Dungeon Crawler (požemių tyrinėjimo) žanras buvo vienas iš pirmųjų RPG požanrių, pradėjęs tokias garsias žaidimų serijas kaip “Ultima”, “Wizardry”, kurios įkvėpė japonų seriją “Dragon Quest”.

Šį žanrą galima apibūdinti lakoniškai – atsitiktinis vaikinas, mergina ir kompanija įmetami į požemį, iš kurio turi pasprukti. Praktiškai vienu metu tai buvo labiausiai paplitęs vaidmenų žaidimų žanras dėl savo paprastumo, kai dažniausiai turime tik labai ilgus požemius ir daugybę nematomų priešų.

Dabar japonų kūrėjai „Team Muramasa” pristatė savo darbą “Stranger of Sword City” Steam platformoje. Tai labai dažnai (bent jau man) pasitaikantis „PS Vita“ konsolės portas, palaikantis full HD, tačiau neturintis plataus nustatymų pasirinkimo. Tik įjungus žaidimą pamatome gana gražiai nupieštus veikėjus ir aplinką, o kadangi pagrinde visą laiką matysime tik statinį vaizdą, teks priprasti prie kažkokių ypatingų animacijų trūkumo. Tiesa, visi veikėjai įgarsinti japoniškai, taip suteikiant tiek autentiškumo jausmą, tiek šiokį tokį grįžtamąjį ryšį žaidėjui.

Istorija

Jūs žaidžiate už veikėją, kurio lėktuvas sudužta neaiškiame pasaulyje, jam greitai prisistato mergina vilkinti japoniška mokykline uniforma ir praneša, kad mes atsiradome „Sword City“. Visa tai tėra pretekstas mums leisti išsirinkti savo veikėją, jo klasę, lytį, rasę ir sugebėjimus, taip pat išdalinti taškus, kurie vienaip ar kitaip padės veikėjui. Klasių pasirinkimas gana platus ir turi gilias tobulinimo galimybes. Netrukus po to mus pristatys į Stranger būstinę ir gausime užduotį išgelbėti pasaulį.

Žaidimo eiga

Vienas iš įdomiausių dalykų žaidime yra galimybė susikurti savo svajonių komandą ir įkelti ją į žaidimą. Pavyzdžiui, pas mane priešus naikino šokėjas Airinas, storulis Albertas, nindzė ponas Bynas, kovotojas Krillinas (visgi reikia kažkam mirti pirmam), Grifitas ir Pepė.

Kadangi tai yra pirmojo asmens požemių tyrinėjimo žaidimas, čia teks išmokti skaityti žemėlapius ir naikinti nematomus priešus, kuriems tam tikrose vietose netgi galima surengti pasalas. Kad būtų lengviau pasiekti reikiamas vietas, žaidime egzistuoja auto-move funkcija – suradus vietą, į kurią norime eiti, ją pažymime ir galime atsilošti bei palaukti kol jie ten patys nuropos, nors ,žinoma, šių kelionių metu galima įšokti į priešus. Kadangi žaidimas turi gana didelį sunkumo lygį, tai nėra labai malonu.

Daugumai priešų įveikti reikia naudoti strategijas ir išnaudoti silpnybes, kadangi kitu atveju mūsų laukia „Game Over“ ekranas. Tai galioja net ir pačios pirmos misijos metu, kuriose nepasiruošusius veikėjus sumuša per mažiau nei 2 ėjimus. Taigi reikia būti kantriems, bėgti į miestą sužeidus veikėjus ir užsipirkti gydančių eliksyrų ar sprogmenų.

Kas man nepatiko?

Automatinės sistemos nebuvimas – šiuo atžvilgiu „Stranger of Sword City“ atsilieka nuo 1992 metų žaidimo „Shin Megami Tensei“, kadangi kiekvieną kartą reikia rinktis kovos veiksmą ir spaudinėti replay ir fast action pasirinkimus. Nepadeda ir tas faktas, kad animacijos labai nusileidžia net ir minėtam žaidimui.

Įvairaus lygio priešai netgi pačiame pirmame požemyje gali pasitaikyti 30 lygio, kai jūsų veikėjas nebūna net penkto, tad reikia bėgti iš kovos. Kitas dalykas yra tai, kad gaunamas tiek patirties, tiek pinigų kiekis po kovos nėra labai didelis ir tenka pastoviai ieškoti priešų. Aprangos ir aksesuarų kainos, palyginus su tuo, ką mes gausime, yra žiauriai didelės, tad 5-ąją žaidimo valandą įjungiau programą „Cheat Engine“ ir staiga tapau milijonieriumi, kuris turi pakankamai pinigų prikelti kritusius kovos draugus.
Kitas erzinantis dalykas – veikėjų mirtys, kadangi nesvarbu koks stiprus būtų būrys, vienas ar keli veikėjai žygyje į požemį žus, tad nuolatos teks ieškoti naujų kovos draugų ir kelti jų lygius nuo 1, o jūs taip priverčiamas viską vėl pradėti nuo pirmo požemio. Taip pat nuo veikėjo „Life Points“ priklauso kiek kartų jis gali būti prikeltas, o šiam skaičiukui pasiekus 0 veikėjas visiems laikams palieka gyvųjų pasaulį, nors tai ir negalioja pagrindiniam veikėjui.

Verdiktas
Stranger of Sword City – skirtas tiems, kurie turi per daug laisvo laiko ar šiaip mėgsta žaidimo siūlomą ilgą veikėjo tobulinimo ir klasių sąrašą bei galimybę suburti savo mėgstamiausių veikėjų komanda. Tačiau tie, kurie tikisi naujovių žanre, stipriai nusivils – viskas jau kaip matyta kituose žaidimuose. Didelis sudėtingumas vers planuoti ėjimus ir atsargiai rinktis priešus, o tai prives prie ilgų vakarų siekiant išridenti maksimalius veikėjų taškų (stat bonus) kiekius veikėjo pasirinkimo lange.