Laukinis kapitalizmas, – tai ekonominė santvarka bei gyvenimo supratimas, pagrįstas pinigų darymu iš visko, kartais pasitelkiant ir įvairias išnaudojimo formas… Pala pala, apie ką čia? Nagi, apie žaidimą „Commander conquest of the Americas“, pasaulį, kur kolonijose žmonės nesidaugina, o jų poreikius pilnai patenkina darbas, bažnyčia, smuklė ir dar kartą darbas.

Pirmoji gyvenvietė Naujajame Pasaulyje

Sveikas atvykęs!

Žaidimas prasideda 1500-aisiai metais, kai tu, lyg Kristupas Kolumbas atsirandi netoli Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynų. Valdžia tau pataria išsirinkti kokią nors gerą vietelę ir joje įkurti koloniją, žinoma žmonių labui, ir paskui nepamirštama pridurti, kad kareivius ir kolonistus reiks atsivežti iš Europos. Didelio skirtumo kuriai nacijai žaidime atstovausi nėra, ar tu būsi anglas, prancūzas, imperijietis(hmm, vokietis), ispanas, danas, portugalas ar olandas, misijos ir požiūris į tave tas pats. Tu turi savo biudžetą ir su juo darai ką nori. Nuėjai į minusą? Geroji valstybės taryba, susidedanti iš kunigo, bei admirolo, konsultanto mokesčių klausimais ir karališkojo patarėjo vieningai paskelbia, jog tavo projektas nutrauktas.

Privati įmonė

Kaip jau minėjau, žaidime tu esi beveik tarpininkas tarp Dievo(suprask savo valstybės valdžios) ir naujųjų žemynų. Tiesa, veiksi ne vienas, o kartu su kitų šalių „įmonėmis“, kurios bus truputi konkurentės. „Commander conquer of americas“ lyg „Monopolis“, tik čia į kaulus taip greitai negausi, jei tik turėsi kantrybės ir apsukrumo. Kuri koloniją, joje perki papigiai produkciją, gabeni savo viršenybei, parduodi už didesnę sumą, nemokamai pasikrauni daugiau „ištroškusiųjų geresnio gyvenimo“ ir vėl keliauji atgal į savo koloniją. Jei nebūsi gobšuolis, plėšiantis nuo vargšų naujųjų amerikiečių po penkiasdešimt ir daugiau procentų mokesčių, keliautojų nepritrūksi. Na, o kuo jų daugiau, tuo daugiau tavoji kolonija produkcijos pagamina. Žinoma pigiau iš jų perki, nei tu gauni pargabenęs į savo gimtąjį uostą. Aišku, karts nuo karto ir kolonijų gyventojai pareikalauja ar tai druskos, ar šilko, ar alkoholio, bet nenugabenimas iki jų, žaidime ne nuodėmė.

Štai taip valdote savo statybas kolonijoje

Santykiai su konkurentais iš Senojo Pasaulio

Dominavimas

Pasistatyta vos viena flotilė karo laivų, bei agresyvumas kaimyninių kolonijų atžvilgiu, labai greitai padėjo susipykti su kitomis „įmonėmis“, kurios tiesiog įsižeidė ir man nebesiūlė savo resursų mainais už pinigus. Tiesa, už nuolatinį laivų skandinimą, paskelbė kai kurios karą, bet nei kolonijų, nei mano įmonės laivų užpuolimų nebuvo. O kaip reagavo valstybės taryba? Kartkartėmis kunigas pasiūlydavo susitaikyti(matyt tada, kai pabosdavo prašyti nugriauti smukles), už tai pažadėdamas atlyginimą pinigais.

O dabar atvirumo valandėlė

Žaidimas įdomus bus tik užkietėjusiems ekonominių žaidimų fanams, nes šis žaidimas lyg vartymas mokesčių knygutės. Be tavęs, tavo valdoje tik mokesčiai klapsi, visa kita sustoja. Nei sekso, nei linksmybių, nei audrų, galų gale net maistu tau nereikia rūpintis, tavo rūpestis tik susirinkti pinigus ir elgtis žaidimo pasaulyje pagal savo norus, kurie beje labai apriboti. Pvz., pastatai teturi tik tris lygius, o ir pačių kolonijoje tik po vieną, čia ne „Port Royale“, kur galėjai pagal rinkos poreikius vystyti gamybą.

Šturmuojama kitos „įmonės“ kolonija

Tiesa, strategijų, jūrų strategijų, mėgėjai galės džiaugtis jam suteikta teisia valdyti flotilę ginantis ar puolant. Ši sistema bent jau man, labai priminė sistemą naudotą „Port Royale“ žaidime, kai turi pasirinkimą į vieną iš trijų šaudmenų tipą(labiau pažeisti laivą ar įgulą). Nenorintys dalyvauti jūros mūšiuose, galės juos automatiškai simuliuoti. Ir kiek pastebėjau, simuliacija veikia gerai, stipresnis laimi visada. Taigi, reikia negailėti pinigų karo laivams.

„Commander: Conquest of the Americas“ apžvalgai pateikė skaitmeninė žaidimų parduotuvė „GamersGate“!