Diskusija apie konsolių tinkamumą šaudyklėms tikriausiai yra sena, kaip ir pačios konsolės. Nuomonių šia tematika taip pat yra įvairiausių. Įdomiausia yra tai, kad šaudyklės į konsoles šiais laikais persikėlinėja taip staigiai, kad savąsias versijas sugeba gauti net ir nešiojamos konsolėms. Štai prieš metus „PSP“ konsolėse pasirodė „Medal of Honor“ dalis, pavadinta „Heroes“. Jau tada ji davė suprast, jog pašaudyti nacius nuo šiol bus galima ir gatvėje belaukiant troleibuso. Šiais metais į parduotuvių lentynas atkeliauja antroji „Heroes“ dalis visiems, kurie per metus laiko jau spėjo iššaudyti visus nacius. Čia jų dar daugiau.

Tik pradėję žaisti, greitai suvogsite kad nuoseklios istorijos čia tikėtis verčiau nereikia. Siužetas tikrai nebus ta sritis, turinti jus įtraukti į žaidimą. Tiesa, prieš kiekvieną misiją mes trumpai būsime supažindinami su ja, bet kažkokio eiliškumą tikrai nebus. Būsite specialiojo būrio narys, kurio užduotis bus sutrukdyti Hitleriui panaudoti savo slaptą ginklą – V2. Iš viso turėsite įveikti 7 misijas, kuriose užduotis bet kuriam FPS žaidėjui bus itin pažįstamos: padėti sprogmenis, paimti dokumentus, paleisti raketą ar pakovoti bažnyčioje. Na ir aišku šaudysite eilute pas jus bėgančius nacius. Šioje vietoje kūrėjai netgi nesistengia paaiškinti, iš kur gi atsiranda tos marios priešų. Vietomis jūs juos pamatysite išdygstančius tiesiog ore netoli jūsų.

Kalbant apie priešininkus, t.y. nacius, verta pastebėti kad atsiradimas iš niekur nėra vienintelė jų problema. Būnant sąžiningu, netgi tenka prisipažinti, jog tai viena mažiausių jų problemų. Daug daugiau keistų minčių ir kartais netgi pykčio sukels dirbtinis intelektas. Žaidime jis tragiškas, netgi galbūt norėtųsi pasakyti – jo išvis nėra. Priešų kareiviai bėgs tiesiai į jus nepaisant nieko, bėgs tiesiai pasitikti mirties, jeigu tik jūs spėsite spaudyti gaiduką, ops atsiprašau, mygtuką ir siųsti juos tiesiai pas Šventą Petrą. Šalia durnų priešininkų jūsų ginklo broliai atrodys tikrai ne geriau. Mėgstamiausia jų užsiėmimas – stovėti visiškai netoli priešininkų nieko nedarant. Antroje vietoje pagal populiarumą – šaudyti į sienas. Galima būtų suprasti juos, jeigu šitaip pasipraktikavę jie vėliau priešininkus „pyškintų“ daug taikliau. Bet kur tau!

Iš viso to, jums tikriausiai peršasi viena griežta išvada – žaidimas nevertes nė menkiausio jūsų dėmesio. Bet tik palaukite truputį, jūs turbūt netgi nustebsite išgirdę žodžius „Viena geriausių šaudyklių „PSP“ konsolei“, o kai kurie netgi pasipiktins – kažkas ištiesų per daug lengvai svaidosi tokiais skambiais žodžiais, o ir šiaip žmogus nelabai suvokia kad yra gera šaudyklė. Bet pykti būtų šiek tiek per anksti, verčiau išklausykite keletą žaidimą pagiriančių argumentų.

„Heroes 2“ puikiai sugeba įveikti daugelį savo minusų pasiūlydamas kai ką daugiau. Naujokams žaidimas išties labai greitas, lyginant su kitomis „PSP“ šaudyklėmis – jame veiksmas kinta išties greitai. Kas įdomiausia, toks pagreitintas žaidimas jokiu būdu nesukelia neigiamų emocijų ar padaro jį netikrovišku, o tik suteikia dar daugiau linksmumo. Žaidime jums tikrai nereiks ilgai vaikščioti tuščiomis vietovėmis ar mąstyti ką veikti toliau, žaidimas tiesiog meste meta per lygius. Tiesa, jums nuolat tenka pristabdyti, nes kad ir kokie buki būtų vokiečių kareiviai, bet jų taiklumas dėl to nė kiek nenukenčia. Tad nuolat teks eiti pirmyn, šaudyti, slėptis už priedangų, gydytis ir vėl eiti prie kitos nacių kareivių grupės.

Greitas „gameplėjus“ tikrai nebūtų įmanomas be atitinkamo valdymo, kuris antroje dalyje išties pagerėjo. Judėti teks su naudojantis analogo mygtuku, o šaudyti su dešiniu viršutiniu mygtuku. Taikytis ar kitaip vargti ieškant priešininkų savo ginklo taikiklyje tikrai neteks. Kiekvienas jų pagal eilę bus pažymėtas raudonu apskritimu, kuris reikš vieną – ten lekia jūsų kulkos. Panaši šaudyklių schema egzistuoja beveik visose „PSP“ šaudyklėse, bet „Heroes 2“ dalyje šis išdėstymas kažkaip yra labiausiai išbaigtas, kas suetikia žaidimui papildomų pliusų.

Ne paslaptis, kad vieno žaidėjo kampaniją pabaigsite vos per 4 – 5 valandas. Tad pakliuvę į didesnius kamščius vos keletą kartų, galėsite pasigirti užbaigę žaidimą. Būtų baisu, jeigu nebūtų daugelio žaidėjų režimo, kuris ištiesų privers prie žaidimo grįžti dar ne kartą. Visiems žinoma, jog tinkliniai žaidimai „PSP“ konsolėje kol kas tikrai nėra pagrindinis varikliukas, tad išties stebina ką „EA“ pavyko nuveikti su „Heroes 2“. Didžiausia naujovė – režimas dabar palaiko iki 32 žaidėjų tinkle. Palyginus su 8 anksčiau, tai išties didelis šuolis į priekį. Dėka tokio didelio žaidėjų skaičiaus, dabar žemėlapyje beveik visados bus veiksmo, daug veiksmo. Ir netgi atleistina, jog žaidimas kartais kiek ir „užlagins“. Kalbant apie žemėlapius, jie nėra kažkuo išskirtiniai, daugelis jų padaryti iš vieno žaidėjo kampanijos, bet beveik visi jie – puikiai subalansuoti, kas tikrai padeda ilgiau išlaikyti žaidėjus tinkle.

Apie grafikinę žaidimo pusę daug kalbėti neverta. Ji nedaug pasikeitė nuo pirmosios „Heroes“ dalies. O ir šiaip vargu ar gražu būti tikėtis geresnės grafikos ant „PSP“, ji ir čia atrodo gan gražiai. Tiesa, pakovoti kokiose nors realiai atkurtose vietovėse jums nelabai išeis, nes tradiciniai jūsų lankomi objektai bus požeminis bunkeris, paplūdimys, bažnyčia, mažas miestelis ir panašiai. Apskritai, žaidimas yra išties šaunus. Jis puikiai tinka užimti jūsų laikui, o ir šiaip pabandyti ką reiškia tikras tinklinis žaidimas „PSP“ konsolėje. Jeigu jums nesvetimi Antrojo Pasaulinio karo žaidimai, tuomet dar viena gera kova prieš nacius tiesiog privalo atsirasti jūsų „PSP“ žaidimų kolekkcijoje.