Dougas Smitas – programuotojas, dirbantis „Edgecom“ korporacijoje, leidžiantis dienas darbe skaitydamas komiksų knygas bei žiūrėdamas pro langą. Dougas trokšta nuotykių, tačiau jo darbas tiesiog negali būti nuobodesnis. Eilinį pirmadienį, atvykęs darbo vieton, elektroninio pašto dėžutėje jis randa keistą laišką iš kompanijos administratoriaus, dirbančio sekančiame aukšte. Iššifravus užkoduotą žinutę, išaiškėja, jog Dougui ir kitiems jo pažįstamiems gresia atleidimas! Būtent pagrindiniam veikėjui ir tenka užduotis neleisti tam įvykti.

Atskleisti, kas vyko toliau, negaliu, nes vos pasiekus žaidimo dalį, kurioje sužinome, kas parašyta žinutėje, jau esame praėję apie pusę modifikacijos. Taip, „Weekday Warrior“ išties trumpas. Pirmąkart žaisdamas perėjau jį per maždaug pusvalandį. Tačiau ar tai svari priežastis jo neišbandyti? Žinant, kiek kūrėjams – studentams iš SMU universiteto gildijos – teko paplušėti, tikrai ne. Tai supratau iššniukštinėjęs pirmąjį lygį, ieškant modelių, pasiskolintų iš „Half-Life 2“. Jų nebuvo nė vieno.

Bevaikščiodamas po savąjį aukštą greitai pastebi, jog Tavo bendradarbiai, kaip ir Tu, trokšta vieno – kuo greičiau baigti darbo dieną. Norint gauti iš jų specialų daiktą, tenka laimėti prieš juos… popieriaus metimo į šiukšlių dėžę žaidime ar slaptai įrengto golfo partiją susitikimų kambaryje. Pačių dirbančiųjų minos taip pat ne džiaugsmingiausios – neatsimenu, ar kada mačiau nors vieną jų nusišypsant.

„Weekday Warrior“ matomas iš trečio asmens, panašiai kaip adventure žanro žaidimai. Adekvačiai jis ir valdomas – pelės paspaudimu galėsime kalbėti su žmonėmis, paimti reikiamą daiktą ar atidaryti duris, o judėti – WASD klavišų pagalba. Priprasti valdyti Dougą gali kiek užtrukti, nes vos pradėjus žaisti jo judesiai atrodo per jautrūs, tačiau greitai prie to priprantama. Ekrane taip pat matomi užduočių sąrašas, inventorius bei radaras, visi, kurie paverčia ir taip neregėtai lengvą žaidimą dar lengvesniu.

Įtempto veiksmo žaidime, aišku, nėra, tačiau vienu metu turėsite panaudoti savo sėlinimo įgūdžius. Nors kažin ar jų išties prireiks, nes sugautų sargybinių galėsite atsikratyti labai lengvai, pavyzdžiui, pasakę, kad nuo šiol esate jų bosas ir juos atleidžiate… Tikrai! „WW“ dialogai verčia iš koto ir yra verti tikrai aukštų balų, kaip ir visas garsinis modifikacijos apipavidalinimas. Tiesa, Tavo boso balsas skamba kiek nuobodokai ir neemocingai, tačiau kitų veikėjų kalba gan įtikinama.

Half-Life 2 modifikacijų gerbėjams „Weekday Warrior“ – tikras saldainiukas. Nesi vienas iš jų? Nusipirkti Half-Life 2 ir pasinerti į modų pasaulį niekada ne vėlu. „WW“ gal ir nepasižymi itin gera grafika ar žaidimo ilgiu, tačiau veikėjų įgarsinimas ir dialogai tai lengvai atsveria. Nesitikėk rimto, realistiško žaidimo su būriais zombių. Tikėkis trumpo, bet linksmo nuotykio. Didelio kūrėjų darbo neįmanoma nepastebėti – galų gale, juk tai jiems uždirbo Metų modifikacijos apdovanojimą 2007-ųjų Independent Games festivalyje.