Žaidėjai kurie pirmo asmens šaudykles žaidžia nepirmą dešimtį, ar šiaip domisi industrija, varno ženklas greičiausiai yra simbolis, simbolis geros, kokybiškos šaudykles. Eilę metų Raven Software diktavo šią tradiciją, prisidėjo ir prie Doom’o kūrimo, vedė mus pro mistinius kelius Heretic serijoje, bet va paskutinis kūrinys „Wolfenstein“ serijoje, tiesiog, sakykim taip: trūko jam šiek tiek iki tobulumo. Kaip ten bebūtų Raven’ai grįžta plunksnas pakedenę su naujuoju pavadinimu – „Singularity“.

Next station: Katorga-12

Vandenyno apsuptyje styranti ranka su pjautuvu – ženklas nekoks. Turėjo būti daugiau ar mažiau žvalgybos misija virš ramiojo, tačiau pamuštas sraigtasparnis kaip reikalas pakreipė veiksmus greito nusileidimo link ir štai prieš mus visu grožių – Katorga-12. Kad Sovietų sąjunga šaltojo karo metu ieškojo įvairių būdų kaip pranokti galingąją oponentę – nepaslaptis. Katorga viena iš tų nedidelių salų, kuriuose ir buvo atliekami naujų technologijų išradimo, panaudojimo ar tobulino darbai.

Ką jie ten išradinėjo paaiškinsiu vėliau, pirmos akimirkos atsigavus po kieto nusileidimo sukelia rimtus prisiminimus. Apleistos erdvės, apkerpėję pastatai, suskilinėjęs asfaltas, kuo toliau žengiau tuo man labiau tai priminė Černobilio apylinkes, tą pačią Pripetę. Miestelis atrodė toks tuščias, klasėje vykdavo pamokos, o dabar tuščia, atidžiau pašniukštinėjus galima ir ranka rašytų laiškų rasti ar audio įrašų. Smalsumas vedė mane ir toliau kol nesutikau pirmojo mutanto, o tada ir prasidėjo..

Reikalas tas, kad tik Katorgoje Sovietų mokslininkai surado vadinamąjį Elementą 99 (E99). Tai lyg koks kriptonitas, atbaidantis visus supermen’us, kadangi vyko ginklavimosi varžybos aukščiausieji pareigūnai taip ir įsakė, kurti ginklus, kitas medžiagas, kas įgytų persvarą einančiame kare. Žinoma, kaip norai per dideli ir rezultatai nukenčia, prisižaidė jie su tuo E99 ir visa sala virto negailestingo padarinio auka. Vietiniai mokslininkai tapo bejausmiais mutantais ar laiku keliaujančiais siaubūnais. Tarp kitko kalbant apie laiką, jis čia turi tiek mokslinę tiek filosofinę reikšmę.

Pasirodo tas pats nelemtas E99 turi tokių savybių kaip laiko tėkmės kaita ar dimensijų manipuliavimas, kelionės metu ne kartą teks matyti prisiminimus primenančius praeities šešėlius ar net pačiam laiku pakeliauti. Tai gali įvykti savaime, (milžiniško prietaiso, kurį pastebėsite žvelgiant į dangų dėka), arba „rankiniu“ būdu, naudojant genealujį išradimą – TMD. Time Manipulation Device (laiko kontrolės įrenginys) – taip jį verstume pažodžiui, iš esmės tai toks nedidelis aparačiukas, tvirtinamas aplink delną su dviem juokingai atrodančiom antenom. Jo pagalba grįšite į penkiasdešimtuosius, susipažinsite su tarpmatmenine grupuote ir šiaip išdarinėsit visokius triukus.

Žaidimai su laiku

Vienas dalykas kuris tikrai mane ramino, yra tas žinojimas, kaip puikiai Raven studija moka susidoroti su pirmojo asmens šaudyklėmis. Lygiai nors ir koridoriniai, pasižymi puikiu išdėstymu, judėdamas gali išnaudoti aplinką savo naudai, o ne tik kliūti už jos, ginklai galėtų skambėti įtikimiau, o ir su išvaizda kai kur atrodo bus perlenkta. Vietovių Įvairovėi – patenkinama, tai kokios mokslinės laboratorijos, apleisti sandėliai, kiemas su Lenino statula, sala turi veidą, tokį Sovietišką, tokį negailestingą. Daug raudonos, kūjai, pjautuvai ir panašiai. Dabartinis veiksmas sukasi šiais laikais, bet kaip jau minėjau, teks apsilankyti ir praeityje, o pamatyti kaip sala atrodė prieš katastrofą – nuotykis neblogas.

Tęsiant apie TMD, kad žaidimas nebūtų nuobodus ir linijinis „taikykis ir šaudyk“ kūrėjai sumaniai išnaudojo minėtąjį prietaisą. Na, bent jau kardinaliai sumaniai, pavyzdžiui kilnoti dėžes gravitacijos pagalba jau tikrai nieko naujo. Kelios naujos, nematytos, idėjos yra susijusios su laiku, bet kada keliauti laiku negalėsite (tik tam tikruose teleportuose), tačiau daiktus laisvai galime sendinti arba atjauninti. Metalo krūvą gražinti į praeitį, kada ten stovėjo prašmatnus tiltas, tas pats su įvairiom dežėm ar konstrukcijom ir net gyvais organizmais. Stebėti kaip per kelias akimirkas gyvybingas sovietų kareivis susensta ir tampa aptrupėjusių skeletų krūva, na sutikite, tokių dalykų dažnai neišvystame.

Koks gi laiko manipuliatorius be laiko sulėtinimo? Taip, tai nusistovėjus idėja, bet pateikiama ji kiek kitaip, čia sulėtinsime tik tam tikrą aplinkos vietą, panaudoję į švytintį kamuolį primenančia kapsulę. Dar yra ir tokios laiko skylės kur praeitis ir dabartis susilieja, o panaudojus tuo pačiu TMD galima ištraukt kokį objektą iš praeities į dabartį. Visas minėtas funkcijas turėsite išnaudoti sprendžiant galvosūkius ir čia aš matau tik pliusą. Kiek vertas pačios aplinkos tyrinėjimas, atmosfera, o dabar ir netradiciniai galvosūkiai, džiaugiuosi, kad Raven pranoko save ir išlipo iš tipinės šaudyklės rėmų.

Neapsieita ir be tokių „must have“ detalių kaip patobulinimai ir juos žinoma reikia pateisinti. Tik gavę TMD apsiribosite keliomis galimybėmis, toliau gausite vis naujų ir taip iki pat žaidimo galo. Jei jau prakalbau apie patobulinimus reiktų vėl prisiminti E99. Elementą galima prilyginti vietiniai valiutai, rinksite išsibarsčiusias E99 liekanas ir įvairius patobulinimų brėžinius, o tada jau susiradus vieną iš tobulinimo prietaisų – paišlaidauti. Tobulinti ginklus, tobulinti TMD ar tobulinti valdomą herojų? Rinktis jums.

Kažkur matyta?

Atidesni ar labiau patyrę skaitytojai turbūt nuo teksto pradžios galvojo apie vieną žodį ar pavadinimą. Taip, tai –„ Bioshock“. Nėra čia ko slėpti, „Singularity“ turi labai daug panašumų, bet ar tai blogas sprendimas? Abu žaidimai vyksta sąlyginiai panašiuose vietovėse,“ Bioshock“ lankomės Repture povandeniniame mieste, čia saloje, abi vietos yra gan uždaros, turi savitą istoriją, net pasakojimo būdą. Yra ir dar daugiau sutapimų, Bioschock’e renkame adam’ą, čia renkame E99, tobuliname herojų, tobuliname ginkluotę ir taip toliau. Apskritai tokie panašumai nėra labai blogas dalykas, jie atlikti kokybiškai, jei jums patiko „Bioshock“ gameplay’jus, turėtų patikti ir „Singularity“.

Taip pat, daugelis greičiausiai galvojote kiek gi panašumų yra tarp ankstesnio studijos kūrinio – „Wolfenstein“. Kai kurios aplinkos tikrai primins pirmtaką, bet jokių spiritualinių vizijų ar keistų žūvų čia nebus. Kiek pamenu Wolfenstein’e naciai kalbėjo angliškai, Sovietų kariai kartoją tą pačią tradiciją, o ir įgarsinimo kokybė nė ką nepagerėjo, kai kurie dialogai skamba tikrai pigiai. Greičiausiai dėl to ir pagrindinis herojus nepratars nė žodžio, tačiau kelionėje sutikta Katerina, tikrai paliko teigiamą įspūdį.

Reziumė

Nors žaidimui ir trūksta originalumo, tai yra retas nuotykis sci-fi šaudyklių mėgėjams. Žaidimai su laiku yra smagus, esu kiek nepatenkintas technologijomis. Vaizdai, efektai ir visa kita atrodo gražiai, bet tas gražumas ribojasi su varikliuko pavadinimu – „Unreal 3“. Iš kitos pusės, žaidėjai turintys silpnesnius kompiuterius čia tik išloš. Žaidime sočiai veiksmo, istorija įtraukianti, pasaulis įdomus, bet va trukmė nesieks daugiau dešimties valandų. Iš esmės daugelio žaidėjų režimas tai gali kažkiek atpirkti, bet ten kažko labai įtraukiančio ar nematyto tikėtis nereikia. Jei skaitote save sci-fi šaudyklių fanu – pirkinys kaip tik jums. Naujiems žaidėjams siūlyčiau išbandyti „Bioshock“ seriją, tuo pačiu ir pigiau bus, o tik tada –„ Singularity“. Arba tiesiog palaukti nuolaidų.