Nori pasijusti geriau? Nusipirk Chime. Kad ir išleidęs porą eurų „Steam“ Kalėdinių akcijų metu, prisidėsi prie dviejų labdaros organizacijų paramos, kurią iniciavo 2007-aisiais įsikūrusi ne pelno siekianti leidėja OneBigGame. Nuo pat Chime pasirodymo „Xbox Live Marketplace“ šių metų vasario pradžioje iki birželio, visas pelnas atiteko skurstančius bei nelaimės ištiktus vaikus remiančioms organizacijoms „Save the Children“ ir „Starlight Children‘s Foundation“, tačiau ir dabar kūrėjas Zoe Mode joms aukoja 5% uždarbio iš „Steam“ pardavimų.

Be to, Chime yra išties neblogas žaidimas.

Iš pirmo žvilgsnio jis priminė man populiarųjį konsolėse Lumines. Nors ir turi šiek tiek panašumų, tačiau iš esmės Chime žaidžiamas visiškai kitaip. Pagrindinis tikslas čia – skambant muzikai pastoviai dėlioti įvairių formų figūras ekrane taip, kad susidarytų bent 3×3 dydžio stačiakampiai, pamažu užpildant visą ribojamą blotą. Tik čia blokai nekrenta iš ekrano viršaus į apačią, o yra padedami būtent ten, kur pasirenka žaidėjas. Negana to, kaip pastebima iš žaidimo vaizdų, figūros čia įvairių formų, tad reikia greitai orientuotis, kur geriausia juos sudėlioti, idant atsirastų reikalaujami bent 3×3 dydžio stačiakampiai.

Bene svarbiausias žaidimo elementas, kaip ir Lumines – pastoviai horizontaliai ekranu judanti laiko juosta, panaikinanti visus sudarytus stačiakampius ir paliekanti ekrane nepanaudotas figūrų dalis. Panaikintų blokų vietose fonas pakeičia spalvą, leisdamas nesunkiai orientuotis, kuriose vietose toliau reikia darbuotis, kad būtų užpildytas visas laukas. Šimtaprocentinio užpildymo atveju lenta išvaloma, ir skambant tai pačiai melodijai taškai (o kartu ir užpildymo procentas) toliau dididami.

Gal tai ir neskamba sudėtingai, tačiau perprasti Chime ir pasiekti daugiau nei 100% užpildymą visuose lygiuose nėra užduotis iš lengvųjų. Reikia įprasti prie įvairių formų figūrų, kurios šiek tiek skiriasi kiekviename iš šešių lygių, bei išmokti kuo efektyviau išnaudoti jas vis plečiant kuriamus blokus. Kaupti taškus čia galima naudojantis dvejomis pagrindinėmis strategijomis – greit užimant vis didesnį ribojamą plotą (už tai vis pridedamas laikas) arba didinant taškų daugiklį (šis didėja kaskart sukūrus naują bloką). Visa esmė yra varijavime tarp šių dviejų strategijų, ir nors iš pradžių gali atrodyti gan sunku išlaikyti didelį daugiklį ar sugebėti užimti reikiamą plotą nesibaigus laikui, išmokus žaisti Chime tampa itin smagus. Galų gale, siekiantiems atpalaiduojančio nesunkaus žaidimo, visad yra beribis „Free Mode“ režimas.

Chime yra dar vienas puikus pavyzdys, kaip pasiekimų sistema padeda daug daugiau „išspausti“ iš žaidimo. Jei „Steam“ nebūtų tų 18-os pasiekimų, veikiausiai būčiau nustojęs žaisti iškart po visų lygių perėjimo mažesniu nei šimtaprocentiniu užpildymu, tuo tarpu iki šios minutės prie šio, neslėpsiu, turinio atžvilgiu išties skurdoko žaidimo, praleidau bemaž porą dešimčių valandų. Kai kurie pasiekimai atims nemažai laiko, tačiau visi jie toli gražu nėra neįveikiami ir tikrąja to žodžio prasme suteikia žaidimui antrą gyvenimą.

Prie to daug prisideda ir lyderių lentelės, kurios sudaromos atskirai kiekvienam lygiui ir kiekvienam laiko limitui, nuo trijų iki devynių minučių. Net prie trijų minučių lygio pramokus žaisti galima praleisti keliasdešimt, o matant savo vietą globaliu mąstu, atsiranda noras vis gerinti turimą rezultatą, kad ir „Steam“ draugų tarpe.

Techniškai Chime yra nepriekaištingas kūrinys. To ir reikia tikėtis, nes tai ritmo žaidimas – grojanti daina visad kis būtent nuo tavo veiksmų, pradedant bloko ištrynimu, baigiant daugiklio praradimu, po kurių daina pasiekia kulminaciją ar, atvikščiai, grįžta į ramų ritmą. Net nuo figūros padėjimo skirtingame aukštyje dainos fone skamba kitokio aukštumo nata. Painu, tačiau atlikta idealiai – net dažnai kintant garsams jie visad buvo laiku ir vietoje ir nė kiek neišdarkė dainos.

Kokios gi tos dainos? Prie penkių originaliųjų, pasirodžiųsių X360 versijoje, PC žaidėjai gali džiaugtis garsiąja Džonatano Kultono „Still Alive“ iš galvosūkių žaidimo „Portal“. Be jos, žaidime skamba įvairių stilių kūriniai, pradedant Philip Glass ambient darbu „Brazil“, baigiant Marcus Schulz trance „Spilled Cranberries“. Visos skirtingos, ir visos tobulai tinkančios Chime, suteikiančios žaidimui bent kiek tiek trokštamos įvairovės.

Mažokas dainų pasirinkimas – vienintelis, visgi, nemenkas trūkumas, kurį galėjau įvardinti išbandęs visas dainas ir atlikęs visas pasiekimų užduotis. Belieka tikėtis, kad jų su laiku sulauksime, kad ir DLC pavidalu. Kad ir kaip būtų, jei mėgsti panašius žaidimus, griebk Chime nedvejodamas. Kūrėjai jau kurį laiką kalba apie demonstracinės versijos išleidimą, bet jos vis nematyti. Vis dėlto, žinant mažą jo kainą ir paramą labdarai, tokiu pirkiniu negali suklysti. Pritraukęs prie ekrano, Chime nepaleis tavęs valandų valandas.