Prekyba „King‘s Bounty: Crossworlds“ žaidimu prasideda šiandien, tad manau nėra geresnės progos apie jį parašyti. O parašyti būtina, nes netikėtai Rusijoje atgimusi „King‘s Bounty“ serija buvo nepelnytai ir nepagrįstai ignoruojama games.lt puslapiuose. Pamėginsiu ištaisyti šią klaidą vienu ypu.

Kings‘s Bounty legendos
Savo dvidešimtmetį švenčianti „King‘s Bounty“ serija, kadaise įkvėpė „Heroes of Might and Magic“ žaidimų atsiradimą. Ne atvirkščiai, kaip mėgsta galvoti daugelis jaunesnių žaidėjų.

2008 metais serija atgimė. Rusijoje.
Naujasis „King‘s Bounty: The Legend“ (kai kur nemokiškai išvadintas „Heroes“ klonu) užkariavo tiek žaidėjų, tiek kritikų širdis. Žaidimo raktas į sėkmę buvo kvailai nepriekaištinga stilistika, milijonai juokelių, gili kautynių mechanika ir puikiai subalansuota žaidimo dinamika. Savo herojų mes ten valdėm realiu laiku, o kautynėse pasinerdavome į taktinį žaidimą ėjimais. Žodžiu…

Kaip nesukinėk, o „Legend“ buvo puikus žaidimas. Su savais privalumais ir savais trūkumais, bet tuo pat metu… Pati žaidimo atmosfera buvo tokia paikai, žaisminga, kad jam kaip ir kokiam kvailiojančiam vaikui, negalėjai nieko prikišti. Jei žaidimo nebandėte ar nesate apie jį girdėję, visuomet galite paskaityti ką apie jį rašiau į PC Gamer. Tiesiog spustelkite šią nuorodą, o mes keliaujam toliau.

Šarvuota Princesė
Apie ją pakalbėsiu daugiau. Kodėl? Ogi todėl, kad žaidimas apie kurį iš tiesų turėčiau kalbėti „King‘s Bounty: Crossworlds“ iš tiesų yra savotiškas kolekcinis, proginis, išplėstas, papildytas ir visoks kitoks „King‘s Bounty: Armored Princess“ leidimas.

„King‘s Bounty: Armored Princess“ pasirodė pernai metų rudenį ir visiems serijos gerbėjams šis žaidimas tapo savotišku sukrėtimu. Žaidėjo reakcija į šį žaidimą priklausė nuo to, ką jie mėgo žaisdami „Legends“. Tarkim tiek kuriems patiko paiki juokeliai ir galimybė turėti zombę žmoną, žaisdami antrąjį žaidimą jautėsi apgauti. Jis nejuokingas. Jie mielas, vietomis šmaikštus, bet ne juokingas. Nežinia kas tai lėmė, ar pagrindinė veikėja moteris, ar kūrėjų susitelkimas į kovos mechanizmus, ale paiki juokeliai kažkur dingo. Bet…

Tuo pat metu žaidimas rimtesniu netapo. Netikėtai nelauktai, dėl anekdotų išnykusį paikumo efektą atgal sugražino naujas herojės augintinis. Pirmoje dalyje žaidėjas galėjo valdyti įsiūčio dvasias. O! tai buvo galingi ir grėsmingi demonai, žaidėjo vardu siautėjantys mūšio lauke. Dabar juos pakeitė…

Drakoniukas!

Paikas, ružavas (na spalva galima rinktis), didžiaakis, didžiakojis, žaismingas drakoniukas. Kas per velniava? Jie ką, kurdami „Armored Princess“ tikėjosi privilioti Sims‘us žaidžiančias mergaites, moteris ir merginas?

Ne.

King‘s Bounty patiks ir moterims, bet subalansuotas vyrams
„Armored Princess“ patyrė gausybę patobulinimų mechanikos srityje. Tarkim demonus pakeitęs drakoša yra vienas, tad jo vystymo, lavinimo, įgūdžių tobulinimas ir naudojimas mūšio lauke tapo paprastesnis. Iš esmės žaidėjui tai tik į naudą, nes personažo reikšmė ir panaudojimo galimybės mūšio lauke išliko panašios. Tiesiog viskas paprasčiau suvaldoma.

Taip pat žaidime atsirado gausybė naujų kovinių vienetų, o čia būtina paminėti, kad kiekvienas „Kings‘s Bounty“ pasaulio karys turi antrinių savybių. Dažnu atveju, mūšio eiga ir sėkmė labiau priklauso ne nuo brutalios jėgos kurią generuoja armija, bet nuo žaidėjo gebėjimo išnaudoti ir kombinuoti antrines savybes. Na tarkim klasikinis pavyzdys, ugnies žalą didinančių užkeikimų naudojimas kartu su liepsnojančių strėlių savybe kurią turi lankininkai.

Visa tai buvo pirmoje dalyje, išliko ir antroje, o dėl supaprastintų galimybių rinktis kokios armijos tu nori, taktiškai visos šios savybės tapo dar labiau išnaudojamos. Kitais žodžiais tariant, Šarvuota Princesė netapo paprastesnė už Legendą. Esminis skirtumas tarp šių dviejų žaidimų tas, kad pirmame žaidėjas turėjo suktis iš situacijų į kurias pakliūdavo išnaudodamas ribotas galimybes, o antrame, žaidėjas pats gali nuspręsti kokios armijos ir taktikos jam labiau prie širdies.

Tiesa… Dėl šių savybių, Šarvuota Princesė pasižymėjo švelnesne sudėtingumo kreive. Pirmos dalies gerbėjai be abejo pajuto, kad pirmos trys valandos žaidime paprastesnės, išnyko netikėtumo efektas, o kelionėse buvo sutinkama mažiau pavojingų, praktiškai nenugalimų priešų. Bet tai tik pirmos tris valandos, kol įsivažiuoji.

Vėliau „Armored Princess“ tampa gerai subalansuotu ir pakankamai sudėtingu žaidimu.

Legendos niekur nedingo
Nepaisant to, kad iš antrosios žaidimo dalies nugaravo riebi humoro dozė, istorijos ir legendos kurias norėjo papasakoti kūrėjai liko. Kiekvienas sutiktas personažas, pardavėjas ar karių nuomotojas yra pasiryžęs taukšti su princese valandų valandas. Pokalbiai pateikiami neįgarsinto teksto forma, tad turintys polinkį gilintis į istoriją, pirmas tris žaidimo valandas nė nesupras, kad buvo subalansuotas sudėtingumo lygis. Jie skaitys. Ir skaitys. Ir skaitys.
Iki begalybės.

Jei foninės istorijos skaitymas (nepaisant jose buvusio humoro) kažkam suteikė malonumo žaidžiant pirmą dalį, tai „Armored Princess“ visus tų žmonių lūkesčius patenkino su kaupu.

Pasaulių Kryžkelės
Taigi, grįžkime prie šios dienos temos. „Kings‘s Bounty: Crossworlds“. Tai trečias „Kings Bounty“ leidimas kurį kūrėjai vadina antruoju savarankišku papildymu. Diskuose išleista „Crossworlds“ versija nereikalauja jūsų turėti jokio kito KB serijo žaidimo, ji veikia savarankiškai. Skaitmeninės parduotuvės siūlo ir su „Armored Princess“ susiejamą papildymą, bet apie tai teksto pabaigoje.

Ką gero rasime įsigiję „Pasaulių Kryžkeles“? Visų pirma ten bus pilna „Armored Princess“ versija, būtent dėl to, rašydamas šį tekstą aš apie ją pasakojau truputį plačiau. Greta jos taip pat rasime dvi naujas kampanijas, naujų daiktų, užduočių, padarų ir užkeikimų.

Ypatingą dėmesį norėčiau atkreiptį į kartu su žaidimu, gerbėjams dovanojamą žemėlapių redaktorių. Susitikimo „GamesCom‘e“ metu, 1C atstovai tikino, kad su „CrossWorlds“ platinamas žemėlapių redaktorius leis daryti absoliučiai viską. Viską! Tame tarpe ir kvestus, fonines istorijas ir panašiai. Ką tai reiškia? Ogi tą, kad internete atsiras gausybė gerų ir nelabai gerų kampanijų, bet užvis svarbiausia, kad visi to norintys lietuvaičiai galės pagerbti vienintelį savo karalių, sukurdami kokį tai „King‘s Bounty: l337 story of Min2gas“. Jei tik panorės žinoma.

Deja. Patvirtinti, kad viskas veikia taip kaip žadama aš negaliu. Negaliu ir paneigti. Spaudai išduotoje žaidimo versijoje, žemėlapių redaktoriaus nebuvo, tad išmėginti jo neturėjau progos.

Priedai
Bet gal jums neįdomu kurti savo kampanijas? Kokią vertę „Pasaulių Kryžkelės“ turi tiems, kas nori tik žaisti? Na istorijos ir humoro fanai gali nusiviliti. Humoras į seriją negrįžo ir nė viena nauja kampanija nėra tokia šmaikšti kaip „Legendos“. Istorijos gerbėjai greičiausiai pasidalins į dvi grupes. Esmė tame, kad naujosios kampanijos yra vadinamos naujomis kampanijomis truputį be pagrindo.

Viena iš tų kampanijų vadinasi „Champion of the Arena“ ir tikrai su kaupu viršys visų taktinės žaidimo pusės gerbėjų lūkesčius. Čia mes pasirenkam herojų ir keliaujam į areną, kur mūsų laukia kautynės su pirmo ir antro žaidimų bosais. Tik tiek. Esmė tame, kad bosai lengvai nemiršta. Tiesą sakant juos užmušti labai sunku, tad taktinės žaidimo pusės gerbėjai arenose strigs ilgam. Didžiąją laiko dalį jie skaičiuos, galvos kombinuos ir stengsis išspausti maksimumą iš esamų sąlygų. Šiuo atžvilgiu žaidimas lyg ir nemėgina riboti žaidėjo galimybių renkantis armiją, tačiau iškelia papildomų sąlygų. Pavyzdžiui herojus gaus papildomų savybių ir galingų monstrų priklausydamas vienai iš gildijų, tačiau jo laisvę ribos faktas, kad vienu metu gali priklausyti tik vienai iš jų.

Žvelgiant iš žaidimo eigos pusės, tai tėra bosų kautynių rinkinys su labai gilia planavimo puse, bet žmonėms kurie tikisi iš kampanijos siužeto „Champion of the Arena“ atrodys it pritemptas reikalas. Nesupraskit klaidingai. Teksto kurį galima būtų paskaityti ten yra. Jo daug. Tiesą sakant daugiau nei fiziškai įmanoma perskaityt, bet…

Na. Sakykim taip. Apribojus galimybes klajoti po pasaulį, galingų kautynių fone, visi tie foniniai pliurpalai atrodo daugiau ar mažiau beprasmiški. Ypač jei juos skaitome anglų kalba, nes šį kartą vertimas neblizga.

Mažoji kampanija ir didžiosios atnaujinimas
Kita kampanija vadinasi „Defender of the Crown“. Šią kampaniją būtų galima pavadinti visaverte, jei ji būtų… Na, bent dvigubai didesnė. Kita vertus, šios kampanijos privalumai yra du. Atsitiktinai generuojami priešai suteikia keistos dinamikos ir peržaidžiamumo pojūčius, o ir šiaip „Defender of the Crown“ suteikia kur kas didesnę karių pasirinkimo laisvę, kas leis galutinai „atitrūkti“ kautynių mėgėjams.

Bet žinoma tai dar ne viskas. Greta dviejų „naujų“ kampanijų, originalaus žaidimo ir žemėlapių redaktoriaus yra dar ir papildytas originalusis žaidimas. „King’s Bounty: Armored Princess – Orcs on the March“ yra ta pati Šarvuota Princesė, bet su papildymu. Visų pirma žaidime atsiranda nauja Orkų rasė, leidžianti patirti visiškai naujus žaidimo potyrius, bet vėlgi… tik tiems, kas šlovina kautynes.

Ech… Kalbant apie taktinės dalies gerbėjus, jie skirtingai nei visi kiti, jausis tikrai pamaloninti. Per 70 naujų artefaktų, 50 naujų įgūdžių kariams, 13 užkeikimų herojui. Kombinacijoje su dešimtimis naujų karių, atsiveria tikrai plačios galimybės tiek kautynėms nuo dūšios, tiek eksperimentavimui ir naujų kovos būdų paieškai.

Šioje vietoje kiek nuliūdino tai, kad atsirandant tokiems progresyviems formatams kaip „Champions of the Arena“ neatsirado vietos, kad ir „Hot Seat“ batalijoms su kitu žaidėju. Kai geriau pagalvoji, plačiai atvertos mūšių galimybės lieka neišnaudotos, kai negali jų pritaikyti savo artimo nuskriaudimui.

Ar verta įsigyti?
Žinau, kad praeityje, šio žaidimo fanai turėjo problemų jį įsigydami. „King‘s Bounty: The Legend“ pasirodė labai sudėtingu metu ir „Akelotė“ smarkiai vėlavo su pristatymu. „Armored Princess“ išleidimo ši firma taip ir nesulaukė. Žodžiu prieš rašydamas tekstą pasidomėjau, kokios numatomos „Crossworlds“ versijos ir kur jas galima įsigyti.

Visų pirma turit nuspręsti kokia kalba norit žaisti — rusų ar anglų. Rusišką žaidimo versiją platina „1C Media Baltic“, jų atstovas teigia, kad Lietuvoje, artimiausiu metu žaidimas nepasirodys, tačiau jį galima užsisakyti internetu.
Bėda ta, kad bent jau kol kas, rusų kalba siūloma tik standartinė žaidimo versija, o 70 litų viršyjanti kaina vargu ar sukurs pakankamai pridėtinės vertės tiems, kas jau turi „Armored Princess“.

Angliškų versijų yra net 3. Standartinė versija kainuoja nepilnus 50 litų, tačiau ši suma mokama tik už naujienas, tad žaidimo įdiegimui būtina turėti originalų „Armored Princess“.

Apie 90 litų kainuojančio „Kings Bounty Game of the Year edition“ sudėtyje originalų „Armored Princes“ ir „Crossworlds“. Serijos fanai turėtų gerai pagalvoti kurią iš šių versijų įsigyti, o visiems naujokams patarčiau nesiskūpyt ir griebti platininį leidimą.

Šiek tiek virš šimto litų kainuojančiame „King’s Bounty Platinum“ rinkinyje rasit visus tris naujos kartos „King‘s Bounty“ žaidimus. Turinio prasme tai beprotiškai geras pasiūlymas.