BloodRayne gal ir yra tik adrenalino antplūdis koviniame žaidime nuo pradžios iki galo, bet šioje vietoje jis atlieka velniškai gerą darbą. Gilesnė istorija ir įvairesnės misijos būtų tik kilstelėję žaidimą arčiau masinio vartojimo“Matt Paddock, GameVortex
Vampyrais šiandien nieko nenustebinsi ir neišgąsdinsi, juos sutinkame vos ne kas antrame žaidime. Panaši situacija ir su naciais — jie pastaruoju metu be galo madingi. Naciai ir vampyrai viename žaidime? Kažkur girdėtas mišinys, tačiau ko gero kokiame nors filme. Tokia formulė gal ir suveiktų, bet kažko trūksta. Žinoma, seksualios pagrindinės herojės, kovojančios geriau nei Jet Li bei apsiginklavusios didžiuliais peiliais ir krūva kitokių ginklų.
Tokia yra vampyrė BloodRayne. Tiksliau pusiau vampyrė, pusiau žmogus. Ji turi visas vampyro stiprybes, tačiau stereotipinėmis silpnybėmis (kryžiai, šviesa ir kiti atributai) nesiskundžia. Panašiai kaip Bleidas, tik mergina (jei galima taip sakyti :). BloodRayne ieško savo tėvo ir skiria savo galias kovai su blogiu, kurį čia, kaip jau įprasta, įkūnija naciai.
Bloodrayne yra slaptos brolijos Brimstone Society agentė. Brolija siekia apsaugoti žmones nuo įvairių žiaurių antgamtinių dalykų ir jų taikiniu šį kartą tapo naciai. Prieš pat antrąjį pasaulinį karą brolija sužino, kad naciai planuoja užgrobti pasaulį pasitelkdami antgamtinius grobuonis. BloodRayne, žinoma, turi juos sustabdyti.
BloodRayne suskirstytas į tris etapus: Luizianos pelkės, Argentinos povandeninių laivų stotis ir Vokietijos pilis. Paskutiniai du gan panašūs, tačiau pirmas labai skiriasi ir, tiesą sakant, nuvilia. Iš tiesų, žaidimo pradžioje teks galabyti visokius vorus ir kitas šlykštynes, nuolat pakliūti į vandenį (kuris atima BloodRayne sveikatą). Kad ir kaip susinervintumėte, patarčiau nemesti žaidimo ir pereiti tą nelemtą epizodą.
Nuo antrojo epizodo žaidimas akimirksniu tampa kraujo ir nukirstų galūnių puota. Rayne keliauja po vietoves, o jos tikslas — užpildyti kambarius kuo didesnėmis kraujo balomis ir prikapoti kiek įmanoma daugiau kūno dalių. Principas nesiskiria nuo bet kurio kito pjautynių žaidimo. Turime aukštų karinių nacių pareigūnų sąrašėlį ir jį pildome.
Pačios kovos yra smagi ir tikrai išskirtinė žaidimo dalis. Ko verti vien ypatingi Rayne ginklai — prie rankų prikabinti du ašmenys. Rankos visada yra laisvos, tad į jas galima pasiimti po ginklą ir atlikti kombinuotas atakas. Kovos taip ir vyksta — vienus priešus pjaunant, kitus šaudant.
Vampyrė gali pasigirti išties gausia judesių kolekcija. Ji gali aukštai pašokti, išsisukti šuolyje ir taip išdaužti duris ar silpnesnes sienas, įvairiai vartytis ore, spardytis ir, žinoma, pjaustyti visus aplinkui savo peiliais. Veiksmingą ir įspūdingą judesių kombinaciją ne visada pavyksta atlikti, tačiau stengtis verta. Kuo daugiau Rayne dirbs kojomis ir peiliais, tuo greičiau didės jos kraujo įniršis Bloodrage.
Užsipildžius šiam, vampyrę galima perjungti į Bloodrage režimą ir tada jos atakos pasidaro labai žiaurios ir galingos. O rodomas sulėtintas raudonas vaizdas dar padidina įspūdį. Gaila, tačiau valdyti BloodRayne šiame režime nėra labai patogu. Beje, kovodama ir nugalėdama vis daugiau priešų, BloodRayne tobulėja ir išmoksta naujų atakų. Galingumo jos gal ir nedaug prideda, tačiau atrodo nepakartojamai.
Ginklams didžiulis dėmesys nesuteiktas. Jų yra daug, tačiau jie paprasčiausiai suskirstyti į dvi grupes: sunkūs ir lengvi. Taip pat yra granatos ir specialūs ginklai (kulkosvaidžiai, šratiniai šautuvai). Tiesiog renkate ginklus iš nužudytų priešų, priklausomai nuo situacijos pasirenkate stiprius, silpnus ar specialius ginklus ir pyškinate priešus. Tai nėra taip smagu, kaip pjaustyti juos, tačiau dažnai prireikia. Priešų žaidimas į mūsų mirtiną glėbį prileidžia labai daug.
BloodRayne turi ir specialias vampyriškas savybes. Pavyzdžiui, keturis matymo režimus. Iš normalaus vaizdo galime perjungti į „mirtiną“, kur kiaurai sienas matome raudonai šviečiančias žmonių auras ir mėlynus taikinių indikatorius. Kitas vaizdas yra tarsi snaiperio — galima geriau įžiūrėti tolimus objektus. Trečiasis — sulėtintas režimas. Taip taip, tas pats Max Payne ir kitų „bulettaimas“. Skirtumas tik tas, kad BloodRayne jį gali naudot bet kada neribotą laiką.
Unikali žaidime yra „sveikatos sistema“. Sužeista BloodRayne turi maitintis ir atstatyti savo sveikatą, tad vos ne kiekvienas sutiktas priešas gali tapti „vaistinėle“. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo baisiai lengva — iš tiesų, žaidimo pradžioje ar lengvesniuose lygiuose nereikia baimintis dėl savo sveikatos.
Tačiau vėliau, sunkesniuose lygiuose sveikata tampa tarsi taktikos elementu. Reikalas tas, kad vietomis atsiranda daug priešų, kurių kraujo negalima gerti — jie moka apsiginti nuo šių vampyrės atakų. Atsigerti kraujo iš jų įmanoma, tačiau reikia sugebėti užeiti už nugaros, o tai kovos metu nėra lengva. Aišku, visuose lygiuose yra paprastų karių, kurie čia svarbesni jau ne kaip priešai, o kaip sveikatos šaltiniai. Tad kartais reikia įvertinti lygyje esančių priešų pasiskirstymą ir paskaičiuoti, kada žudysite rimtus priešus, o kada pasipildysite sveikatos. Pavyzdžiui, pirmame Vokietijos epizodo lygyje tokios taktikos tikrai teks griebtis (bent jau man kitaip nepavyko).
Apie BloodRayne išvaizdą galima pasakyti trumpai: daug kraujo ir mėsos. Tam kūrėjai tikrai nepagailėjo dėmesio ir išraiškingai tai pavaizdavo. Be abejo, ypatingo dėmesio verta ir pati vampyrė: raudoni plaukai, prie jų prisegti plevėsuojantys medžiagos skuteliai, aptemptas juodas latekso kostiumas…
Tiesa, mergina kiek neproporcinga — kojos ryškiai prailgintos (na, kadangi tikros vampyrės matyti neteko — gal taip ir turi būti :)). Jos animacija gera, tik vietomis „per lengva“, nesijaučia svorio.
Prieš apsisprendžiant, ar žaisti BloodRayne, ar geriau neprasidėti su juo, reikia turėti mintyse štai ką: žaidimas yra gan pasikartojantis ir jame nerasite jokių įmantrybių. Tai tiesmukas pjautynių žaidimas su galybe „vampyriškų“ efektų ir tiek. Kelios jo savybės erzina, kelios vietos tiesiog užsiutina, tačiau veiksmo, kraujo ir mėsos žaidime per akis.
Rezidentas
