Sulaukęs didelio žaidėjų bei Žiedų Valdovo gerbėjų susidomėjimo, „Lord of the Rings Online“ 2008-ųjų pabaigoje sulaukė jau pirmojo papildymo „Mines of Moria“. Jį daugelis titulavo kaip geriausiu žaidimo papildymu 2008-ais, o kai kurie net geriausiu papildymu per pastaruosius kelis metus žaidimų rinkoje. Tačiau antrasis papildymas pasirodęs 2009-ųjų pabaigoje „Siege of Mirkwood“, priešingai nei ankstesnysis „Mines of Moria“, yra kur kas mažesnis ir pasiekiamas tik skaitmeniniu būdu. Papildymai nėra blogai, priešingai, jie yra gerai, nes padeda kūrėjams užsidirbti pinigų ir tai jiems suteikia galimybę toliau kepti papildymus ir vystyti žaidimo pasaulį. Bet papildymai nebėra gerai, kai kūrėjai ima lupti didelius pinigus už mažus papildymus. Nors, kita vertus, įsigiję „Siege of Mirkwood“, aukšto lygio žaidėjai ir vėl turės užsiėmimo mėnesiuką vieną kitą. Pasivaikščioję po tamsias Morajos kasyklas bei šviesų ir gražų Lorieno mišką, „Turbine“ dabar mus išgrūda į visiškai priešingai atrodančią teritoriją: tamsią, pilką masę, į Gudžiąją Girią, kurioje kadaise draugiškai gyveno ir klestėjo Viduržemio tautos, tačiau kartą šešėlis užslinko virš šios girios, blogis pradėjo skverbtis vis gylin, visos gyvenusios tautos atsitraukė, miškas neatpažystamai pasikeitė, o Dol Guldure vėl sujudo blogio pajėgos. Taip ši giria ir įgavo Gūdžiosios girios pavadinimą. Kur tik be eitum, kur tik bežiūrėtum, visur tyko pavojai. Dabar Viduržemyje niekur nėra saugu.

Tik nukeliavus į Gūdžiąją girią iškart pastebėsime kaip ji išsiskiria nuo kitų vietovių. Tamsa, niūrumas, tyluma.

„Siege of Mirkwood“ užbaigia „Volume II“ įvykius, kuriuos pradėjome su „Mines of Moria“ papildymu. Pirkti naują papildymą vien tam, kad užbaigtum ankstesniojo papildymo įvykius? Tai jau nėra gerai. Nors, galbūt tai ir būtų galima atleisti, nes „Siege of Mirkwood“ mums pateikia įvadą į „Volume III“ siužetinę liniją. Negaliu neprabilti ir apie naujojo regiono mažumą. Na taip, taip, juk žaidime yra tik pietinė Gūdžiosios girios dalis, tačiau ji vistiek maža. Prireikia 10-15 minučių, kad perbėgtum nuo Anduino kranto iki Dol Gulduro tvirtovės. Na, bet užsiėmimo vistiek turėsim, kad ir mažas regionas, bet darbo tikrai turėsim: siužetinės linijos pratęsimas, galimybė pasikelti savo veikėją iki 65-to lygio, naujos 12 žaidėjų reidų zonos, nauja ir visiškai nematyta „Skirmish“ sistema.

Pagrindinis dalykas, dėl kurio įsigijau šį papildymą, tai noras pratęsti siužetinę liniją. Pagaliau Lorieno pajėgos prisiruošė atsiimti Gūdžiąją girią ir atakuoti Dol Guldurą. Štai mes jiems ir talkinsim Gūdžiojoje girioje. Persikeliam valtele per Anduiną ir pradedam žaisti. Iš pradžių bastysimės prie Anduino pakrantės ir bandysime padėti ten elfų pajėgoms įkurti atramos tašką. Naujojo regiono tamsa tikrai pakankamai įtikinama, iškart apima nejaukumas landžiojant po tuos niūrius bruzgynus. Padėję elfams įsitvirtinti pakrantėje gausime priėjimą prie viso regiono. Štai čia ir prasideda visi siužetinės linijos netikėtumai, posūkiai. Štai pavyzdžiui: nors, keliaujant link Dol Gulduro tik ir galvojau ar galima su blogio pajėgomis susitarti? Ar galima jais pasitikėti? Pasirodo buvau teisus. Išsipildė blogiausias variantas, todėl dabar turim atakuoti šią blogio tvirtovę.

Gūdžiosios Girios peizažas. Virš jos tvyro rūkas, visur nyku.

Pabaigę „Volume II“ siužetinę liniją galėsime kibti į „Volume III“ istoriją. Į savo pašto dėžutę gauname pranešimą nuo Lordo Elrondo, kuris prašo mūsų atvykti kuo skubiau į Rivendelą. Gaišti nėra kada, todėl tik gavę pranešimą išskubame. Juk Elrondas mūsų nekviestų, jei tai būtų nesvarbu… tiesa? Atvykus skubame aiškintis, kas čia vyksta. Pasirodo, Aragornas planuoja keliauti į Rohaną ir ten dalyvauti mūšiuose prieš Isengardo pajėgas. Kai mes kalbamės su Elrondu ir kitais veikėjais, parodomas filmukas kaip Žiedo brolija tuo pat metu palieka Lorieną ir išplaukia Anduino upe Amon Heno link. Vienintelė išeitis padėti draugams Rohane – suburti ištikimiausių dunadanų būrį ir juos kartu su mumis išsiųsti į pietus. Štai toks prologas į „Volume III“ siužetinę liniją… nors tai ne viskas! Mūsų laukia ir dar šiek tiek užduočių! Turėsim kuo skubiau surinkti ištikimiausius dunadanus išsibarsčiusius po visą Eriadorą: trolių miškuose, Brylžemėje, laukinėse žemėse ir net atšiauriajame Foročelyje ir vėliau pasiruošti kelionei į Rohaną. Puiki proga vėl aplankyti visas senąsias vietoves, pasigrožėti jomis, nes, mano manymu, startinės vietovės yra gražiausios visame žaidime ir joms neprilygsta joks kitas regionas. Surinkę dunadanus keliausime į pietinį Viduržemį per Enedvaitą, kuris turėtų pasirodyti kartu su siužetinės linijos pratęsimu bei „Free-to-Play“ startu visiškai nemokamai jau visai netrukus. Puiki įžanga prieš „Riders of Rohan“ papildymą ir „Volume III“ kulminaciją.

Na, čia aš vėl pastebėjau keletą nelogiškų detalių ir turiu šiek tiek priekaištų. Jeigu paimtume tikrąjį didelį Viduržemį, tai mūsų veikėjas tikrai niekaip nespėtų apibėgti viso Eriadoro ir nesuspėtų atvykti laiku į pagalbą Rohanui. Be to, juk kai žiedo brolija išplaukė iš Lorieno, tuo metu šiaurėje jau buvo žiema. O tai kur sniegas? Bryliaus laukai toliau sėkmingai žaliuoja, o hobitai toliau tręšia savo žaliuojančias pievas. Dar vienas dalykas, kuris man nepatinka žaidime ir apie kurį sumaniau prabilti tik dabar, yra tai, kad visur yra priešai. Niekur nėra ramios vietelės pasigrožėti aušra arba saulėlydžiu. Pavyzdžiui, 500 metrų nuo Bryliaus yra banditų stovykla. Dar kiek tolėliau orkų stovykla. Visur priešai! Nesąmonė! Gi čia ne Raganiaus pasaulis, kur visur tyko priešai! Dėl tokių siužetinės linijos spragų ir nukrypimų man nelieka nieko kito, tik kaip dėti minusą žaidimui.

Naujoji „Skirmish“ sistema leidžia sudalyvauti mūšiuose.

Papildymas žaidime įtraukia visiškai naują „Skirmish“ sistemą. „Skirmish“ dėka žaidėjai bus perkeliami į taip vadinamas atskiras „instance“ zonas, kur dalyvaus įvairiuose mūšiuose prieš blogio pajėgas. Šiuos mūšio laukus galėsime pasiekti bet kada per specialų meniu langą. Kylant lygiui atrakinsime vis naujų „Skirmish“ mūšio laukų. Kai kurie mūšio laukai yra pasiekiami turintiems „Shadows of Angmar“ be papildymų. Beje, čia mes nesikausime vieni. Šioje sistemoje kiekvienas žaidėjas turi savo kareivį, kurį kontroliuoja DI. Iš pradžių galime jam pasirinkti klasę, vėliau jį tobulinti. Jūsų kareivis gali būti kovotoju, lankininku, gydytoju ir t.t. Tačiau mes negalėsime jo išsikviesti bet kur, o tik „Skirmish“ mūšio metu. Žaidžiant „Skirmish“ mes rinksime ir taškus, už kuriuos vėliau galėsime tobulinti savo kareivį, pirkti jam naujus gabumus, stiprinti atakas, gynybą. Šiuos taškus galėsime išleisti ir savo naudai, išmainydami juos į gana vertingus daiktus ir vien dėl to kartais verta sužaisti vieną kitą mūšio partiją.

Mūšio laukai pasižymi pakankama vietovių įvairove, bet ir kartais dideliu nuoboduliu. Priešai puls nedideliais būriais, o keli žaidėjai su dar keliais NPC gins tvirtovę. Ir čia galime laikyti apgultimi? Pats „Skirmish“ žaidžiamumas tikrai nestebina, veikiau „užknisa“. Na nežinau… netinka jis šiam žaidimui… Gal reiktų jį dar labai koreguoti ir bandyti šią sistema kažkaip labiau priderinti prie kitų žaidimo dalių. O kur dar kraupus mūsų kareivio striginėjimas už kiekvieno kampo. Kalbant apie mūšio laukus ir jų vietoves, tai jos padarytos neblogai. Ypač patiko pamatyti Brylių žiemos metu, kai banditai puolė Šokančio ponio smuklę, o mes ją turėjom apginti. Taip pat buvo įdomu atsiimti Brylių iš banditų rankų, o visa gyvenvietė skendėjo pusnyse ir sniege. Vienuose mūšio laukuose turėsim grobti kontrolės punktus, kituose kažką apginti, todėl čia kažkokių įmantrybių galite nesitikėti, tai yra pagrindiniai mūsų tikslai mūšių metu. Jokių įvairesnių įvykių. Galbūt galima pabandyti susirasti kokią linksmą žaidėjų grupę, kad būtų linksmiau žaisti. Kartais išsklaido Skirmish‘ų nuobodulį. Mūšio laukus galima žaisti vienam, dviese, mažoje grupėje (3 žaidėjai), brolijoje (6 žaidėjai) arba reido grupėje (12 žaidėjų). Prieš pradedant kautynes leidžiama pasirinkti priešų lygį, bei mūšio sudėtingumą (tier I, tier II arba tier III). Kuo didesnis lygis, tuo sunkesnis mūšis bus. Keletą kartų žaidžiant siužetinę liniją teko priverstinai sužaisti kelis „Skirmish“ mūšius. Tik niekaip nesuprantu, kodėl kūrėjams reikėjo šią sistemą grūsti į siužetinę liniją. Čia būtų labiau tikusi speciali „instance“ vietovė.

Dol Gulduro tvirtovė. Ji atrodo išties įspūdingai kai žiūri iš tolo, bet tvirtovės viduje nieko įdomaus. Viršuje ratus sukančios skraidančios pabaisos išties gąsdina.

„Lord of the Rings Online“ visada pasižymėjo puikia grafika, todėl Gūdžioji giria ne išimtis. Matysime ryškias sudžiuvusių medžių šakas, o palypėję ant kalvos galėsime pamatyti kaip viskas skęsta rūke. Iš tiesų man ši vietovė truputį priminė „Darkshore“ vietovę iš „World of Warcraft“. Kartais tikrai nejauku, kai visur aplinkui tamsu ir nežinai kas ir kada gali tave užpulti. Ne veltui šiam miškui buvo parinktas toks vardas. Mišką sudaro kalvos, tankūs medžiai ir net pelkę rasime. Artėjant Dol Gulduro kilsime į kalną, o prie tvirtovės jau taps šviesiau ir gaiviau, aplinkui nebebus medžių su lapais. Aukcionų bei „Skirmish“ stovyklų čia girioje nerasim, todėl žinokit, kai prispirs reikalas, turėsit bėgti atgal ten kur šitie dalykai yra. O arčiausiai yra Loriene.

Be visų išvardintų naujovių žaidimas gavo keletą smulkesnių atnaujinimų. Nuo šiol legendinius ginklus galime pakelti iki 70-to lygio, runų ir pačių legendinių ginklų gaminimas pasidarė lengvesnis ir suprantamesnis. Šie ginklai tapo galingesni, atsirado nauji „legacies“ gabumai, nauji tobulinimo būdai su visiškai naujomis runomis. Žaidimas turi ir minimalių pasikeitimų grafikoje, kurie vargiai ar juntami. Nereiktų pamiršti „DirectX 10“ technologijos, kuri jau kurį laiką yra pasiekiama šiame žaidime. O kažkada netrukus turėtume sulaukti „DirectX 11“ palaikymo. Įspūdinga ar ne, kaip MMO žaidimui?

Neveltui ši vietovė vadinama Gūdžiąja giria, nes prie aplinkų padirbėta gerai.

„Siege of Mirkwood“ gavosi neblogas „mini-papildymas“, bet ne daugiau. Mokėti už šį papildymą pilno papildymo kainą absurdas. Nebent jums tikrai labai patiko „Lord of the Rings Online“, tuomet galite jį pirkti. Žaidime vis dar yra nesklandumų. Negaliu rašyti jam aukšto balo, bet ir negaliu rašyti per mažo, nes kad ir kaip bebūtų, kad ir kiek nukrypimų ar problemų būtų, tai yra Žiedų Valdovas. Taip, man patinka šis žaidimas. Aš jį žaidžiu. Aš juo mėgaujuosi. Kartais ir pykstu ant žaidimo, bet vistiek žaidžiu. Man jis patinka. Kas dėl šio nedidelio papildymo, tai mano asmenine nuomone yra tokia, kad visas „Siege of Mirkwood“ turinys turėjo būti jau su „Mines of Moria“ papildymu arba jis turėjo būti visiškai nemokamas. Arba dar vienas variantas, pardavinėti jį už daug mažesnę kainą, kokius 5-7 dolerius ir ne daugiau. Įsigiję papildymą naujokai iš pradžių gaus tik šiek tiek „Skirmish“ sistemos ir keletą mūšio laukų. Na, o aukšto lygio žaidėjai įsigiję papildymą galės šiek tiek pasismaginti keldami savo veikėją iki 65-to lygio ir tyrinėdami šią naują, nedidelę vietovę su istorijos pratęsimu.