Kol piktieji kolonistai tyliai slenka kosmoso platybėmis „EA“ nusprendė pasinaudoti proga ir dar kart pasipelnyti iš Šepardo vardo. Didi grėsmė reikalauja didžių išlaidų, teisingai? „Arrival“ papildymas kaip koks greitai paruoštas spageti be padažo ir dar už pilną kainą. Tai kur gi tas padažas?

Nuo pat pirmų minučių man kyla begalės klausimų, pavyzdžiui kodėl su manimi susisiekė aljanso Admirolas Hackettas? Pamenu aš jo įrašytas žinutes, su paslėpta koduote „esi Spektras, privalai valyti žmonijos klozetą“, pamenu kaip teko ieškoti nesprogusių A-bombų Turianų kolonijose, pamenu kaip teko gelbėti mėnulį nuo pašėlusių kiber-virusų, pamenu… Ei, bet pala, tai buvo pirmoje dalyje, o antroje su aljansu nieko bendro neturiu, dirbu Cerberiams, net Spektro statuso atsisakiau! Kaip čia dabar yra? Arba aljanso ir taip kiauri batai visiškai suplyšo, arba kažkas pagailėjo kelių papildomų eilučių padėčiai paaiškinti.

Tiesa sakant, antroji mintis tinka labiau. Viskas ką tau reikia žinoti yra vieno sakinio suvestinėje – Aljanso institucijos surado kibernetinės užkariautojų rasės „The Reapers“ artefaktą ir jis, numanoma, turi ryšių su artėjančia invazija. Negana to, išsiųstas operatyvininkas su reikiama informacija įkliuvo į bėda. Štai čia tu ir įžengi, be jokių klausimų ar abejonių, tiesiog išskėstomis rankom nuleki gelbėti svylančių galaktikos užpakalių.

Čia aš ir turėčiau baigti pasakojimą apie kas vyko ir pereiti prie kas naujo, tik iškart pažymėsiu, ypatingai intriguojančios ir įsukančios istorijos čia nėra. Tai greičiausiai silpniausias papildymas iš esamų, įvykių seka sumesta paskubomis, daugelis situacijų kabo nepaaiškinamoje erdvėje. Grubiai tariant tai yra atsakymas į klausimą, kaip Šepardas trečiosios dalies pradžioje atsiduria žemėje. Esu įsitikinęs, kad šis keletą dolerių kainuojantis įvykis bus puikiai primintas artėjančios dalies prologe.

Kituose frontuose naujo nedaug. Siekiant ypatingo slaptumo Šepardas palieką savo komandą užnugaryje ir leidžiasi į vienišą užduoty, keistokas sprendimas turint tokius kompanionus kaip Kasumi ar Thane. Dar keisčiau, kad to slaptumo ten kaip ir nėra, ar tu šaudysi visus Batarianus iš eilės ar vengsi kontakto (čia ir būtų visas slaptumas), skirtumo istorijoje nebus, na nebent medžioji pasiekimus. Toliau jau matytas paveikslas su koridorinio šaudymo fonu, akimirkai dėmesį patraukė dar neregėtas akcentas – įsikūnijimas į robotą. Tokį ant dviejų kojų su pusautomačiu rankose, gaila gležnumo pojūtis valdant mechanizuotą aparatą tilpo į dviženklį sekundžių skaičių. Grįžtam prie tos vienatvės. Gerai, išgelbėjau aš tą moterį, slaptumas baigėsi, o manęs niekas taip ir nepasigedo. Įsivaizduojat, pragulėjau beveik pusantros dienos ant migdomųjų ir ką, niekas nė nebandė manęs ieškoti ar gelbėti?

Mestos papildymo užduotys man susivalgė per gerą valandą, turinio nedaug, įdomumas pusė velnio, pora naujų atnaujinimų ir pasirinkimų, kurie žinoma realios įtakos neturi. Viskas. Klausi ar apsimoka? Jei savo merginą vadini Miranda ir nešiojiesi jos nuotrauką piniginėje – taip. Likusiais atvejais nelabai.

P.S. Jei jau nusipirkai ir perėjai, nepatingėk padaryti tai dar kartą ir palaukti atgalinio skaičiavimo pabaigos, – gali likti maloniai nustebintas.