Jei kas paprašytų mane trumpai apibūdinti, kas yra „The Secret World“ per daiktas, greičiausiai pasakyčiau, jog tai velniškai geras „Deus Ex“ ir „Silent Hill“ hibridas įvilktas į MMO rūbą ir pagardintas nuostabia kinematografija bei įvairių nuotykių žanro žaidimų prieskoniais. Sudominau? Jei taip, vadinasi, privalau papasakoti plačiau!

Tamsi šiuolaikinė istorija

„The Secret World“ iš daugumos kitų šiuolaikinių MMO žaidimų išsiskiria tuo, kad jis nėra apie orkus, ar kitus fantasy kūriniams būdingus padarus. Taip pat šis žaidimas nors ir būdamas fantastinis nenukelia žaidėjų į ateitį, ar į praeitį. Veiksmas vyksta čia ir dabar. Taip, tame pačiame pasaulyje, kuriame mes gyvename. Viskas vyksta realiose pasaulio vietose, kuriose atsiveria it kokia Pandoros skrynia, paskandinanti aplinkinį pasaulį dvasinėje tamsoje, vis be perstojo bandančioje išprievartauti likusių gyvų sielas ir paversti juos tokiais pačiais šiurpiais padarais kaip dauguma aplinkinių. Na taip kai kurie iš jų atrodo, vis dar kaip žmonės, tačiau kaip ir bebandytum, juose pamatyti bent trupinėlius žmogiškumo kažin ar kam tai pavyktų padaryti…

O tu, mielas šios apžvalgos skaitytojau, jei tik nuspręstum pasinerti į paprastam nemirtingajam sunkiai pasiekiamą paslaptingą pasaulį, esantį visai šalia tavęs, pirmiausia tu turėtum įgyti specialių galių, kurios it koks raktas atvers tau duris.

Nežinau, ar tik pakanka velniškai norėti tapti išskirtiniu, ar yra kažkokių kitų priežasčių, bet vieną naktį į tavo kambarį gali atskristi stebuklingas vabalas, kuris pažadins kažkur tavyje slypinčias nepaprastas galias. Vėliau, po kelių dienų, pastebėję tavo galias, į tavo duris pasibels vienos iš konkuruojančių trijų grupuočių Iliuminati, Drakonų arba Tamplierių atstovas ir pasiūlys prisijungti prie jų organizacijos (Drakonų „pasiūlymas“ bus skaudžiausias kūnui). Kito pasirinkimo kaip ir neturėsi, teks tau aplankyti tave aplankiusios organizacijos „gimtąjį miestą“ bei prisijungti prie jos.

Trys pusės

Egzistuoja viena tokia teorija, bandanti atsakyti į vieną bene sudėtingiausią žmogui klausimą, kodėl šis mato pasaulį būtent savo akimis, o ne kieno nors kito. Anot šios teorijos žmogaus sąmonės turėjimas ir su tuo ateinantys rezultatai (pvz. kaip matymas būtent savo akimis) sąlygojamas ne smegenų, bet kažko iš išorės. Žmonės dalinasi bendra sąmone, tačiau to nesuvokia ir tiki iliuzija apie skirtingumą. Nors ši teorija ir atrodo, gana įdomiai, bei grįsta tam tikrais moksliniais eksperimentais, visgi, nesiūlyčiau ja šventai tikėti, nes yra ir kitokių teorijų, kurie šios teorijos bazinius eksperimentų rezultatus paverčia iš esmės niekiniais. Kitavertus, „The Secret World“ pasauliui ši teorija gana gerai tinka, nes čia nesvarbu, už kokią pusę iš trijų kovosite dauguma dalykų iš esmės bus tokie patys. Skirsis, tik požiūris į juos.

Tamplierius greičiausiai reikėtų lyginti su Džeimso Bondo atstovaujama SIS tarnyba, tačiau turinčia daug gilesnės ir net viduramžius siekiančias šaknis. Jiems svarbiausias dalykas – lojalumas, o pagrindinė misija – užtikrinti, kad žmonėms nebūtų problemų įžengiant į naujus šiek tiek kitokius laikus. Pagrindinė būstinė – prabangūs rūmai, bandantys atspindėti šios grupės požiūri į tradicijas bei jų nuoseklų laikymąsi. Bet tai nereiškia, kad ši grupė priešinasi naujovėmis. Ji kaip ir kiti du svarbūs žaidėjai mielai naudojasi naujausiomis technologijomis tokiomis kaip mobilūs telefonai, Internetas ar kompiuteriai.

Tuo tarpu, Iliuminati žiūri į viską pragmatiškiau. Jiems svarbiausia jėga, kurios pagalba galima kontroliuoti pasaulį. Žinių amžiuje, kuriame mes gyvename, ši jėga dažniausiai yra žinios, todėl Iliuminati dabar daugiausia labai orientuojasi į mokslinius tyrimus, skaitmeninius įsilaužimus bei, žinoma, kaip ir kitos organizacijos šnipinėjimą bei informacijos rinkimą. Dėl to, pagrindinė jų būstinė spindi pačiomis naujausiomis technologijomis bei architektūra.

Skirtingai nei kitos dvi organizacijos šiai nėra ir jokių etninių problemų taip pat papirkti ar šantažuoti kokius nors senatorius. Iliuminati garbės jausmas nėra svarbus. Jiems svarbus tikslas. Dėl kurio galima daug ką ir paaukoti.

Drakonai iš kitų dviejų grupių išsiskiria savo požiūriu į pasirinkimą. Jie šventai tiki, kad jeigu tu kažkuo tampi naudingas, tave būtinai pasirinks tai, ko tau labiausiai reikia ir kam būtų tikra garbė tarnauti. Drakonai stengiasi nesivelti į tarpusavio kovas kaip Iliuminati su Templeriais. Jiems priimtiniau nelendant į viešumą spręsti problemas. Jei dėl kažkokių priežasčių dėl geresnio pasaulio reikėtų sukurti, chaosą Drakonai mielai taip ir padarys. Galbūt dėl šių priežasčių, šios organizacijos pagrindinė būstinė – kuo tikriausia šventykla, vadovaujama „subalansuoto“ vaiko per savo tarnus, kurie gali už jį kalbėti. Kitaip tariant Drakonai yra kažkoks Yakudzų klano ir religijos hibridas.

Tarnavimas

Kaip ir įprasta šiuolaikiniame pasaulyje, kiekvienos organizacijos atstovui, norint kopti karjeros laiptais reikia atlikti krūvą užduočių, kurios įtikina viršesnius, kad tu esi būtent sutvertas tam darbui. Kiekviena užduotis kaip ir priešų žudymas duoda patirties taškus. Surinkus tam tikrą jų kiekį, kylą rangas, kurio įgijimas duoda kai kurių papildomų galimybių. Prieš kai kurių rangų gavimą duodamos specialios misijos, kurių neįvykdžius neįmanoma gauti tolesnių rangų. Paprastai šios misijos yra skirtos užbėgti už akių konkuruojančioms organizacijoms.

Šiuolaikiškumo vardan specialios misijos gaunamos telefonu bei tolimesni jų nurodymai. Tiesa sakant, telefonas naudojamas ir siųsti misijų raportus. Dėl to, skirtingai nei daugumoje šiuo metu rinkoje esančių MMORPG žaidimų nereikia atlikus misiją lėkti per pusę žemėlapio, kad patvirtintum, jog ją įvykdei bei gautum apdovanojimą. Tik norint pasiimti naują misiją dažniausiai būtina aplankyti jos davėją.

Be specialių misijų, žaidime taip pat yra ir veiksmo, sabotažo, tyrimo, šalutinės, istorijos, tarpusavio kovų bei požemių misijos. Pirmų keturių tipų misijos žaidime vadinamos pagrindinėmis misijomis. Tokių visai kaip istorijos, tarpusavio kovų bei požemių galima vienu metu turėti tik po vieną aktyvią vienu metu. Tuo tarpu šalutinių misijų vienu metu galima turėti iki trijų. Dėl to reikia visada prieš paimant, kurią nors pagalvoti, ar tikrai verta, nes priešingu atveju prie senos nepabaigtos bus galima grįžti tik tuomet kai bus įvykdyta ką tik paimta. Gerai bent tai, kad jei jau esi pasiėmęs pakankamai tam tikro tipo misijų, tavęs prieš paimant naują paklaus, ar tikrai nori paimti. Be to, paėmus naują arba kitaip sustabdžius senosios vykdymą, ši nebus kaip daugumoje kitų MMORPG atšaukta tam, kad antrą kartą ją vykdant viską reikėtų vykdyti iš pradžių. Vietoj to, grįžus prie senos misijos bus galima tęsti nuo vietos, ties kuria buvo sustota.

Kiekviena misija būna suskirstyta etapais, kurie skiriasi užduotimis. Pavyzdžiui, vienas etapas bus skirtas durų suradimui į požemius, o kitas etapas tiesiog priešo nužudymui. Nors bendrai kalbant „The Secret World“ šioje vietoje ir nežiba ypatingomis naujovėmis, tačiau būtent tokio pateikimo dėka, net ir tradicinės misijos nepabosta taip greitai. Kitavertus, tyrimo misijos yra būtent tas dalykas, tai ko turėtų pavydėti kiekvienas geras MMORPG žaidimas! Jos – tai tarsi klasikinių nuotykių žaidimų nauja reinkarnacija, reikalaujanti šiuolaikinėmis žaidimų pasaulio priemonėmis rasti atsakymus į klausimus, kuriuos daugeliui žaidimu žudymu tikrai niekaip neišspręsi. Šios misijos dažnai tiesiog prašosi būti išsprendžiamos galvojant plačiau ir neapsiribojant žaidimo pasauliu. Pavyzdžiui, kartą tenka įsilaužti į vieno daktaro kompiuterį, kad sužinoti diagnoze. Viskas atrodytų lengva, jei ne tai, kad šis kompiuteris apsaugos slaptažodžiu ir vienintelės užuominos – tai, kad tai kažkoks kompozitorius bei kažkurio miesto nuotrauka. Žinoma, galima bandyti suvedinėti visus kompozitorius, tačiau kitas daug paprastesnis problemos sprendimas – tai įsijungus integruotą žaidimo naršyklę tiesiog paieškoti Google pagalba nuotraukos. Radus ją, sužinomas ir atsakymas. Tik nepamanykite, kad visos tokios tiriamosios užduotys lengvos – kartais reikia sugalvoti kaip pamatyti numirėlius, perskaityti nematomus užrašus, ar išspręsti kitus galvosūkius. Dėl to, jas atlikti būna paprastai velniškai įdomu!

Sabotažo misijų taip pat būna velniškai įdomių. Nors gal ne tiek… kiek tyrimo… Dažnai šiose galbūt šiek tiek dažniau nei kitokiuose misijose sutinkamos kameros, dėl kurių žaidimas pradeda priminti turbūt nemirtingąją frazę „Snake! Snake…“ iš „Metal Gear Solid“ žaidimo (nežinantiems pasakysiu, kad ši frazė gana dažnai girdima kai kameros pastebi tave ir subėgusios priešų pajėgos sutvarko tave). Tiesa, „The Secret World“ žaidime nieko panašaus išgirsti nepavyks. Jei ir numirsi, galėsi prisikelti. Žinoma, šis procesas taip nėra labai malonus, tačiau tikrai daug labiau pakenčiamas nei įvykių seka „Metal Gear Solid“ žaidime (seno išsaugoto žaidimo įkrovimas).

Na, o šių, sabotažo, misijų esmė reikia prasiskverbti į kažkokią vietą ir kažką sunaikinti. Dėl to, kartais vykdant šias misijas sutinkami priešai, kurių niekaip neįmanoma įveikti. Vienintelis būdas pasiekti tikslą – tai šliaužioti tamsiais pakampiais ir vengti kontaktų.

Veiksmo, kaip ir šalutinės misijos būna tokios, kurių metu tenka arba nunešti, surinkti kokius daiktus arba kažką nužudyti. Iš esmės, tai tas pats ką siūlo kiti populiarūs dabartiniai MMORPG žaidimai tik įvilktos į šiek tiek kitokį rūbą. Taip pat būtų galima pridėti prie šio sąrašo dar ir požemių misijas, kurios nors ir ne visada vyksta požemiuose, bet daugiau lyginant su konkuruojančiais žaidimais mažai kuo pasižymi. Pagrindinis misijų šių tikslas – išvalyti teritoriją nuo pabaisų. Vien dėl jų, tikrai manyčiau, kad nėra verta pasinerti į „The Secret World“ pasaulį, tačiau kaip papildomas „užpildas“ žaidimui labai tinkamas.

Tarpusavio kovų (dar kitaip žinomos, PvP vardu) misijos vyksta specialiai tam skirtuose žemėlapiuose, kuriuose galima laisvai žudyti konkuruojančių kompanijų atstovus. Šiose vietose dar be to, galima užgrobti tam tikrus taškus, kurie visiems organizacijos atstovams generuoja kažkokius resursus. Gaila, bet šis misijų tipas nepasižymi originalumu. Viskas iš esmės apsiriboja – nužudyk tiek priešų arba užgrobk tam tikrą vietą žemėlapyje.

Visgi, iš visų svarbiausios yra istorijos misijos, kurios ne tik „atrakina“ naujas vietas, veda prie žaidimo pabaigos bet ir pasakoja žaidimo istoriją. Nors vieno žaidėjo žaidimuose kažkas panašaus jau kuo seniausiai yra, tačiau MMORPG, sakyčiau, vis dar kukliai bando eksploatuoti panašias idėjas. Šių misijų metu tenka daryti ne tik darbus būdingus kitokiems misijų tipams, bet taip pat ir dalyvauti įvykiuose, kurių metu pamažu paaiškėja pagrindinės priežastys, dėl kurių vietovės aplinka taip keistai pakinta.

Verta atkreipti dėmesį, kad tik vykdant pagrindines misijas galima gauti galimybę vykdyti istorijos misijas. Kitaip tariant, tu turi pelnyti pasitikėjimą, kad šie tau patikėtų svarbesnę misiją. Na, o toks kūrėjų sprendimas, sakyčiau gana logiškas, nes taip ir yra tikrame gyvenime – norėdamas kažką pasiekti daugiau, pirma turi įrodyti, kad esi vertas to, ką turi.

Žmonės

Dabar nepamenu tiksliai, kur… bet kartą… skaičiau interviu su vienu iš žaidimo kūrėjų Ragnar T¸rnquist. Jame kūrėjas paklaustas, kuo „The Secret World“ bus ypatingas, lyginant su kitais žanro žaidimais, kaip vieną iš išskirtinumų įvardijo žaidimo veikėjus. T¸rnquist retoriškai paklausė: „Ar kada nors žaidėte žaidimą, kuriame klausytumėtės taip įdomiai tarsi šie būtų gyvi?“. Šis klausimas man tarsi atvėrė akis. Iki tol kažkaip nesusimastydavau, tačiau perskaitęs suvokiau, kad pas kai kuriuos kompiuterinius veikėjus eidavau iš esmės ne dėl misijų, o tik tam, kad jų pasiklausyčiau. Kiekvienas pagrindinis veikėjas puikiai įgarsinti. Lyg to maža būtų, jų pasakojimai parašyti idealiai. Kiekviena veikėjas ne tik skiriasi savo išvaizda, bet… na… jie visi turi tikras asmenybes. Na, gal tau visos jos nepatiks, bet vis vien… kažkur rasi tą, kurią norėsi aplankyti vien todėl, kad sužinotum šiek tiek daugiau apie ją. Ir išgirstum tą magišką balsą… praverktas akis… ar jaunatvišką požiūrį į pasaulį…

Karo menas

Tai būtent yra ta vieta, kurioje „The Secret World“ smarkiai girgžda, bet tuo pat metu ir labai gražiai spindi. Tikiu, kad toks pareiškimas skamba kaip nesąmonė, tačiau būtent taip yra. Leiskite paaiškinsiu.

Geroji žaidimo pusė ta, kad žaidėjas neturi žudyti priešų tam, kad pakiltų jo sugebėjimai. Atliekant misijas ar renkant patirties taškus žudant priešus yra kaupiami gebėjimų bei įgūdžių taškai. Pirmi skirti išmokti naują puolimo ar gynybos techniką (t. y. atsiranda naujų puolimo būdų), o antrieji – geresniam ginklų valdymui ir gebėjimui naudotis geresniais. Taip pat pastarieji taškai tinka, norint nešioti geresnius talismanus. Šie kaip ir geresni ginklai padeda tiek puolimo, tiek gynybos tiek sveikatos reikalais.

Geriausia tai – kad žaidime nėra jokių klasių, dėl to visada, jei nepatiko tau koks nors ginklas galima pasikeisti ir pradėti naudoti kitą. Tik reikia užsidirbti pakankamai taškų bei pinigų. Žinoma, žudant kai kuriuos priešus kartais galima gauti ir gerų ginklų, ar talismanų, tačiau šie paprastai būna prastesnės kokybės nei tai, ką parduoda Venecijos tarybos atstovai. Tiesa, galima ginklus, talismanus pasigaminti, tačiau, deja, kaip ir realybėje, taip ir „The Secret World“ žaidime daug lengviau kažką išardyti nei kažką susikurti.

Kariaujama spaudžiant nuo 1 iki 7 klaviatūros mygtukus, kad būtų atliktas kažkoks susietas veiksmas. Nėra galimybės kaip nors įrašyti mygtukų sekas. Na, nebent naudojama kokia nors gera išmani kompiuterinė pelė ar klaviatūra, leidžianti užprogramuoti mygtukus tokioms sekoms. Dėl to, gali pasirodyti, kad žaidimas reikalauja šiek tiek per daug darbo, nes pastovus tų pačių mygtukų spaudymas – tikrai nuobodus užsiėmimas. Maža to, kovos veiksmai nėra tokie gražūs kaip kokiame „Guild Wars 2“ žaidime… ir iš vis kartais, atrodo, kad trūksta kontakto su žudomu padaru… Prisipažinsiu, dėl šio dalyko buvau velniškai nusivylęs, tačiau kartą bevykdydamas misiją pamačiau kitą žaidėją, kuris atliko velniškai gražiai atrodančius akrobatinius triukus. Maža to, anot jo turimo rango, jis buvo žemesnis už mane, tačiau kažkaip įveikė pabaisą, kurią įveikti man buvo sunku. Bandžiau taip ir taip atsakyti į šį klausimą, kol atsakymas, visai netyčia pasirodė prieš mano akis. Pasirodo, kad skirtingai nei daugumoje kitų MMORPG žaidimų, rezultatas priklauso ne tik nuo naudojamų kovos metodų, bet ir nuo to, kaip panaudojami įgūdžių taškai. Taip pat ar naudojamasi taip pat ir judesio mygtukais, bandant išvengti smūgių. Nors T¸rnquist pripažino savo interviu, kad kovos sistema neideali ir taisytina, tačiau turint galvoje, kad „The Secret World“ bando atkartoti realų gyvenimą sumaišytą su fantastika, dabartinis sprendimas atrodo gana logiškas. Juk gyvenime galima atsistoti šalia priešo ir vienas kitam badyti peiliais, laukiant kol kuris iš kovotojų nebesugebės durti, tačiau galima ir judėti, galbūt atliekant ir fantastiškiausius akrobatinius judesius, taip bandant išvengti priešo smūgių ir kartu bandant padaryti priešui didesnę žalą.

Belaukiant rytojaus

Jaučiu dar apie „The Secret World“ galėčiau papasakoti dar nemažai, bet sustosiu. Kaip žinia dar ilgesnius tekstus mažai kas skaito. Jei kas norės sužinoti daugiau, tikiu, kad nelaukdamas geresnių laikų įsigis šį gerą žaidimą ir pabandys susirasti ten mane, kad aš dar kažką papasakočiau. Visgi, ar manęs tuo metu reikės, kad atverčiau dar savo burną, aš nežinau… Kai kurie dalykai atrodo daug geriau, kai juos pamatai, pajauti… Tuomet dažniausiai nebereikia pasakotojų tokių kaip aš… Nes tuomet ne kas nors kitas bet būtent tu tampi istorijos dalyviu, matančiu pasaulį pro savo akis bei žinančių kuo tikėti ir kuo ne.