Arkadinės lenktynės žaidimų industrijoje – nenaujiena, kiekvienais metais sulaukėme naujų kūrinių, naujų įspūdžių, naujų atsiliepimų. Daugelis žanro atstovų sėkmingai tęsia jau eilę metų diktuojamus standartus ir kažko totaliai naujo vis tik sulaukiame retai. Split/second kūrėjai siūlo kiek kitokį langą į arkadines lenktynes, palikdami daugiau vietos agresyviems pasivažinėjimams bei pritrenkiantiems sprogimams.
Laiko patikrinta formulė
Žanras kada ne tik važinėjate ratais, bet ir vienu ar kitu būdu kenkiate varžovams paskutiniu metu buvo apleistas. Konsolių savininkai buvo lepinami visokiais Mario Kart tipo žaidimas, o asmeniniai kompiuteriai, kaip dabar jau tampa įprasta, palikti užnugaryje. Žinoma buvo tokie žaidimai kaip Mashed ar Twisted Metal, kiekviename iš minėtų kūrinių vyravo viena bendra idėja, lenktynių metu ,naudojant vienas ar kitas priemones, žaidėjai žalodavo kitus žaidėjus, taip siekdami aukštesnės pozicijos ar kitos persvaros. Split/second naudoja tą pačią, jau gerai, žinomą koncepciją. Dalyvaujame tariamame realybės šou, lenktyniaujate, laimite, keliaujate į sekantį epizodą – paprasta. Realybės šou idėja skamba neblogai, tačiau apart vaizdo intarpų epizodų pradžioje, jokios papildomos informacijos negausite. Apskritai ar reikalingas kažkoks siužetas lenktynių žaidime?
Laisvė naikinimui
Pagrindinė žaidimo vinis yra naikinimas, važinėdami nerinksime jokių specialių ikonų, viskas daug paprasčiau. Atliekant tokius veiksmus kaip driftas, šokinėjimas per įvairias platformas ar tiesiog laikymasis oponento gale, užsidirbsite taškus. Taškai žaidime naudojami sprogmenims detonuoti, įsivaizduokite, kad lekiate vingiuota trasa, iki finišo vos keli posūkiai, o jūs pirmas nuo galo, kas tada? Virš oponentų atsiradusi naikinimo ikona praneša, kad galite pasinaudoti savo taškais ir detonuoti netoliese esančius objektus, tai gali būti pakelėje stovintys automobiliai, tiltai, degalų kolonėlės ir dar daugelis aplinkos elementų. Esmė ta, kad sprogę objektą pateks tiesiai prieš oponentų ratus ir daugumoje atveju suskaldys jų transporto priemones į šipulius. Čia dar neviskas, už tuos pačius taškus atidarinėsite slaptus trasos nutrumpinimus, o surinkus maksimalų taškų kiekį sukelsite dar didesnius fejerverkus, kai kuriais atvejais pakeisiančius trasos kryptis. Tai reiškia, kad jei vieną ratą važiavote vienu keliu, kitą jau gali tekti riedėti kitu.
Kalbant apie trasas, jų įvairovė nėra didelė. Apsilankysite gigantiškose užtvankose, metropolio gatvėse, industriniuose uostuose ir panašiai. Kuklią trasų įvairovę kompensuoja jau minėtos galimybės niokoti aplinką. Griūvantys bokštai, krentantys lėktuvai, skęstantys laivai, visa tai atrodo ir skamba puikiai, atmetus visus sprogimus, griuvimus ir kitus fejerverkus gautume gan įprastą trasos modelį, matyta tokiose žaidimuose kaip Project Gotham racing ar Midnight club.
Pavojingos pramogos
Pramogos žaidime neapsiriboja oponentų sprogdinimų ir važinėjimu ratais, be įprastų žiedinių lenktynių Split/Second siūlo dar kelis gan originalius režimus. Pavyzdžiui viename iš jų teks važinėti paskui vilkikus, mėtančius sprogstamas cisternas, kuo ilgiau išliksite gyvas, tuo daugiau taškų gausite. Sproginėjantys pašalinai vairuotojai, byrančios dalys, vilkikai.. Privertė prisiminti sceną matytą Death Race filme. Neužtenka vilkikų? Prašom – raketomis ginkluotas sraigtasparnis. Driftinti tarp skriejančių raketų turbūt dar neteko? Standartų mėgėjai jėgas galės išbandyti Eliminator ar Time attack režimuose. Pirmajame teks laikytis kuo aukštesnės pozicijos, tol kol paskutinę vietą užimantys priešininkai bus eliminuojami, o antrajame pasijusite it koks teroristų taikinys, mat skriejant link finišo jus pražudyti mėgins visos įmanomos stichijos.
Žiūrint bendrai, viskas gražu, tačiau pažaidūs ilgiau – pabosta. Esami režimai išdirbti gerai, bet akivaizdžiai norėtųsi platesnės įvairovės. Tas pats ir daugelio žaidėjų srityje, keli pagrindiniai režimai ir nieko daugiau, kuriant serverį net ratų skaičiaus keisti neleidžia. Smagu pasivaržyti su gyvais priešininkais, tačiau ilgai to nedarysite, tiesiog nusibos. Taip ir imi galvoti, kad multiplayer’is tik dėl vaizdo. Tiesa, dar yra ir splint screen funkcija, sakyčiau retas reiškinys šių dienų asmeninių kompiuterių padangėje. Kaip tai veikia aiškinti greičiausiai nereikia, du žaidėjai, viena klaviatūra, ekranas padalintas į dvi dalis.
Slystančios kaladėlės
Kaladėles valdome praktiškai kiekviename arkadiniame lenktynių žaidime. Automobiliai neturi masės arba turi perdėtą masę, valdosi kaip erdvėlaiviai ar yra nesuniokojami – taip turi būti. Taip mes pratę juos matyti ir nieko čia nepakeisi, pakeisti galima tik kvailas kombinacijas, valdymui pasunkinti. Nežinau kokiu tikslu buvo sugalvota ši funkcija, bet nervus patampo ji kaip reikalas. Kiekvieną kartą posūkio metu atleidę ir vėl spustelėję akseleratoriaus pedalą priversite automobilį slysti, jei esate užkietėjąs drifteris ir kiekvieną posūkį norite įvažiuoti slysdamas, šis žaidimas kaip tik jums. Vieni automobiliai slysta daugiau, kiti mažiau, bet schema ta pati, atleidai, nuspaudei, slysti. Kartais slysdamas per dideliu greičiu kliudysite trasos kraštą ir tiesiog sudušite. Taip, kaip jau greičiausiai supratote, daužyti automobilius čia galima. Gerai yra tai, kad sprogus, nukritus į prarają ar dar kaip susižalojus lenktynių nebaigsite, tiesiog būsite permestas keliomis pozicijomis žemiau. Keista dar ir tai, kad rankinio stabdžio šis žaidimas nepripažįsta, arkada tai arkada, bet rankinis privalo būt! Tokio dalyko kaip žalos modelio čia taip pat nelabai rasime, apsitrina dažai, bet tuom žala ir baigėsi, o susidūrus rimčiau ar užlėkus ant kokių sukeltų spąstų mašina pasileis į šipulius. Tarpinio žalos modelio nėra.
Apie transporto išvaizdą kalbėti nelabai yra ką. Automobiliai išgalvoti, jų nedaug, išpuošti įvairiausiais šiuolaikinio tiuningo elementais, bet va patiems keisti leis tik spalvas. Kiekvienas automobilis turi skirtingus parametrus, džipai labiau atsparesni smūgiams, sportiniai bolidai pasižymi puikia akseleracija ir taip toliau. Pastebėjau ir įdomiai integruotą pasiekimų sistemą, atrakinti pasiekimai lipdukų pavidalų atsiras tiesiai ant jūsų automobilių, gaila, bet keisti jų neleis. Techninė automobilių pusė atrodo neblogai, ryškūs atspindžiai, aukštos kokybės tekstūros ir visa kita, bėda ta, kad viskas jau matyta ir laiko patikrinta. Pora žodžių ir vartotojo sąsajai, čia ji minimali, ekranas neapkrautas greičio matuokliais ir kitais prietaisais, halogramą primenanti informacija rodoma jūsų automobilio gale, gražu ir stilinga!
Kažkur matyta
Artėjant pabaigai peršasi tokia mintis, kad žaidimas iš esmės nieko naujo nepasiūlo. Atmeskime visus sprogimus, griuvimus ir rezultate nieko naujo neturėsime. Transportas matytas, trasos laikosi standartų, žalos modelis matytas, dirbtinis intelektas, kaip ir visur, kartais labai protingas, kartais labai kvailas. Techninė pusė taip pat, efektai atrodo gražiai, bet realiai tai dabartinius standartus atitinkanti grafika, nieko daugiau. Griūvantys pastatai ir cypiančios automobilių padangos skamba neblogai, tačiau to paties apie garso takelį pasakyti negaliu, galbūt daugiau skonio reikalas, bet vieno ritmo „technūškė“ didelio įspūdžio nepalieka.
Split/Second yra geras savo žanro atstovas, siūlantis nemenką kiekį adrenalino, tačiau iki finišo jam dar toli. Žaidimas užkabina pirmosioms valandoms, o veliau prasideda kankinanti monotonija, mažokas režimų skaičius, jokių galimybių tobulinti automobilį ir kitos, atrodo, smulkmenos susideda į vieną visumą, palikdamos Split/Second finišo gale. Versti kaltę kūrėjams galima, tačiau tai bene pirmas, tokio pobūdžio, lenktynių žaidimas. Jei jums patinka tokio pobūdžio „oldschoolinis“ žanras ar ieškote žaidimo savaitgaliui, Split/Second kaip tik jums. Kitais atvejais siūlau paieškoti daugiau įvairovės siūlančių arkadų, kurių šiai dienai tikrai yra ne viena ir ne dvi.
