2004-12-10, parašė z-e-b-r-a (iš Games.lt)

Istorija

25-asis amžius, Žemė. Atsižvelgdama į milžinišką gyventojų perteklių, „pasaulinė valdžia“ (global government), buvo priversta imtis drastiškų priemonių. Gigantiški krovininiai laivai pradėjo gabenti „baudžiamąsias biosferas“, perpildytas kaliniais, už planetos ribų. Kiekvienas iš šių mini pasaulių yra tarsi getas, kuriame nusidėjėliai prastuminėja valandas, laukdami kol pateks į bausmei atlikti skirtą koloniją. Abrahamas Strongas (Abraham Strong) yra buvęs smogiamojo „komandosų“ būrio pareigūnas, nuteistas iki gyvos galvos už įsakymų nevykdymą. Jis yra apibūdinamas kaip tikra žudymo mašina ir paskutinė viltis išgyvenusiems kaliniams. Netikėtai gaunamas pranešimas apie tai, kad „Motiniame modulyje“ (Mother module) vyksta kova su kosmoso įsibrovėliais. Laisvė tiesiog ranka pasiekiama, tereikia atlaikyti puolimą ir išgelbėti užgrobtą laivą.

Žaidimo procesas

Kaip jau greičiausiai supratote patys, žaidimo metu valdysime minėtąją žudymo mašiną – Abrahamą Strongą. Veiksmas prasideda biosferos A bazėje. Tai nedidelė, siena aptverta teritorija. Čia dislokuoti visi komunikacijų, bei navigaciniai įrengimai, bei aukščiausio rango pareigūnai (apsaugos viršininkas, vietinis prekybininkas, daktaras, bei keletas kitų). Pagrindinė jūsų užduotis yra surasti teleportą, vedantį į „Motininį modulį“ ir nusiųsti jo koordinates į bazę. Taip pat, turite nusigauti į industrinę biosferos dalį ir išgelbėti ten esančius žmones. Taigi, pasišnekučiavę su keliais NPC, leidžiatės į kelionę…

Atsiveria durys ir patenkate į visiškai svetimą ir atšiaurų pasaulį. Iš pradžių teturėsite patį pigiausią „blasterį“, bei kelioliką patirties taškų. Jūsų priešai – į tarakonus panašūs ateiviai. Galima išskirti keletą skirtingų rūšių, tačiau visi jie buvo kurti pagal tą patį šabloną. Tiesiog vieni puola savo čiuptuvais, kiti gi, pleškina į jus iš plazminio ginklo ar savotiškos mortyros. Praktiškai visi oponentai juda greitai, tad laiko kruopštiems savų ėjimų apmąstymams tikrai nebus. Žudydami ateivius

gausite patirties taškų, kurių dėka, pasiekus tam tikrą skaitinę ribą, būsite „pakeltas lygiu“. Su kiekvienu „level up’u“ būsite apdovanotas penkiais taškais, kuriuos turėsite paskirstyti : jėgai (nuo jos priklauso ginklų daroma žala, bei jūsų kovinių sugebėjimų lygmuo), ištvermei (sąlygoja bėgimo trukmę ir gyvybinius taškus) vikrumui „influences“ ginklų panaudojimo efektyvumą, bei atakavimo greitį), bei žinioms (kuo daugiau žinių – tuo grėsmingesnis jūsų rankose energetinis ginklas). Kai kurie ateiviai, po mirties palieka savo ginklus, bei ląstelėmis vadinamus akmenukus, už kuriuos galėsite pirkti galingesnius „įrankius“, bei gyvybes atstatančias injekcijas. Ginklų pasirinkimas gan platus (atsižvelgiant į tai kad žaidžiau demo versiją). Tai ir kardas, ir plazminė „pistūlia“, ir kirvis, ir į beisbolo lazdą panašus padargas ir daugybė kitų „džiaugsmų“. Kiekvienas iš jų turi tam tikrus, „patvarumo“ taškus. Eksploatuojant ginklą, taškai mažėja, kol, galų gale, liekate tuščiomis rankomis :). Taip pat galėsite įsigyti (arba rasti) šarvus, šalmą, bei skydą, kurie sumažins ateivių daromą žalą. Puikus sprendimas – automatinis gyvybinės energijos atsistatymas. Jei stovėsite vietoje ir nieko nedarysite – atgausite net tik kvapą (taip taip net ir Strongui reikia poilsio), bet ir prarastus gyvybių taškus. Žaidimo kovos yra ganėtinai sudėtingos ir intensyvios. Tarkime užnugaryje stovi plazma besispaudantis padaras, o priešaky išsirikiavęs visas būrys „paprastų“ kenkėjų. Kad ir kaip norėtumėte iš radžių „nukepti“ „artileristą“ – nieko neišeis. Iš pradžių teks susidoroti su priešakine minia. Keliaudami vietovėmis karts nuo karto išvysite teleportą, kuriuo pasinaudoję pateksite į kitą žemėlapio dalį (jį iššaukti galite paspaudę Tab klavišą). Kadangi žaidžiau demonstracinę versiją – neteko pasimėgauti visomis žaidimo smagybėmis. Tarkime įsigijęs plazminį ginklą, bei masyvų „drill’ą“, gavau nusivilti, kadangi norint juos panaudoti reikalingas net 55, žinių lygmuo. Ką gi, teks palaukti pilnos versijos ;).

Žaidimo pasaulis atrodo gan vidutiniškai. Aplinkos monotoniškos, priešai taip pat. Viskas lyg ir „nušlifuota“, bei aprūpinta neblogomis tekstūromis, tačiau kažko visgi trūksta… Visi tie medžiai, žolės bei smėlio ruožai, laikui bėgant ima nusibosti, o demo versija, galiu pridurti, net labai ilga… Keliausite ne fiktyviais, pseudo fantastiniais miškais, o paprasčiausiomis kalvomis, bei lygumomis, ant kurių yra išdėstyti įvairūs pastatai, bei mini bazės. Na, iš tokio pobūdžio žaidimo tikėjausi kiek kitoniško vaizdelio :).

Valdymas gan tradicinis, tačiau taip pat kažko stokojantis. Šiuo atveju, tai paklusnumas :). Tarkime nuspaudę ant tos vietos į kurią norite perkelti Strongą, neišvysite jokio mirksinčio apskritimo ar panašaus indikatoriaus. Taip pat, mūsų herojus ne visada iš pirmo, antro ar net trečio karto teikiasi sureaguoti į nurodytą komandą („paimk akmenukus“, „šauk į tą bent kartą“ ir pan). „Karštesnėse“ situacijose tai tampa labai opia tema ir norom nenorom imi keiksnotis. Visa kita – stereotipiška, daugiau jokių didesnių trūkumų nepastebėjau.

Reziumė

Žaidimas tikrai neblogas. Nors jis ir nesiūlo kažko itin naujo, papleškinti į ateivius išties smagu. Kadangi Maximus XV Abraham Strong Space Marcenary (na ir pavadinimas) buvo vienas iš pirmųjų mano žaistų RPG žanro žaidimų (būtinai reiks išbandyt pilną versiją) – pernelyg stipriai neteiskite jei tekstas pasirodys profaniškas :).