Uždaras beta testas
4-oji diena
Mielas dienorašti. Kaži kokia bestija buvo į mane įsimetus negalėjau ne tik kad rankos pajudint, bet ir akies voką atplėšt buvo sunku. Senoliai iš Exodus sako, kad tai normali organizmo reakcija į pakitusias klimato sąlygas, tai yra aklimatizacija. Kaži, dienorašti, ji būna vienkartinė?
Na kaip ten bebūtų šiandien jaučiausi ženkliai geriau, tad vėlgi lengvai pasimankštindama apkeliavau didžiąją dalį salyno į kurį mes tėškemės.. oi.. tai yra atlikom avarinį nusileidimą. Reik pastebėti, kad šalimais esanti Bloodmyst sala nėra tokia miela ir draugiška kaip šioji, kurioje pūpso Exodus. Ten užklydau netyčiom nagrinėdama kasinėtojų profsajungos išduotus žemėlapius „Kask ir visa kas gera bus iškasta!“. Ieškojau vario, vielai ir brangakmenių gavybai. Na taip dienorašti… tu nustebsi, bet iki šiol čiabuviai prikasę vario rūdos visą ją sulydydavo ir net nepamėgindavo išgauti iš jos brangakmenių. Na, mes jau pasidalinom su jais mūsų technologijomis, tad reik manyt brangakmenių kainos vietinėj rinkoj neaugs, bet ir nekris… juk su mūsų atėjimu čia ženkliai pagausės juvelyrinių dirbinių. Džiugu būti tuo, kas atneša naujas madas… Labai šiltas jausmas.
Ach.. tai štai.. užsižiopsojus į žemėlapį nė nepajutau kaip kirtau tiltą skirianti dvi salas mūsų nusileidimo vietoje. Atsitokėjau nuo vandens šniokštimo ir kone nenualpau pamačiusi kas šniokščia. Veržli, greita, kraujo raudonumo upė vakarėjančio dangaus fone atrodė siaubingai. Oras staiga ėmė rodytis sunkus, o vėjyje lengvai sklandantys pienių pūkai nežadėjo nieko gero… Ir ne veltui. Mūsų nusileidimo metu maždaug šioje vietoje atskilo kroviniai skyriai kurie smūgio metu paleido į laisvę keletą plėšrūnų iš kitų planetų, kuriuos mes gabenome tyrimams. Būrelis jų kaip tik šmirinėjo pamiškę ir medžiojo mielus ir pukuotus vietinius padarėlius… O siaube! Nė nepajutau kaip baimė stvėrė mano kojas ir nunešė pirminės stovyklos link. Senoliai tai vadina adrenalino antplūdžiu ir sako kad mano, kaip karės kelyje šis reiškinys sužais didelę rolę. Matysim…
Visa laimė, kad pakeliui namo sutikau Eleku varovą iš Arguso Rankos (Arguso Ranka, dienorašti, tai elitinės Draenei pajėgos, kurios dalimi kada nors tapsiu ir aš). Jis paprašė pagalbos gabenant skubius pranešimus apie grėsmę, kurią ir sukėlė mūsų gabenti plėšrūnai. Nužvelgęs mane nuo galvos iki kojų varovas vis tik pamanė, kad aš per lėta ir paskolino savo Eleką! Tu įsivaizduoji, dienorašti! Aš jojau Eleku ir gabenau pranešimą, kaip itin svarbi Arguso Rankos atstovė, tarnavusi Exodus ne mažiau nei 40 kovos sezonų. Pasaka! Ech, kad taip mano vaikystės draugai būtų mane matę, lažinuosi sprogtų iš pavydo.
Likusią dienos dalį praleidau nuostabaus grožio Exodus mieste. Kiek čia beateičiau vis randu kažką naujo, žavaus ir nepakartojamo. Taip pat, dienorašti perpiešiau keletą juvelyrinių dirbinių projektų, kuriuos neabejoju kažkada galėsiu gaminti. Įsegsiu juos į tavo lapus. Kas gi dar? Ach taip tiesa… Skridau ant vietinio padaro nugaros. Nepakartojamas įspūdis. Valdyti jo man neleido (čiabuviai jį vadino Hypogrifu), tačiau skrydis vistiek buvo malonus ir gaivus. Tačiau pats padaras siaubingas.. Tu tik įsivaizduok paukštis su ragais, nagais ir kanopom… Hm… kaip visad. Pamiršau pamastyti apie save. Chi, chi. Iki ryt.
Ketvirtąją dieną tradiciškai paskyrėm kvestų darymui, tačiau šį kartą su įjungtu rudos radaru. Kitaip tariant žudėm aktyvaus kasimo režime. Kasėm aišku tam, kad kuo anksčiau ir kuo aktyviau prisiliesti prie jewelcrafting profesijos. Ir kai jau pamanėm, kad klydom tikėdamiesi didelio poreikio rudai, paaiškėjo kad taip nėra. Išties gavosi kuriozinė situacija, man pradiniame etape metalų poreikis išties nedidelis, o gaminami daikčiukai pradeda džiuginti jau nuo 10 lygio. 10 lygyje jau galite puikuotis +1 int ir +1 spirit žiedukais. Kiekvienas (gal beveik kiekvienas) jewelcraft gaminukas turi unique – equip žymėjimą, kas reiškia kad tašėj jų galite turėti kiek norite, tačiau ant rankos tik vieną.
Artėjant 15 lygiui mūsų naujoji profesija pasiūlė visą puokštę žiedų, berods po 1 kiekvienam atributui, o beto 13 lygyje jau turejome po amuletą. Žodžiu naudos ši profesija duoda ir nemažai, juolab kad jau pirmi gaminiai pumpuoja atributus ir realiai yra pagaminami daug anksčiau nei juos galime naudoti. Žinoma tokius rezultatus garantuoja bet kuri profesija, sakysite jus, tačiau aš tikrai nesutiksiu. Norint gauti kalvio pagamintus ar siuvėjo pasiųtus rūbus su atributais reik arba labai pasistengti renkant medžiagas arba kažką įsigyti aukcione. Paprastai šios profesijos ir gaminami daiktai kyla lėčiau nei personažo lygis. Jewelcraft (kaip ir alchemijoje) to nėra. Bent jau iki tol kol personažas pasiekia 20 lygį.
Nemažai laiko praleidau ir apžiūrinėdamas receptus kuriuos siūlo treneris. Tiesą sakant buvau nustebintas išties didžiulio pasirinkimo įvairiausių žiedų, pakabučių, auskarų. Jų statistiniai rodikliai ganėtinai patrauklūs, o faktas kad 45lvl žiedas, beveik niekuo nenusileidžiantis Masons Fraternity Ring žiedukui, kurį kaip prisimenate dalina gnomes Tanaryje už vieno iš Zul Farak kvestų įvykdymą, nuo šiol bus nesunkiai pagaminamas džiugins tiek tweakerius, tiek ir tuos kas nelabai mėgsta ar gali lankytis požemiuose.
Papuošalų statistiniai rodikliai išties pasakiški. Keletą jų parinktų atsitiktine tvarka nupaveikslavau jų aprašus rasite kažkur šalia šio teksto. Didesnį dėmesį atkreipkite į lvl req. Gal iš pirmo žvilgsnio pasirodys, kad šie daikčiukai ne ypač, tačiau pabandykite prisiminti ką panašiame lygyje nešiojo jūsų herojus, ir kokius vargus tekdavo patirti ar pinigus pakloti dėl vieno ar kito geresnio papuošalo.
Nustebau tarp receptų neradęs jokių Jewel gaminių, t.y. akmenukų kuriuos mes kišime į socketed daiktus. Kodėl? Kol kas nežinau, sužinosiu pranešiu.
Kartu su jewelcraft gaunamas ir naujas įgūdis leidžiantis sunaikinti 5 rudos vienetus ir rasti tai rūdai būdingą brangakmenį. Tai vienareikšmiškai reiškia kad kai kūrių rudų kainos šoktels į kosmines aukštumas (Copper, Silver, Gold, Truesilver) nes jų lydimas ilgokai kelia Mining įgūdį. T.y. kai kurie žmonės pasiruošę pakloti apvalią sumelę už šią rudą, kad tik nereikėtų kasti. Tačiau dabar, kai juos naikinti ir versti akmenukais pradės juvelyrai, šie metalai taps brangiu raritetu. Štai todėl ir aš apsidžiaugiau, kad šios rudos prikasiau daugiau nei atrodė, kad prireiks.
Skaldant rudą ir ieškant akmenų kyla ir Juvelyro įgūdis (sistema analogiška Enchanting/Disenchanting veikimui). Kitas gan malonus šio naujo įgūdžio aspektas tas, kad thorium ore naikinimas ko gero turės šansą ir arcanite crystal iškritimui. Tai irgi turėtu šiek tiek pareguliuoti rinką ir arcanite reaper turėtų būt lengviau pasiekiamas, nors spėlioti šiomis temomis dar anksti. Kaip ten bebūtų, inžinieriai turėtų džiaugtis, jų poreikis brangakmeniams ko gero bus patenkintas, kritusios optinių taikiklių kainos džiugins medžiotojus ir t.t. ir panašiai. Kol kas galima prisigalvoti eilę ekonomikos žlugimo ar kilimo modelių, o kaip bus matysim tik tada kai serveryje bus daugiau žmonių, veiks aukcionai ir… prie Europos žaidėjų prisijungs kiniečiai.
Kaip jau supratote iš dienoraščio, vis dar negaliu atsistebėti, kaip iš esmės lyg ir tas pats WoW išgražėjo. Realiai didžiausias pliusas turėtų būti dedamas lygių dizainui. Jis buvo nepriekaištingas, o dabar tapo protu nesuvokiamas. Vien tik klajojimas po startines zones teikia nesveikai per daug malonumo. Kai pamatėm ore sklajojančius pienių pukus išvis isižiojom, atrodo tokia smulkmena, tačiau taip idealiai suderinta su aplinka, bei sukelianti keistus prisiminimus. Pamenate varna besikapstančia perdžiuvusiame molyje ir artėjančius Orkų pulkus?…
Kaip jau supratote iš to paties dienoraščio, jojome Elekais (taip vadinsis Draenei mamutukai, vis dar nesu tikras kaip jų pavadinimą tarti). Nuomonės nepakeičiau. Galėtų būti ženkliai geriau, nors jausmas ganėtinai idomus. Dėl savo dydžio, atrodo kad jie vos pėdina, nors leki kaip vėjo nešamas.
Tiek šiai dienai naujienų, mėgaukitės specialiai jums prišaudytais paveikslėliais ir iki kitų kartų…
