Ech, tie zombiai. Kur tik mes jų negalabijome: nuo saulėtų tropikų paplūdimių iki degančių miestų. Nuo gilių, voratinkliais apaugusių požemių iki kosminių laivųųų…Taip. Nuo šiol zombius rasime ir kosminiuose laivuose, jei nepaisysime „Dead Space“, ar „Doom“, kuriuose visokios „šlykštynės“ yra ne visiems gerai pažįstamo viruso, o kažkokio Kutulusinio ar Šėtoninio blogio darbo vaisius. Na, nebent kažką praleidau, bet zombių šaudymui apskritai niekada neteikiau didelio prioriteto ir nelabai domėjausi ta sritimi.

Vienaip ar kitaip, turime dar vieną zombių šaudyklę, dar vienu, labai originaliu „Dead Effect“ pavadinimu. Lyg dar neužtektų „Dead Snow“, „Dead Island“, „Left for Dead“, „Night of the Living Dead“, „House of the Living Dead“, „Evil Dead“, „Deadlight“ ir viso kalno kitų „Dead“ pavadinimų. Žinau, žinau, nepamiršau įplakti keleto filmų pavadinimų, bet mano manymu esmės tai nekeičia.

Pati žaidimo istorija (jau beveik išpasakojau), sukasi apie kosminį laivą, keliaujantį į tolimą planetą, tapsiančią pirmąja žmonių kolonija. Deja, kelionės metu, iš miego prižadintiems specialios paskirties kariams tenka gintis nuo ordų išalkusių zombių, pakeliui rinkti išmėtytas planšetes, dėlioti jose randamą informaciją į vieną paveikslą. Žinoma, minėtasis specialios paskirties karys bus pats žaidėjas.

O pastarųjų žaidime yra du: vyras ir moteris, kurie, be savo fizinės išvaizdos/lyties skirsis tik pagrindiniais ginklais. Plikis valdys kažką panašaus į „GLOCK‘ą“ ir automatą, o pana – revolverį bei vinčesterį. Vėliau, žaidimo eigoje, surinkę pakankamai pinigų, galėsime nusipirkti galingesnių ginklų. Vieni jų kainuos paprastus „dolerius“, kiti (dar galingesni) – aukso luitus. Negana to, kiekvieną ginklą bus galima tobulinti, padidinant jo daromą žalą, ar šarvų pramušimą, sumažinant užtaisymo laiką, praplečiant apkabą, pagerinant taiklumą. Aišku, visi šie patobulinimai kainuos, o patobulinimų kainos didės. Maža to, kuo brangesnis ginklas, tuo brangiau minėtieji patobulinimai kainuos, tad perfekcionistams veiklos tikrai bus. Gerą įspūdį paliko tai kad visas veikėjo profilis naudojamas tiek istorijai, tiek atskiroms misijoms, tiek dviems išgyvenimo režimams. Tad jau nuo pat pradžių galima tiesiai nerti į išgyvenimo režimus, ten prisirinkti pinigų, nusipirkti geresnį ginklą ir be didesnių problemų pradėti kampaniją.

Kaip jau minėjau, žaidime iš viso yra trys keturi skirtingi režimai. Pirmajame teks aiškintis visą žaidimo istoriją, antrajame galėsime kartoti jau praeitus istorinio režimo epizodus, siekdami pagerinti rezultatą ar surinkti pasiekimus, trečiajame bandysime išgyventi per duotą laiko tarpą, atsilaikydami nuo neriboto zombių skaičiaus, o ketvirtajame zombius dorosime bangomis. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad žaidime veiklos labai daug, bet visi išgyvenimo režimai teturi 7 skirtingus lygius, o istorija susideda iš 12 skirtingos trukmės lygių. Negana to, viskas sukasi apie vienam asmeniui skirtą žaidimą. O juk taip smagu zombius pyškinti keliese.

Pats žaidimo procesas yra gana standartinis? Vidutinis? Na, tiesiog šaudome viską, kas juda ir kartais paspaudžiame „Space“ klavišą, ką nors aktyvuodami. Lygių dizainas be galo primena matytą „If Doom was made today“ filmuką: erdvėlaivyje koridorių daug, bet geri aštuoniasdešimt procentų pasako „apsauga nieko nepraleidžia“. Likusioji dalis tiesiog veda prie lygio galo, arba nuveda į mažytį kambarioką, kuriame guli amunicija.

Apskritai, veikėjas be šaudymo ir vieno – kito objekto aktyvavimo daugiau nieko negalės daryti: nei šokinėti, nei pritūpti, nei šliaužti, nei duris užvirinti. Aplink jį esantys interaktyvūs objektai apsiribos su lygiu susijusių panelių aktyvavimu, spintelių laužymu (kuris ženkliai geriau funkcionuotų mobiliuosiuose žaidimuose, nes reikalauja aktyviai spaudinėti „space“ klavišą) bei planšečių rankiojimu.

Žaidime esančiais zombiais buvau ganėtinai patenkintas, kol nepastebėjau, kad jie visi dalinasi tuos pačius, besikartojančius tris – keturis modelius. Nors gal tai būčiau ignoravęs, jei ne kelyje pasitaikęs ikoninis, grandininį pjūklą valdantis storulis. Rimtai? Kam, po velnių, kosminiame laive reikalingas pjūklas? KAM? Kodėl jo negalėjo pakeisti kuo nors išradingesniu, pavyzdžiui, lazeriniu pjautuvu, ar superstu obio van kenobio kardu? Vėliau žaidime sutiksime dar keletą skirtingų (ir nesąmoningų) priešų, mus guldysiančių iš vieno – dviejų smūgių (ar granatos metimų).

Kuo jau kuo, bet žaidimo garso takeliu galiu tik pasidžiaugti. Pradžioje griežiantys smuikeliai tiesiog ramina, o puolant zombiams užgrojanti muzikėlė kraujo spaudimą pakelia iki 150/100. Tiesa, nors garso takelis minimas atskirai, visgi jame nepastebėjau kažkokių didelių pokyčių ar išskirtinumų.

Iš tiesų, „Dead Effect“ galėčiau pavadinti dar vienu zombiu, ir taip nesibaigiančioje „Dead“ serijos zombių ordoje. Ar jis nuo nors ypatingas? Na, gal tai, kad veiksmas sukasi kosmose, bet daugiau nieko. Ką jis daro blogai? Beveik nieko, jei nepaisysime to, kad yra skirtas vienam asmeniui ir palaiko tas pačias zombių klišes. Ar jis apskritai vertas dėmesio? Vertas, jei labai knieti pašaudyt zombius, bet visi turimi žaidimai pabodo.