Nieko nesakau – pigūs žaidimai yra labai gerai ir apskritai smagu, kad jų yra, nes kai virtualioje sąskaitoje pūpso vos keli eurai, tokie žaidimukai tampa geriausia išeitimi iš keblios padėties. Bet kas yra blogai ir kas kuo toliau tuo labiau tendencingai tampa nusistovėjusiu reiškiniu, tai kad tokie žaidimai, kaip taisyklė, visuomet bus paprasti kaip dvi kapeikos ir pagaminti vos ne pagal tą patį kurpalių. O gaila… Gaila, kad paprastumas ir simplistiniai sprendimai įgavo tokią menką vertę kaip, tarkime, du eurai. Ir dar gaila, kad už du eurus tegali nusipirkti ribotą, griežtų rėmų bei taisyklių žaidimą. Trumpiau tariant – konservatoriškas požiūris į galvosūkių žaidimus už du eurus.
[/img]
Bėda su pigesniais žaidimais dažna būna ta, kad jie išleidžiami arba pernelyg paprasti ir juose ilgainiui kaip ir nebėra kas veikti, arba per daug meniški ir tokiu atveju žaidėjui juo labiau nebūna kas veikti – belieka kasytis pakauši ir galvoti, kaip greitu metu susigrąžinti tuos kelis tokiame žaidime palaidotus eurus. Bet dabar kalbame apie kitokį atvejį – „Banana Bliss: Jungle Puzzles“ yra tikrai paprastas, bet tuo pačiu jame pateikiama tikrai nemažai turinio bei lengva galima bet kada įsijungti žaidimą ir žaisti kad ir kelias minutes. Akivaizdu, kad tokį žaidimą turėti su savimi – patogu, tačiau kita vertus… kūrėjai galėjo padirbėti daugiau ir su menine „Banana Bliss“ puse.
Istorija žaidime daugiau numanoma nei plėtojama. Tiesiog yra dvi beždžionėlės – Morisas ir Molė – iš kurių viena, Morisas, kadangi jam jau teko patino vaidmuo, turi įrodyti savo meilę Molei rinkdamas širdeles. Ir įrodinėja šią savo meilę Morisas surinkdamas visas širdeles daugiau nei 300 lygių makalynėje. Žinoma, visi tie lygiai prikimšti galvosūkių… O vienintelis progresas šioje visoje numanomoje Moriso ir Molės istorijoje yra tas, kad periodiškai pasikeičia pasaulio, kuriame vyksta galvosūkiai, apipavidalinimas (nors visi apipavidalinimai vienaip ar kitaip varijuoja tropikų, egzotikos ir pan. tema). Viso žaidėjo laukia 7 tokie apipavidalinimai arba pasauliai, o juose – po 50 skirtingų lygių. Vienas lygis vidutiniškai gali trukti nuo 2 sekundžių iki dešimties minučių, priklausomai nuo žaidėjo reakcijos ir pateikiamų galvosūkių gliaudymo greičio. Bet šiaip čia viskas paprasta ir be paaiškinimų – o kam žaidžiant virš galvos iššoka klaustukai, tuos tikrai padabos žaidimo metu atsirandančios instrukcijos.
Tiesa, iš kur šio žaidimo pavadinime bananai ir kaip jie atsispindi žaidime? Ogi šitaip: kiekviename iš tų 300 ir daugiau lygių bus paslėpta po kekę bananų, tačiau jų rasti neprivaloma. Nors jų radybos dažniausiai nebus tokios lengvos, mat bėda ta, kad Morisas, nors ir yra beždžionė, nemokės šokinėti, todėl teks tik judėti įvairiomis kryptimis ir spėlioti, kuriame čia langelyje gali slėptis bananai. Žinoma, bananų radybos atims brangaus laiko ir neleis lygio užbaigti kelių sekundžių rėmuose, tačiau renkant šiuos bananus galima bus atrakinti specialius, bonus lygius. Ne visuose tokiuose lygiuose lauks kažkas įspūdingo, bet dėl kelių išimčių rinkti bananus tikrai verta. Na, o tai, kad Morisas negali šokinėti netaps per dideliu šoku bent jau tiems, kas žaidė ankstesnius „Nintendo“ 3DS atsisiunčiamus žaidimus, tokius kaip „Pullblox“ ir kt.
Visi šio žaidimo trūkumai praktiškai susiveda į tai, kad „Banana Bliss: Jungle Puzzles“ yra pernelyg vienodas. Net ir tie besikeičiantys septyni pasauliai visi įkyriai perša tas pačias žalią bei rudą džiunglių spalvas, o prie šios erzinančios monotonijos dar įkyriai prisideda ir tuzinas po tuzino panašaus dizaino ar išplanavimo galvosūkių, todėl žaisti paprasčiausiai a-t-s-i-b-o-s-t-a! Ir atsibosta su tam tikru įkyrumu, todėl lygiai kaip „Banana Bliss“ yra nepamainomas žaidžiant jį aklai bei trumpais prisėdimais, taip jis kartais pasidaro tiesiog nepakenčiamas bandant žaisti ilgiau nei 20 minučių ar pusvalandį. Ir dar prie visos monotoniją sukeliančios kompanijos prisideda užmirštamas garso takelis, keisti žaidime priešų vaidmenį užimančių skraidančių kačių bei šliaužiojančių sraigių garsai bei ypatingai erzinantis meniu funkcionalumas – pirmais prisėdimais išeiti iš žaidžiamo lygio turbūt niekam nepavyks iš pirmo karto, o tai gana akivaizdus nepatogumas žaidėjų atžvilgiu. Nors smagu, kad kai šitai išsiaiškini, visą lygį paleisti iš naujo galima vos vienu mygtuko paspaudimu.
[/img]
Šiaip šis žaidimas yra pigus ir smagus, bet jo smagumą smarkiai lemia trukmė, kuriai šis žaidimas įsijungiamas. Mano atveju, kadangi reikėjo parašyti apžvalgą, vienu kartu teko pražaisti kelias valandas iš eilės, tai dabar turbūt mėnesį bananų ir beždžionėlių akyse matyti negalėsiu, tačiau jei žaidžiama kartais, trumpais prisėdimais – laiko praleidimas bus neįpareigojantis ir smagus. O sugrįžtant prie pirmosios šios apžvalgos pastraipos, galima dar kartą išskirti tai, kad „Banana Bliss: Jungle Puzzles“ kūrėjai buvo konservatyvūs ir nusprendė, kad geriau kuo daugiau paprastumo, pasikartojimo bei kuo mažiau išsišokančių dizaino sprendimų ar meniškumo, kas lemia, jog šis žaidimas, visgi, labiau krypsta prie konservatyvaus ir perdėm paprasto žaidimuko už du eurus. Betgi gaila, nes padirbėjus prie apipavidalinimo galima garantuoti ir visapusiškai puikų laiko praleidimą. Na, bet, matyt, kitą kartą.
