„Oceanhorn“, prieš pasirodydamas PC, jau buvo išleistas iOS platformoje kaip žaidimas, parodantis, kokie galingi Apple grafikos procesoriai ir ką jie gali atvaizduoti. Tiesa, nors „Oceanhorn“ ir yra gražus žaidimas grafikos prasme, su pažangiais efektais, tačiau žaidžiant PC platformoje jie mažiau pastebimi, nei iPhone.
Kalbant apie žaidimo eigą – „Oceanhorn“ labai primena tokią seną žaidimų serija apie žaliai apsirengusį Elfą, vis gelbėjanti nuolat pagrobiamą princesę ir renkantį išminties trikampio dalis. Panašumo daug, skiriasi tik veiksmo vieta ir žaidimo istorija, visa kita netgi labai pažįstama: vaikas, daužantis puodus, pjaunantis žolę dėl pinigų, pakeliantis virš galvos rastus daiktus ir t.t. Žaidimas taip pat pateikia panašių galvosūkių, kurių metu jūs dažniausiai stumdysite dėžes ir spausite mygtukus, atveriančius kelią į tolesnius požemius.
Taip pat egzistuoja raktai bei širdies dalys, , kuriuos reikia surinkti, o tai atlikus žaidėjas gali gauti daugiau gyvybių. Netgi priešai atrodo kažkur matyti. Aišku, siužetas pasakoja apie visai kitus dalykus.
„OceanHorn“ pasakojama apie nuošalioje saloje gyvenantį berniuką, kurio tėvas vieną naktį pradingsta ieškodamas salai pavojų galinčio kelti monstro OušenHorno. Todėl jis lieka vienas su saloje gyvenančiu vienišu senoliu, kuris žino padavimus apie senovę ir tai, kad prieš daugelį amžių egzistavo Arkadijos karalystė, kuri apėmė visą šio žaidimo pasaulį. Deja, nutiko daug baisių dalykų ir ji išnyko nuo žėmės paviršiaus, todėl jūs turite išsiaiškinti, kas įvyko iš tikrųjų surinkdami 4 emblemas, kurios pakeičia šio žaidimo išminties trikampį.
Kaip ir kituose tokio tipo žaidimuose mūsų veikėjas iškeliauja į žygį surasti savo tėvą, sužinoti, kodėl jis dingo ir surasti bendražygių. Po pasaulį keliausime laivais, dažniausiai į nuošalias salas, kuriose mes turėsime „sutvarkyti“ blogiukus ir gražinti tvarką arba surasti raudoną kristalą.
Žaidimo garso takelis netgi labai geras, nes primena „Final Fantasy“ žaidimus. Taip nutiko todėl, kad pagrindinis žaidimo kompozitorius yra Nobu Uematsu, kūręs muziką visiems Final Fantasy žaidimams iki 10 dalies. Jam į pagalba atėjo Kenji Ito (taip pat žinomas dėl Final Fantasy) ir naujokas Kalle Ylitalo. Dėl to žaidimas tikrai skamba neblogai ir aš garantuoju, kad žaidėjai tikrai nenusivils.
Bėdos su šio žaidimu :
Visų pirma, nors ir žaidimo valdymas nėra blogas, sprendimas išimti šuolio funkciją žaidime, kurį žaidžiame asmeniniu kompiuteriu atrodo keistai, nes tokio tipo žaidimuose gebėjimas šokinėti yra ne tik įprastas, bet ir labai reikalingas, netgi Zeldoje tą galima daryti.
Antras dalykas yra tai, kad žaidžiant „Oceanhorn“ pastarasis gali pasirodyti kaip neišbaigtas žaidimas, nes nors tiek žaidimo grafinis stilius, tiek lygių dizainas pakankamai gerai apgalvotas. Kadangi žaidimas buvo originaliai išleistas ant mobiliajai platformai, jo valdymas ir kokybė suprantama dėl techninių apribojimų.
Trečias ir paskutinis dalykas – deja, PC platformoje, kitaip negu iOS, kur tokio tipo žaidimų nėra labai jau daug, jis turi didelius šansus sukelti įspūdį, nors Steam parduotuvėje ir yra kalnai nebūtinai geresnių tačiau smagesnių žaidimų.
Pabaigai
Atvirai pasakius, Oceanhorn patiks visiems nuotykių žaidimų mėgėjams ir žmonėms, ieškantiems spalvingų žaidimų bei pavargusiems nuo nesibaigiančių karų ir skerdynių. „OceanHorn“ turi savų bėdų, pavyzdžiui, šis žaidimas bando kopijuoti vieno labai pasisekusio žaidimo eigos formulę, tačiau kai nori padaryti gerai, dažniausiai gaunasi taip kaip visada. Todėl nors ir žaidimas gali pasiūlyti kelių gerų idėjų kombinacijas, jas nuspiria nuo vaizdo. Ne prastas, bet ir nelabai originalus įgyvendinimas. Žinoma tokio tipo žaidimų mėgėjamams tai bus nedažnai PC pasirodantis platformoje pasirodantis perlas, kuris puikiai veiks daugelyje kompiuterių, net ir su integruotomis vaizdo plokštėmis.
