangaus nudažydavo krintantį lietų. Užtekdavo tik nusileisti ant žemės ir visa ta magija vėlei išgaruodavo. Tada matydavau tik dangoraižių imitacijas, tuščias ir vienodas gatves, tarytum bėgiais jomis važinėjančius automobilius, blyškias pievas ir medžius, kurių spalvų sodrumą, atrodo, bus nuplovęs lietus. Žaidžiant „Test Drive Unlimited 2” vėl apima noras pabėgti nuo šio žaidimo detalių nepritekliaus ir geometrijos skurdo pakylant į dangų. Visai nesvarbu, kad „Test Drive Unlimited 2” dabar vietoje 1600 km kelių ilgio puikuojasi visais 3000 km. Jeigu pasaulis atrodo lyg būtų kurtas su „Gran Turismo 5” trasų redaktoriumi, tų trasų ilgis galėtų būti kad ir 100 000 km. Tai nieko nekeičia.

Bet lenktyniauti reikia. „Test Drive Unlimited 2” siūlo ne tik 15 čempionatų, bet ir vieną kitą šalutinį užsiėmimą. Vienas iš jų yra papildomos misijos. Jose reikės ką nors nuvežti į taško A į tašką B, nepastebėtam sekti kitą automobilį, važiuoti išlaikant nustatytą greitį ir taip toliau. Tai kiek kitokios užduotys nei būna čempionatuose, bet kaip ir jų atveju, jos persipina tarpusavyje ir kaip ankščiau darai beveik tą patį tik su visiškai kitu pavadinimu.

Dar galima bėgti nuo policijos ir pačiam gaudyti nedorėlius. Ši veikla yra visiškai neišplėtota ir nemanau, kad daug žaidėjų puls bėgti nuo policijos ar patys stos josios pusėn. Pirmu atveju dėl to, kad greičiausiai net nežinos, kad iš vis „Test Drive Unlimited 2” yra policija. Kad išprovokuotum policiją Tave gaudyti, reikės į jų automobilį įsirėžti didžiuliu smarkumu ir dažniausiai šią procedūrą kartoti ne kartą ir ne du. Kitu atveju niekas nepadės. Gali rėžtis į priešais atvažiuojantį autobusą, gali važiuoti prieš eismą ir vidury kelio sukelti didelį autoįvykį. Tai yra absurdas. O ir pačios gaudynės labai archajiškos (atgyvenusios), be jokių „Hot Pursuit“ blizgučių. Policija paprasčiausiai sieks Tave nustumti nuo kelio, kad ten sulėtėtum ir tada tave būtų galima lengviau apsupti. Keisčiausias pasirodė ne pats sulaikymo aktas, bet jo pasekmės. Tiesiog susimoki baudą ir Tavo byla būna išvaloma nuo visų padarytų nusikaltimų. Tai kam tada reikalinga ta sistema su ieškomumo lygiais? Vienas pagavimas ir visa Tavo bėglio karjera prasideda iš naujo. Bet vis dėlto keisčiau yra tai, kad policija po baudos sumokėjimo užmiršta visas Tavo padarytas nuodėmes. Gali būti etatinis kelių siaubas, kasdien per aplaidumą nužudantis po keletą žmonių, bet kol moki pinigus, viskas būna pamirštama. O gal priešingai – tai kaip tik yra tikroviška?

Šiaip jau „Test Drive Unlimited 2” suteikia žaidėjui visas galimybes laikytis taisyklių. Pavyzdžiui, rodyti sukant posūkių signalus. Bėda kad patys kompiuterio valdomi vairuotojai nelabai paiso tų elementarių eismo taisyklių. Ypač erzina, kuomet jie Tavęs akivaizdžiai nepraleidžia, kai važiuoji pagrindiniu keliu. Arba persirikiuoja į kitą juostą, nors mato, kad Tu kaip tik į ją lėki. Pikta. Juokingiausia, kad taip bekliudydami žaidėjui, kompiuterio valdomi vairuotojau būna nesuvaldo savo automobilio ir apsiverčia.

Kūrėjai į „Test Drive Unlimited 2” diegdami visokius nereikalingus dalykus užmiršo pridėti būtiniausius. Pavyzdžiui, galima pagal pageidavimą tam tikrose automobiliuose nuleisti ir užsidėti stogą.Tai yra tik kosmetinė detalė, tad nekreipkim dėmesio, kad stogą nuleisti ar užsidėti galėsi važiuodamas 120 km/h greičiu. Užsiėmę tokiais niekais „Eden Games“ išmąstė pridėti lietų, bet užmiršo tą patį padaryti su galimybe automobiliuose įsijungti valytuvus. Kūrėjai įdiegė galimybę mirksėti šviesomis kitiems žaidėjams, bet jiems nė į galvą nešovė mintis, kad automobiliai turi turėti normalias ilgas šviesas, kad būtų galima bent kažką įžiūrėti naktį.

Radijas dabar sugauna tik dviejų radijo stočių signalus. Viena stotis groja pop ir šokių, kita rock stiliaus muziką. Nežinau, ar čia tik man pasirodė, bet jos abi stengiasi kaip galima dažniau groti savo prasčiausias fonotekos dainas. Yra keletas net visai klausomų kūrinių, bet jie paleidžiami kokį kartą į dieną. Prastai muzikai lenktynių žaidimuose „Xbox 360” savininkai turi išeitį – leisti savo muziką iš USB atmintinės ar kietojo disko. Deja, „Eden Games“ pagalvojo apie šią galimybę ir nepaliko veikiančios opcijos išjungti muziką žaidime. Opcija yra, bet ji neveikia.

Lygiai kaip ir „Test Drive Unlimited 2” daugelio žaidėjų režimas. Iš pradžių jis su didesniais ar mažesniais trukdžiais funkcionavo, tačiau prieš kurį laiką nustojo veikti dėl pernelyg apkrautų serverių. „Eden Games“ apžvalgos rašymo metu šią problemą taiso. Daugelio žaidimas yra vertas tavo dėmesio, nors jam yra kur tobulėti. Be įprastų lenktynių, čia rasi du tikrai įdomius režimus. Viename jų žaidėjai gauna taškų važiuodami eilę ir besilaikydami nustatyto atstumo. Kitame vienas žaidėjas paskiriamas lyderiu ir tik jis vienas žino, kur reikia važiuoti. Visi likę žaidėjai jį seka iki kito atskaitos taško, kur atsitiktinai paskiriamas naujas lyderis. Tai labai gera idėja, kurią, manau, greitai pasivogs konkurentai, o ypač arkadinių lenktynių dabartinis čempionas „Need For Speed“.

„Test Drive Unlimited 2” būna geriausias tada, kai nereikia lenktyniauti. Kitaip tariant tada, kai „Test Drive Unlimited 2” nustoja būti lenktynių žaidimu ir tampa turtingo simso gyvenimo stimuliatoriumi. Vakarėliai nuosavame klube, kiekvieną dieną vis naujų drabužių ir prie jų derančio automobilio pirkimas, apsilankymai pas kirpėją, kartais – pas plastikos chirurgą; nerūpestingas važinėjimasis po Ibizą ir lenktyniavimas Havajuose, naujų apartamentų pirkimas ir jų apstatymas madingais baldais, nuotaiką žymintys statusai – čia vietoje tradiciško benzino ir tepalų tvaiko pradeda dvelkti moteriškais kvepalais. Esu įsitikinęs, kad jei „Eden Games“ būtų skyrę lenktynėms tiek pat dėmesio, kiek jie skyrė galimybei madingai apsirengti ar pasirinkti, kokios spalvos kavos staliukas bus svetainėje, „Test Drive Unlimited 2” būtų buvęs kur kas daugiau nei lenktynių žaidimas. Daug daugiau.