Paseksiu jums pasaką… Apie robotą, kuris kartą pabudo apleistoje laboratorijoje. Tai buvo nedidelis robotukas vardu PIC. PIC paraidžiui reiškia Nešiojamas Protingas Fotoaparatas (Portable Intelligent Camera). Bet tai buvo ne šiaip sau įrenginys, oi ne. Šis fotoaparatas turėjo galią įtraukti daiktus į nuotraukas ir po to vėl juos įkelti į aplinką. O kur jis su ja patraukė? Sužinokit patys…

„Snapshot“ yra 2D stiliaus platforminis galvosūkių žaidimas, kuriame žaidėjas valdo robotą, galintį veikti aplinką fotoaparato pagalba. Kūrinio stilistika labiausiai primena „Braid“, o ir galvosūkių srityje jis neatsilieka. Tai yra debiutinis studijos „Retro Affect“, kurią sudaro trijų žmonių komanda, žaidimas, pasirodęs 2012-ųjų vasaros pabaigoje. Pirmą kartą jo ankstyva versija pasirodė 2009-ųjų metų nepriklausomų žaidimų festivalyje (IGF) ir pakliuvo į penketuką dizaino srityje. Jis taip pat buvo įtrauktas į „Humble Indie Bundle 7“. Šiuo būdu galima greit išplatinti žaidimo vardą ir taip padaryti studiją žinomesnę. Bet ar „Snapshot“ vertas būti šiame rinkinyje?

Paleidus žaidimą parodomas trumpas įvadas, nupasakojantis kaip prasideda PIC‘o nuotykiai. Istorija perteikiama per nuotraukas. Šiame intarpe parodoma, kaip robotas yra iššaunamas iš laboratorijos ir nusileidžia miške. Tai yra pirmoji žaidimo vietovė. Iš viso jų yra keturios – miškas, ugnikalnis, „žvaigždžių prieglobstis“ ir laboratorija. Einant iš vienos vietos į kitą parodomas nuotraukų intarpas kaip robotukas ten patenka. Šios vietovės žaidėjui meta gausybę iššūkių – kiekvienoje iš jų yra devyni lygiai, kuriuos norint įveikti reikia atlikti tris užduotis. Pirma užduotis yra tarytum įvadas į naują mechaniką – parodoma, kaip veikėjas sąveikaus su pristatomu objektu. Antra užduotis – pridedamas galvosūkio elementas. Na, o trečia užduotis dažniausiai susideda iš kelių jau žinomų mechanikų ir pridedama naujai pristatyta. Taip pat verta paminėti, kad kiekviena vietovė turi tik jai būdingus galvosūkių aspektus, pavyzdžiui ugnikalnyje bus leidžiama spręsti užduotis naudojant sniego arba ugnies kamuolius, o tuo tarpu „žvaigždžių prieglobstyje“ žaidėjas eksperimentuos su sklandančiais ore objektais.

Nors režimas tėra vienas, jis žaidėjui duoda papildomų užduočių, kad prailgintų žaidimo trukmę. Be pagrindinio tikslo, kuris yra pereiti lygį, yra siūlomi dar trys: surinkti visas žvaigždes, surasti ir nufotografuoti slaptą daiktą ir pereiti lygį per ribotą laiką. Kiekvienoje užduotyje yra tam tikras kiekis žvaigždžių – kartais norint visas surinkti tereikia bėgti tiesiai, bet kartais tenka ir pasistengti. Kiekvienoje užduotyje taip pat yra paslėptas ir kolekcinis daiktas. Jį nufotografavus ir nunešus jo nuotrauką iki užduoties pabaigos, ta nuotrauka yra įdedama į lygių pasirinkimo meniu. Kokią nufotografuosi, tokią ir turėsi. Jeigu žaidėjas nufotografuoja, bet nuotraukos su savimi užbaigdamas užduotį neturi, tuomet tai bus neužskaityta. Ir galiausiai – užduoties įveikimas per laiką. Tereikia pasiekti tikslą per trumpesnį negu nurodyta laiką. Pakeliui nebūtina surinkti žvaigždžių. Įvykdžius užduotį įkraunamas langas, kuriame surašyta kiek iš kiek žvaigždžių surinkta, per kokį laiką pereita ir laiko limitas. Jeigu žaidėjas visose lygio užduotyse įvykdo visus kokio nors tipo tikslus, jis gauna medalį. Na, o tie medaliai prisideda prie pasiekimų „Steam“ sistemoje. Bet ir pats žaidėjas jaučiasi geriau, kad įveikė kažką papildomo.

Žaidimo pažiba – robotas PIC ir jo fotoaparatas. Jo pagalba pagrindinis veikėjas sugeba nufotografuoti tam tikrus objektus ir „įkalinti“ juos nuotraukose. Ir vėliau, aišku, juos gali vėl įkelti atgal į savo pasaulį. Įklijuojant daiktą atgal galima manipuliuoti turima nuotrauka – galima ją sukinėti. Tad jeigu nufotografuotas daiktas turi kokį nors pagreitį, galima nuotrauką pasukti taip, kad jis lėktų į norimą kryptį. O daiktai gali būti įvairūs – nuo medinių dėžių ir dramblių iki šviesų ir vėjo gūsių. Retkarčiais bandoma žaisti su perspektyva, kai iš kelių atskirų objektų susidaro vienas, jei stovima tam tikroje vietoje. Fotoaparatas arba labai senas, arba eikvoja labai daug energijos, nes jame galima išsaugoti tik tris nuotraukas. Tai padaro kai kuriuos galvosūkius truputį sudėtingesniais, kai reikia galvoti ne tik kaip jį išspręsti, bet ir kokia eiga išdėlioti surinktus daiktus. Žaidime gausu zonų, kuriose draudžiama fotografuoti. Tai reiškia, kad jeigu toje zonoje yra koks nors daiktas, jo nebus galima prigriebti su fotoaparatu ko nors aplinkoje nepakeitus. Yra specialūs jungikliai, kurie priverčia tą zoną pakeisti vietą arba galima reikiamą daiktą išmušti iš tos zonos pasinaudojant kitais aplinkiniais veiksniais. O jeigu kartais koks svarbus objektas būtų pradanginamas arba padedamas į nepasiekiamą vietą tuomet tektų lygį pradėti iš naujo.

Pats robotas nors ir senas, sprendžiant iš apleistų vietovių, bet ištvermės dar turi, dar nepaliestas rūdžių. Jis gali bėgioti, šokinėti, eiti atsitūpęs bei užsikabinti ranka už briaunų. Valdymas padorus, nieko išskirtino, tik yra šiek tiek apribojimų, kas suteikia daugiau laisvės kūrėjams išmąstyti galvosūkius. Kai PIC‘as yra atsitūpęs arba užsikabinęs – fotografuoti negalima. Šiame žaidime įmanoma ir žūti – jeigu nukrentama į kokią nors skylę, ant spyglių arba kokį kitą kenksmingą dalyką. Bet ne visuomet žūstama iškart. Yra ir kliūčių, tokių kaip patrankos, kurios nuima tik dalį gyvybių. Gyvybės vaizduojamos ne širdutėmis ar stulpeliu, o baterija su keturiomis skiltimis. Tai reiškia, kad robotas gali išgyventi keturis smūgius. Gyvybes galima atsikrauti renkant žvaigždes.

Žaidime naudojamas minimalus HUD‘as, rodomas tik fotoaparato taikiklis ir turimos nuotraukos. Net ir gyvybės pasirodo tik tuomet kai veikėjas nukenčia arba renka žvaigždes kai yra sužalotas. Toks sprendimas tikriausiai padarytas todėl, kad jokie papildomi rodikliai neužstotų fono, kuriame yra visi reikalingi daiktai.

„Snapshot“ atrodo gražiai. Animacinis stilius tikrai tinka tiek tokio tipo žaidimui, tiek pasakojamai istorijai. Robotas ir fotografuojami daiktai yra nuspalvinti ryškesnėmis spalvomis ir kontūrais, o užkulisiai šiek tiek blankesni. Užvedus fotoaparato objektyvą ant objekto, šis paryškėja, nurodydamas žaidėjui, kad galima jį nufotografuoti. Veikėjo ir daiktų animacijos sklandžios, malonios akiai. Kiekviena vietovė turi savotišką filtrą, pavyzdžiui padangėse tvyro rūkas. Galbūt tai tik atrodo kaip mažos dalelytės, bet kai jų yra daug ir jos padarytos kokybiškai, tai skirtumas gali būti didžiulis.

Visą žaidimą veikėją lydi raminanti muzika. Kiekviena vietovė turi jai skirtą garso takelį, kuris susideda iš kelių melodijų, tad neteks pastoviai klausyti to paties. Garso efektai taip pat neįkyrūs, nes padaryti apgalvotai. Jei žaidėjas bėga per eilę žvaigždžių, jos neskleidžia to paties garso. Na, gal ir skleidžia, bet jie paįvairinti aukštesnėmis ar žemesnėmis natomis – bėgama per gausybę žvaigždžių ir su kiekviena surinkta žvaigžde, jos skleidžia vis aukštesnį garsą. Smulkmena, bet tai tikrai paverčia žaidimą malonesniu.

Žaidimas vietomis gali pasirodyti šiek tiek sunkus, bet dažniausiai tai būna dėl to, nes žaidėjas pervargsta. „Snapshot“ reikia žaisti keliais prisėdimais, o ne pilti visą nuo pradžių iki galo per vieną. Tai tikrai galima vadinti vienu sėkmingesnių Indie tipo žaidimų, kuris bando įnešti kažką naujo. Kaip „Braid“ įnešė manipuliavimą laiku, taip „Snapshot“ įnešė manipuliavimą nuotraukomis (ne, ne „Photoshop“ tipo manipuliavimą). Tai tikrai vienas tų žaidimų, kurio nepasigailėsite pažaidę.