Su „Heavy Rain“ publika susipažino 2006-ųjų E3 parodos metu, kai „Quantic Dream“ studijos galva David Cage, sukuręs „Fahrenheit (JAV žinomas kaip „Indigo Prophecy“), parodė pirmus vaizdus iš žaidimo. Tapo aišku, jog žaidimas bus paremtas Quick Time Events (toliau QTE) elementais. Taip pat D. Cage paminėjo, kad tai bus interaktyvi drama ir žaidimas patiks ne visiems, o tiksliau – suaugusiajam žaidėjų ratui.

Kad „Heavy Rain“ yra žaidimas ne visiems, galime suprasti vos jį pradėję: neįprastas valdymas, nestandartinis istorijos pateikimas, didi drama žaidimo pradžioje. Kaip tik joje esame supažindinami su pagrindiniu veikėju Itanu Marsu (Ethan Mars), kuris yra vedęs dviejų vaikų tėvas, užsidirbantis pragyvenimui iš architektūros. Nepaisant to, kad žaidimo pradžia yra linksma, šilta, šeimyniška ir šviesi, visa likusi žaidimo dalis bus priešinga – lietus, niūri atmosfera, mįslės, išgyvenimai. Įdomu tai, kad lietus žaidime yra ne šiaip sau – jis yra labai svarbus. Prasidėjus naujai scenai, ekrano apačioje rodomas kritulių lygis coliais – visa tai glaudžiai susiję su siužetu. Verta paminėti, jog nuo žaidimo pradžios iki pat pabaigos yra nemažai žaidimo elementų, kurie nedaro jokios įtakos nei žaidimo istorijai, nei veikėjui, pavyzdžiui, žongliravimas, žiūrėjimas pro langą, knygų vartymai, dantų valymas, sulčių gėrimas, braižyba – visa tai atliekame pasitelkdami QTE elementus (pvz., žongliruodami turime tam tikru metu paspausti tam tikrą, ekrane pasirodžiusį, mygtuką; braižydami linijas sukame valdymo svirtį į reikiamą pusę reikiamu greičiu, o trindami brėžinį – kratome pultelį).

Pagrindinį herojų Itaną Marsą ištinka didžiulė šeimos tragedija – autoįvykyje žūsta vienas iš dviejų vaikų, o I. Marsą ištinka koma. Po dviejų metų grįžtame į veiksmą. Po vienos nelaimės nespėjęs atsigauti Itanas ir jo likusi šeima, juos pasitinka kita – siautėjantis žudikas, žurnalistų pramintas Origami žudiku (tokią pravardę žudikas gavo dėl to, kad ant nuskandintų vaikų kūnų (jis užsiima tik vaikų žudimu) palieka po origami dirbinėlį), pagrobia likusį sūnų Šoną. Praradęs vieną sūnų, kito prarasti nieku gyvu I. Marsas nenori, todėl jis nusprendžia vykdyti žudiko paliktas užduotis. Itanas jas sužino iš žudiko paliktos dėžutės, kurią jis užrakino stoties spintelėje.

Sugauti ir nubausti Origami žudiką nori ne tik Itanas Marsas, bet ir kiti trys veikėjai, kuriuos mes valdysime: FTB agentas Normanas Jaydenas, paskirtas padėti policijai narplioti bylą, pasitelkiant naujausias pridėtinės realybės (angl. augmented reality) technologijas (įkalčiai automatiškai sortiruojami, parodomi jų GPS duomenys, savininkas (jei toks yra)); privatus detektyvas Skotas Šelbis (Scott Shelby), apklausinėjantis tėvus, kurių vaiką pagrobė Origami žudikas, ir renkantis įkalčius, kurių vietos policija nepastebėjo ar paprasčiausiai negavo; ir nemigos kankinama fotografė Madison Paige, sutinkanti Itaną Marsą motelyje – vienintelėje vietoje, kurioje ji gali ramiai išsimiegoti. Tam, kad žaidėjas nesusipainiotų žaidimo siužete, manevruodamas tarp keturių veikėjų, jis vyksta sinchroniškai.

Žaidimo pasaulį sukuria nuostabi grafika: veikėjai sukurti ypatingai kruopščiai (palyginus tikras aktorių nuotraukas su žaidimo herojais, matomas labai mažas skirtumas), scenų detalumas džiugina akį. Puikiai matosi, jog kūrėjai nemažai laiko skyrė aplinkai ir jos elementams: daugybė interaktyvių daiktų, spintelių, kambarėlių, įėjimų… Prie grafikos prisideda ir puikus garsas, kuris taip pat yra išbaigtas. Pavyzdžiui, herojui įsėdus į mašiną lietingu oru, girdėsime realistišką lietaus lašų barbenimą, kas žaidžiant labai įtikina. Prie to prisideda ir veikėjų įgarsinimas, kuris atliktas profesionaliai: kiekviena eilutė parašyta atsižvelgiant į kiekvieną veikėją, natūraliai.

„Heavy Rain“ taip pat pasižymi kiek neįprastu valdymu. Laikydami R3 mygtuką, priversime veikėja eiti į priekį, o norėdami, kad jis pasisuktų, – sukiojame kairįjį valdymo svirtį. Tai dažniausiai veikia gerai, tačiau kai kurios vietos galėtų būti išbaigtos labiau, suderinus kameros kampus, kuriuos, beje, galime žaidimo eigoje keisti, su tokia valdymo schema. Tokių vietų žaidime yra labai mažai, todėl dėl to pergyventi neverta. Mūsų sąsaja su valdomu veikėju tuo nesibaigia: vieno mygtuko paspaudimu bet kada galime išvysti, ką galvoja mūsų veikėjas. Tai dažniausiai būna nemažas trumpų minčių kratinys, kuris glaudžiai susijęs su esama situacija. Norėdami išgirsti, kaip veikėjas pats komentuoja mintį, tiesiog ją pasirenkame ir klausomės. Tai dažnai padeda tuomet, kai pasimetame ir nežinome, ką turime daryti.

QTE valdymo ypatumai pilnu gražumu pasireiškia kovos ir kitose, geros reakcijos reikalaujančiose, situacijose. Neišsigąskite, jei tokios neturite, – žaidimo pradžioje leidžiama pasirinkti sudėtingumo lygį, nuo kurio priklauso QTE elementų greitis. Kaip atrodo šie elementai kovos ar kitose scenose, galima įsivaizduoti taip: jei reikia greitai pajudėti į vieną ar kitą pusę ir išvengti smūgio į galvą, greitai spaudžiame pasirodžiusį mygtuką (šiuo atveju jis būtų nurodomasis); jei po įtemptos kovos paguldėme priešą ant menčių, smūgiuojame jam pultelį pastumdami į apačią; jei taikomės į priešininką su pistoletu, spaudžiame gaiduką taip pat paprastai, kaip tai daroma realybėje, – vieno mygtuko paspaudimu. Žaidimui įsibėgėjus, QTE elementai vietomis tampa ypatingai sunkūs (pavyzdžiui, vienu metu reikia laikyti vos ne visus pultelio mygtukus), todėl dažnai suprakaituoja rankos. Be abejo, tokių situacijų nebus traukiant sulčių pakelį iš šaldytuvo – jos bus, kai to reikės. Tai leis žaidėjui kartu su herojumi išgyventi esamą situaciją.

Tiesa, nužudę vieną ar kitą veikėją, istorija eina toliau ir keičiasi pastoviai. Taip pat žaidime negalime pralaimėti, nes jei miršta herojus, istorija taip pat nestovi ir tęsiasi toliau be jo. Visa tai parodo, jog istorija yra ne linijinė. Nors žaidėjo veiksmai nedaro labai didelės įtakos tolimesniam istorijos vystymuisi, žaidimo pabaigai tai daro didelę įtaką (iš daugelio pabaigų yra tik viena laiminga). Visa tai žinant, žaidimas priverčia visuomet galvoti, „kas būtų, jeigu…“. Tai didelis pliusas žaidimui, nes padidėja žaidimo peržaidžiamumas.

Užbaigęs „Heavy Rain“ įsitikinau, jog šis žaidimas skirtas ne visiems, o tiksliau, subrendusiems žaidėjams. Tiems, kurie tikisi daug kraujo, greito lakstymo, pasipyškinimo – jis ne Jums. O tie, kurie nori neįprasto žaidimo bei neišdildomą įspūdį paliekančios patirties, liks patenkinti žaidimu. Verta prisiminti, jog tai yra interaktyvus filmas, todėl „Heavy Rain“ svarbiausia yra istorija, kuri nuo pat pradžios iki pabaigos nepaleis Jūsų nuo ekranų. Kiekvienas PS3 savininkas turi išbandyti „Heavy Rain“.

Maža to, jei turite noro išmokti kurti savo origami, tai padaryti galėsite žaidimo instaliacijos metu, kai ekrane bus rodoma instrukcija, kaip taisyklingai sulankstyti origami figūrą.

Visiems, kurie bet kokia forma atskleis Origami žudiką ar bandys tai padaryti, gaus po įspėjimą.

Games.lt