Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2010/06. Teksto autorius: JcDent

Mount and Blade leido pamatyti pasaulį kareivio, kurį į mūšį siunti kokiame Medieval II: Total War, akimis. Žaidimas taip pat efektyviai rijo laiką, juo pasitenkindamas ir neliesdamas kompiuterio išteklių. Ar neleisdamas užkapoti draugo. Tačiau nauji vėjai papūtė į Calradiją…

Pirmiausia žaidime pamatysi, kaip pasikeitė žemėlapis. Kranto linija visiškai išsidarkė, pridygo kalnų, miestai išsibarstė. Wercghegas dabar patogiai sėdi strategiškai patogiame pusiasalyje. Bet kas gi tai? Nordai — žydri?! Taip, pasikeitė spalvos (reikšminga, nes rėžia akį). Kam atiteko vikingų geltona? Arabams („Viduramžių Šiaurės Afrikos Islamo valstybių atitikmeniui“, — pataisys mane kas nors, ryškiai neturintis ką veikti). Saranidams. Jų sultonatas yra įsikūręs dykumoje, kurią kalnai skiria nuo vietinių mongolų. Dykuma, pasakysiu, yra puiki vieta kautis: mažos kopos, jokių akmenų, medžių ar kitų kliūčių. Tiek, kad jų karalystė yra išdėstyta palei vieną žemėlapio kraštą, todėl yra sunkiai prieinama ir netaps sumirkusi krauju kaip Svadijos ar Chanato žemės. Aišku, pėstininkai atrodo irgi dailiai, ypač mameliukų kavalerija.

Meilėje ir kare

Kas dar naujo? Nauji ginklai ir šarvai (vaegirų karo kaukė, elitiniai kergitų šarvai ir arabiškas kalavijas yra gera kombinacija) — neišvengiami. Miesteliai dabar atrodo labiau etniškai unikalūs, ne vien standartizuotų trobesių krūva. Žinoma, turėti daugiakultūrį kaimų arealą nepatartina, nes „mokesčių neefektyvumas“ kartais atima daugiau lėšų nei armijos išlaikymas. Čia tam, kad nesusigrobtum visų žemių. O ir kam Tau jos, jei gali būdamas karaliumi (pagaliau) paskirti jas vasalams?

Aišku, tapti valdovu nėra lengva, o juo būti — dar sunkiau. Kaip ir vyru šeimoje. Taip, dabar galima tuoktis! Tam reikia mokytis poemas, slapta susitikinėti, įrodyti meilę primušant varžovą… Gera nuotaka ta, kurios įrašas žaidimo enciklopedijoje turi tris eilutes giminių. Iš bėdos tik dvi.

Dar atsirado keletas naujų misijų, iš kurių labiausiai išsiskiria banditų gūžtų šturmas su keliais patikimiausiais kariais. Gaila, kad priešai atsiranda iš oro, užuot laukę išsidėstę stovykloje. Deja, šturmuoti vietinių „autoritetų“ slaptavietės su draugais nepavyks. Kampanijos žemėlapiui negalioja daugelio žaidėjų režimas. Tačiau galima susikurti veikėją, tobulinti jį gautais už mūšius pinigais ir kautis mėginant užimti pilį ar pagrobti vėliavą. Gali net 64 draugus kapoti internete. Dabar žinai, kad tas mirštantis svadas tikrai jaučia kardo smūgį.

Kritika? Nėra daugelio žaidėjų kampanijos. Misijos vis dar monotoniškos, jų trūksta. Nėra aiškaus tikslo, dėl kurio atsiduri kitapus žemėlapio. Grafika pagerėjo taip, kad gali net tekti sumažinti kai kurias parinktis. Kas galėjo pagalvoti, jog tai ištiks Mount and Blade, kuris vaizdo trūkumus bandė kompensuoti masiniais mūšiais su valstiečiais, kurių kaimą kaip tik apiplėšinėji? Priešų DI tikrai galėtų patobulėti, taip pat ir mūšių strategija. Miestų ekonomika vis dar nelabai aiškus reikalas, kurio negali paveikti administracinėmis priemonėmis. Kiti gal piktintųsi galimybe ir būtinybe reguliuoti mokesčius ir statomus pastatus, bet…

Čia juk Mount and Blade (Warband)! Vis dar geriausias kapojimosi ant arklių žaidimas, kuriame priešą spardyt galima smagiausiai nuo Dark Messiah of Might and Magic laikų.