Gavau labai įdomų japonišką vaidmenų žaidimą, kartu ir vizualinę novelę bei požemių tyrinėtoją „Fairy Fencer F“ iš „Idea Factory“ ir „Compile Heart“, prieš kelis metus išleistą „Playstation 3“ konsolėjei. Jeigu nebūčiau bandęs panašaus stiliaus žaidimų, teigčiau, kad kūrėjai kažką vartojo ir man to reikėtų pabandyti. Šio žaidimo kūrėjai taip pat kūrė ir „Hyperdimension Neptunia“ serija apie personifikuotas konsoles anime merginų kūnuose. „Fairy Fencer F“ yra daugumos konsolinio tipo vaidmenų žaidimų parodija, kurioje siužeto kūrėjams stipriai „nuvažiavo“ stogas. Prie to prisideda ir pasirenkamas žaidimo įgarsinimas, kuris gali pakelti ar nuleisti „nuvažiavimo“ lygį.
Jame mes žaidžiame už vaikiną vardu Fang, kuriam pasisekė ištraukti magišką kardą „Fury“, kuriame gyvena fėją Eryn. Pastaroji jam pasiūlo rasti dar 99 kardus, kad pasaulis būtų išgelbėtas atgaivinus deivę. Deja, mūsų veikėjas atsisako ir išmauna į miestą vogti maisto, dėl to atsiduria kalėjime ir iš ten gali dingti tik pasinaudojęs magiškų galių pagalba. Taip jis nenoromis priverstas ieškoti kitų magiškų kardų, kad galėtų gyventi ramiai ir niekieno neklibinamas.
Fang turėdamas šį magišką kardą gauna titulą „Fencer“, kuris jam leidžia naudotis magiškomis kardo galiomis bei suteikia galimybę susijungti su kardo fėja ir padidinti kovinę galią „Fairize“, kurios animacijos metu mūsų veikėjas persmeigia kardu savo kūną. Jau keliaudamas po karalystę randa kitus Fencerius, kurie padeda žygyje ir suteikia praktinės pagalbos, nors, žinoma, tai įvyksta po gerų 2 valandų tutorial. Tarp šių veikėjų bus magė Tiara, šaulė Harvey ir kitos personos.
Žaidimo eiga
Kaip ir kituose tokio tipo žaidimuose mes kelsime veikėjo lygius ir aprengsime įvairiais naujais apdarais. Veikėjų apranga ir ginklai didžiąją žaidimo dalį nesikeičia, jeigu jūs neturite nusipirkę papildomų DLC, tačiau ir be jų galite duoti veikėjui įvairių niekučių, tokių kaip akiniai nuo saulės, sparnai, skrebutis ir kiti. Taip pat bus galima naudoti veikėjo būseną gerinančius daiktus. Taip galima atrakinti geresnius kovos veiksmus naudojant technikos taškus, laimėtus kovose.
Galima ir sukurti galingą kombinacijų sąrašą.Veikėjų aprangos „Equip“ ekrane taip pat galėsime įvairiai sukioti veikėjo modelį ir stebėti kaip veikia fizikos varikliukas. Deja, galiu teigti tik tai, kad šiuo atžvilgiu „Nekopara“ naudoja aukštesnes technologijas.
Didžioji žaidimo dalis, panašiai kaip ir „Persona 3 Portable“, žaidžiama kaip vizualinė novelė. Miestus tyrinėsime meniu pagalba, o duoti „lazdų“ eisime į požemius, kuriuose galėsime tyrinėti aplinką ir gauti patirties taškų. Taip pat prieš einant į požemį reikės naudotis magišku kardu, kuris gali suteikti tam tikrų naudingų efektų (duoti daugiau patirties taškų, daugiau technikos taškų ir panašiai) tačiau jie turi ir neigiamą efektą. Vienoje vietoje galima panaudoti iki 7 kardų taip sudedant duodamus bonus taškus.
Požemiuose mes rasime priešus ir jeigu pirmi juos užpulsime gausime papildomą ėjimą, požemio gale dažniausiai pasirodys bosai, kuriuos turėsime įveikti siekdami gauti kardą. Dėl bosų aš neturėčiau problemų jeigu žaidimas būtų gerai subalansuotas, deja, taip nėra, nes po tam tikro įvykio kaip žaidėjas būna pasiekęs 18-20 lygį žaidimas pasunkėja kelis kartus ir bosai pasidaro vos įveikiami. Tad reikia užsiimti veikėjo tobulinimu, kitaip tariant, „grindinti“, taip pat kai kurie veikėjai prisijungia tik atlikus tam sąlygas, kurias žaidžiant paprastai galima praleisti. Po žaidimo įveikimo galima pradėti ir new game+ žaidimo režimą, kas leidžia pradėti iš pradžių su galingiausiais žaidimo daiktais.
Portas pakankamai gerai padarytas, tiesa, šen bei krenta kadrų skaičius (50-42 fps), bet žaisti įmanoma. Kas man labiausiai nepatiko, tai tyrinėjimo trūkumas ir pasikartojantys požemiai, kuriuos, priklausomai nuo užduoties, tenka kartoti bent po 2 kartus. Taip pat kovos animacijos, nors ir atrodo visai neblogai dėl dažnumo, gali labai greitai nusibosti. Laimei, geras dalykas tas, kad nors ir egzistuoja žaidimą palengvinančių DLC, jų nereikia norint pereiti žaidimą.
Kalbant apie valdymą reikia paminėti tai, kad jį galima ir reiktų pakeisti, kadangi didžioji dalis klavišų sudėlioti pakankamai įdomiai: backspace grįžta atgal, tačiau su juo taip pat ir šokinėjama, tarpas stabdo žaidimą, escape išvis nieko nedaro ir t.t. Tačiau tai nėra labai didelis trūkumas.
Muzika pakankamai linksma ir padeda išlaikyti nerimtą žaidimo nuotaiką. Įgarsinimas, kurį galima pasirinkti tiek japonišką, tiek anglišką taip pat visai neblogas, tiesa, tam tikrose vietose jis skamba įdomiai.
Verdiktas
Fairy Fencer F – nėra „Final Fantasy“ lygio epas, kuriame mes žaidžiame už rimtą vyruką. Tai labiau žanro parodija, skirta žmonėms, kuriems nusibodo klišiniai japoniškų RPG siužetai, tai pat ir anime mėgėjams, kuriems patinka „moe“ dizainai. Tiesa, grafika nėra labai gera pagal dabartinius standartus ir gali atrodyti kaip ps2 žaidimas. Tačiau pati žaidimo eiga ir siužetas man patiko.
