Žaidimų serija „Mortal Kombat“ yra viena tų kompiuterinių žaidimų serijų (ar serijų apskritai – knygų, filmų) su kuria auga ne viena žaidėjų karta. Tenka pripažinti, kad net oficialios dešimtosios dalies ribą teko prieiti ar peržengti tikrai ne vienai serijai. Tokių gali suskaičiuoti ant rankos pirštų – „Final Fantasy“, „Mario“, „Need for Speed“,… (sporto žaidimų serijos nesiskaito!) Tačiau tuo pat metu tai ir muštynių žanras, o šio žanro atstovų, kurių lauktų tūkstančiai žmonių visame pasaulyje, nėra daug. „Mortal Kombat“ tai tarsi atskira respublika tiems, kas mėgsta virtualias kovas – čia ne visuomet svarbiausia kovų meistriškumas ar ilgiausios kombinacijos bei specialios atakos. „Mortal Kombat“ vieni žino dėl ne vieną dešimtmetį gyvuojančių personažų, kurie karjerą pradėjo kartu su mėlynuoju ežiu Sonicu, o kiti – dėl kraują stingdančių „fatalisčių“. Bet kokiu atveju, naujoji serijos dalis – „Mortal Kombat X“ – priims visus ir dar maloniai priglaus ankstesnių dalių nežaidusius naujos kartos žaidėjus.

Žaidimų serijos „Mortal Kombat“ dalys, kaip ir jų kūrėjai, sėkmingai varijavo laike bei kažkiek kito (tiek veikėjų, tiek paties žaidimo pateikimo prasme), tačiau niekada neprarado savo esminių sudėtinių dalių, pagal kurias visuomet atskirsi MK nuo kitų žaidimų. Ir ne vien dėl netaisyklingai pavartotos raidės „K“ pavadinime. Taip pat, paskutiniu metu nusistovėjo ir dabartiniai šios žaidimų serijos kūrėjai. Tai – „NetherRealm studios“, kurie prieš keletą metų viso pasaulio žaidėjams pristatė kiek atnaujintą „Mortal Kombat“, už kurį susilaukė daug liaupsių ir raginimų nesustoti bei kurti toliau. Šių raginimų šviesoje jie sukūrė ne mažiau sėkmingą DC komiksų visatos superherojų muštynių žaidimą „Injustice“, o dabar, prisisėmę patirties ir įsisavinę naujos kartos konsolių bei žaidėjų aspektus, sukūrė geriausiu tituluojamą „Mortal Kombat“ serijos žaidimą. Iš esmės su šiuo teiginiu galima visiškai sutikti, tik prieš sutinkant būtina atsižvelgti bei išskirti keletą ne visai malonių niuansų.

Kadangi, kaip ten bebūtų, visų pirma tai muštynių žaidimas, pradėsiu nuo esminės šio žanro žaidimų dalies – kovotojų arba veikėjų, kuriuos leidžiama pasirinkti žaidėjui. Jų šioje MK dalyje nei ypatingai daug, nei mažai – 24. Nors didžioji dalis žaidėjų turės 25, kurių 25as yra Goro, dovanojamas visiems, kas žaidimą užsisakė iš anksto. Šiaip ar taip prie šio skaičiaus kibti lyg ir nebūtų didelės prasmės, tačiau kūrėjai žengė vieną daug ką keičiantį žingsnį – dalį veikėjų permetė ir pakeitė juos visiškai naujais. Serijos naujokams tai – nei šilta, nei šalta, tačiau tiems, kas su šia serija augo, gali būti nemalonu vietoje savo ilgamečių favoritų matyti naujus kovotojus. Didžioji dalis naujųjų kovotojų yra susiję su MKX siužetu, todėl apie juos – jau kitoje pastraipoje. Kita vertus dar šioje pastraipoje negaliu nepaminėti įtartino kūrėjų sprendimų: nei serijos fanų pamėgtos Syndel, nei Strykerio, Kabalo, Rain, Barakos ar Nakties vilko žaidėjui rinktis negalima, tačiau kai kurie šių veikėjų yra pilnai sukurti, DI valdomi oponentai istorijos režime, o kiti – pasirodo kaip pilnai sukurti veikėjų modeliai. Visa tai vos ne atviru tekstu leidžia žaidėjui suprasti, kad vieni labiausiai pamėgtų veikėjų į bendrą sąstatą atkeliaus už papildomai sumokėtus pinigėlius netolimoje ateityje. Toks atviras žaidėjo „apstatymas“ nėra labai smagus, tačiau ką būtent šiuo atveju žaidėjai gali padaryti?..

Istorijos režimas, esantis MKX, asmeniškai mano nuomone tikrai nusileidžia tam, kurį matėme praeitoje „Mortal Kombat“ dalyje, tačiau žiūrint nešališkai – jis tikrai nėra prastas. Žinoma, nežiūrint į tai, kad MKX istorijoje veiksmas rutuliojasi ir laisvai šokinėja 25-ių metų bėgyje ir čia tokie garsūs serijos veikėjai kaip Sonya, Džonis ar Džeksas susilaukia vaikų, kuriuos taip pat galima rinktis kovoms. Na, keli tokie veikėjai būtų gal ir nieko, bet tokių veikėjų-palikuonių žaidime net keturi (ir visi jie jauni bei labai panašaus būdo), todėl susidaro įspūdis, kad kūrėjai tiesiog rado būdą kaip kartotis ir nebeprievartauti savo fantazijos (ypač turint omenyje, kad beveik visų šių veikėjų kovos stilius ir net atakos yra vienaip ar kitaip atsišakoję, o kartais net visai nusižiūrėti nuo gimdytojų). Bet kokiu atveju, šie veikėjai akivaizdžiai orientuoti į naujos kartos žaidėjai ir, manau, puikiai jiems pritaikyti (tiek charakteriu, tiek įgarsinimu, tiek ir atakomis ar „fataličiais“). Geru to pavyzdžiu – Džonio ir Sonyos duktė Cassie, kurią įgarsino „Life is Strange“ žvaigždė aktorė Ashly Burch ir kurios vienas „fataličių“ – selfis, patalpinamas į socialinį tinklą.

Kita vertus, atsiribojant nuo naujai žaidime atsiradusio jaunų veikėjų ketverto, yra ir keli veikėjai, kurie tikrai originalūs, puikiai išdirbti ir turėtų patraukti ne tik naujų, bet ir senų žaidėjų dėmesį – Erronas Blackas, Kotal Kahnas ir, labiau už visus, D`Vorah. Pastaroji veikėja ne tik labai ryški MKX istorijos režime, bet ir pati iš savęs yra neįprasta kovose – tiek dėl savo kūno savybių, tiek ir dėl netikėtų atakų, kurias su ja galima atlikti. Jau dabar, žiūrint bendrą MKX statistika, matyti, kad ji yra viena žaidėjų visame pasaulyje favoričių, nenusileidžiančių šios žaidimų serijos veteranams. Kita vertus tituliniai MK veidai – Liu Kangas, Kung Lao, Raidenas ir kiti, kuriems galbūt jau pats metas į pensiją, vis dar čia bei išlieka nepakitę. Kita vertus smagu veikėjų sąraše vis dar matyti Kitaną, Mileną ar Skorpioną su Sub-Zero. Nors tai, vėlgi, priklauso nuo kiekvieno žaidėjo bei jo pamėgtų kovotojų ar jų kovos stilių.

Tęsiant kalbą apie patį istorijos režimą bei jo siužetą, tai – kovų ir ne trumpų vaizdo intarpų, pagardintų QTE, sudurtinis, padalintas į keliolika skyrių, kuriuose žaidėjas turėsi kovoti valdydamas vis kitą herojų. Šis sudurtinis visai smagus, nes kūrėjai įdėjo pakankamai pastangų tam, kad žaidėjas būtų užimtas, tačiau nors istorija turi ryškias pradžią, kulminaciją bei smalsumą netikėtai sužadinančią pabaigą, vietomis viskas primena turbūt net patį beprotiškiausią indų filmą pranokstančias scenas. Detalių nepasakosiu, nes pats istorijos režimas ir taip trumpas, kad iš jo kažkurias detales pateikinėti smalsiems MK ištroškusiems žaidėjams, bet, manau, galiu jaustis ramus, parašydamas, kad kažką įdomaus sau šiame režime atras bet kuris žaidėjas (nepriklausomai nuo jo pradinių lūkesčių).

Netikėta kompensacija, kuria kūrėjai žaidėjų nebyliai atsiprašo už personažų skaičių – kiekvieno veikėjo variacijos. Kas tai yra? Ogi kiekvienas veikėjas turės po tris skirtingas savo kovos stiliaus variacijas, kas reiškia, kad, tarkime, Kitana galės naudotis trimis skirtingomis atakų, kombinacijų bazėmis, kas leis šia veikėja mėgautis kur kas ilgiau, nei būtų tekę, jei ji tebūtų su viena, įprasta variacija. Žinoma, tai neatperka viso atskiro veikėjo, bet vis tiek yra geriau nei tiesiog 24 pasirenkami veikėjai. Be to, kai kurie personažai, neįtraukti į MKX, atgimsta per labiau žinomus – pvz. kai kam gerai žinoma veikėja Jade šiame žaidime atgimsta kaip viena Kitanos variacijų ir tai, mano akimis, yra gana gražus kūrėjų gestas fanų atžvilgiu. O tie, kas yra prisiekę MK gerbėjai bei tiesiog mėgsta šios serijos kovų mechanika, galės viso įvaldyti jau ne vien 24 veikėjus, bet ir kiekvieną jų variaciją, kas reikš, jog žaidėjų laukia beveik 72 personažai. Bet kokiu atveju, šis kūrėjų sprendimas yra tik pliusas žaidimui – visada smagu rinktis ne tik mėgstamiausią veikėją, bet ir labiausiai pamėgtą šio veikėjo variaciją, kovos stilių.

Be visų gėrybių, kurios atsirado MKX dalyje, iš praeitų serijos žaidimų sugrįžta rentgeno atakos (praeitos dalies perlas), „brutaličiai“ (tiesa, kiek kitokie nei „Segos“ laikais ir, kai kurie, ypač sunkiai atliekami (dėl atlikimui iškeltų absurdiškų sąlygų)), kripta ir t.t. Tiesa, kripta, nors pasikeitusi, turi vieną absurdišką sprendimą. Jei nori, gali sumokėti apie 20 svarų tikrais pinigais ir visas kriptos turinys iškart atsirakins, tačiau kokia tuomet prasmė? Tokių sprendimų niekuomet nesuprasiu (žaidėjų atžvilgiu). Nepaisant to, kripta nuo šiol bus tyrinėjamą iš pirmo asmens, o tam, kad ją visą iššniukštinėtum, turėsi ieškoti įvairių daiktų, slaptaviečių bei pereiti tarsi savotišką, MK visatos pirmo asmens kvestą. Toks sprendimas tikrai įdomus, įtraukia ir leidžia ne tik išleisti sunkiai uždirbtus auksinius, bet ir pačioje kriptoje jų atrasti. O pačioje kriptoje, leidžiant auksinius, galima bus įsigyti antrus „fataličius“ įvairiems kovotojams, „brutaličius“, koncepcinius piešinius ir t.t. O ar dėl viso šio turinio verta mirkti žaidime, spręsti patiems žaidėjams.

Žaidimas tinkle, nors šioje dalyje ir pakankamai padoriai išvystytas, yra kiek netvarkingas dėl įvairių trikdžių ir ne visuomet švaraus žaidėjo prijungimo/sujungimo su kitais žaidėjais. Tačiau žaisti įmanoma. Be gyvų varžovų ir kovoms su jais skirtų režimų, čia galima išbandyti jėgas ir gyvuose bokštuose. Tai beveik tas pats, kas ir klasikiniai MK bokštai, tik šiuose, priklausomai nuo bokšto, kas valandą, kas parą ar kas savaitę keisis papildomos kovų sąlygos, padarydamos kovas sudėtingesnes tiek žaidėjui, tiek ir DI valdomam varžovui. Tačiau šie, gyvieji bokštai tikrai smagūs bei lengvai įtraukia, todėl jiems nesunku paaukoti net visą turimą vakarą.

Ar MKX yra absoliuti revoliucija muštynių žanre? Deja, ne, tačiau ar tai geriausias MK serijos žaidimas? Su tam tikromis išlygomis – tikrai taip. Ar galima MKX rekomenduoti visiems, kam patinka šis žanras? Tenka pasakyti, kad ne, nes šio žaidimo brutalumas kai kam gali pasirodyti netoleruotinas, tačiau tai, kaip bežiūrėsi, yra MK vizitinė kortelė, ir, kai kuriose dalyse perlenkiama labiau, kai kuriose – mažiau, ji išlieka kaip būtina MK sudedamoji dalis. Nepaisant to, be žiaurumo MKX tikrai turi, ką pasiūlyti, todėl visi, kas neabejingi muštynių žaidimams ar mėgsta pakovoti su draugais, čia išties atras ne vieną progą kokybiškai bei smagiai praleisti savo laiką.