Apie Vilniečius Ivolgamus jau rašėme ne sykį ir ne du. Taip pat ne sykį jau minėjome ir paskutinius žaidimus „Falling Stars“ ir „Fading Shadows“. Ir ne mes vieni. Lietuvoje kurtais žaidimais taip pat domėjosi ir užsienio spauda, o tai jau šis tas naujo mūsų nacionalinio gamedev‘o padangėje. Natūralu, kad išaušo ir ta diena kai pagrindinio banerio vietą games.lt dar sykį užima Lietuvoje kurto žaidimo apžvalga (pirmasis čia puikavosi „Sibiro Konfliktas“). Be abejo norėtųsi, šį banerį dovanoti Lietuvoje kurtiems žaidimams bent kas pusmetį… Tikėkimės, kad tai netolima ateitis :).

Iki šiol prisimenu kritikos strėles paleistas games.lt atžvilgiu po to kai publikavome kelias Sibiro Konflikto apžvalgas. Skaitytojai buvo ir teisūs ir ne. Teisūs nes žaidimas, kad ir koks artimas mums bebūtų tempė tik konkurencijos kovai su vidutinio lygio strategijomis. Tuo pat metu ir neteisūs nes mes kalbėjome apie nacionalinį žaidimų kūrėją. Apie pirmuosius žingsnius. Ir apie aukščiausią, to meto Lietuvoje įmanomą kokybę. Ginčytis galima buvo iki nukritimo. Tą ir darėm… Šį kartą manau neteks. Fading Shadows tai žvynuotas ir dantytas padariukas kurio šarvus prakirs ne kiekvieno kritiko strėlė, o jį išmėginę žaidėjai netruks įsitikinti ir išties aukšta žaidimo kokybe.

Duokite man galvosūkių…

Sakydavau aš vis mesdamas ir mesdamas UMD diskus į dulkiną stalčių. Nuo pat tos dienos kai turiu PSP, pasirinkimas ką žaisti buvo ganėtinai ribotas. Žaidimų kūrėjai buvo ir tebėra taip sužavėti techninėmis konsolės galimybėmis, kad užmiršo esminį faktą. Tai nešiojama, kelioninė konsolė skirta žudyti palaidas minutes eilėse ar kelionėse. Nepaisant to dauguma PSP žaidimų skirti būtent žaidimui namuose, jie mažai kuo skiriasi nuo standartinių konsolinių žaidimų. Aš visada troškau galvosūkių ir mini žaidimų rinkinių. Ir jų buvo. Kažkiek. Bet nepakankamai.

Džiugu, kad Ivolgamus padarė savo indėlį būtent šioje erdvėje. Tiesą sakant jie padarė net šiek tiek daugiau nei tikėjausi. Tai ne šiaip galvosūkių žaidimas (su siužetu!). Tai senomis geromis old-school taisyklėmis paremtas galvosūkių žaidimas. Gan sudėtingi žaidimo lygiai, galimybė išsaugoti žaidimą tik įveikus lygį, baigtinis gyvybių kiekis kurioms pasibaigus mes matome Game Over ekraną. Game Over tikrąją, senąją to žodžio prasme. Po to nebebus jokių lygio pasirinkimo galimybių tik „Start new game“ arba „Load game“. Todėl jei kažkas iš jūsų žaisite Fading Shadows labai kruopščiai saugokite savo progresą ir negailėkite vietos atminties kortelėje, kaip kad padariau aš :).

Nudžiugino ir pati galvosūkių mechanika. Iš esmės didesnė jų dalis ganėtinai primityvi, bet šaunus sudėtingai ir lengvai įveikiamų vietų maišymas išties sujaukia smegenis. Ko gero niekad nepamiršiu kaip visą vakarą ieškojau būdų iš inercijos pervaryti šaratą per tuščiavidurio rasto vidų. Šalia dar buvo transformatoriai, atitinkamai ir bandymų kiekis buvo dvigubai didesnis. Finale, tik pabudęs kitą rytą, kažkaip nė iš šio nė iš to supratau, kad galima juk užvažiuoti ANT paties rasto.

Įkvėptas Ico

Dauguma žmonių nustemba kai Ivolgamus pasakodami apie Fading Shadows kūrimą pamini Ico. Ne keista. Reikia gan gerai pažinoti pačius kūrėjus, kad tai suprastum :). Nesiplėsiu šioje vietoje, patį faktą paminėjau tik todėl, kad esminis bruožas kuris išskiria Fading Shadows iš kitų galvosūkių žanro žaidimų yra siužetas. Kiek pastebėjau dalis užsienio apžvalgininkų jį vertina teigiamai, dalis traukia per dantį, bet iš esmės tai viso labo menka žaidimo dalelytė kurią paprasčiausiai verta paminėti. Žaidimo istorija tai lyg trumpa ir graži pasakų knygutė padailinta įspūdingu artwork‘u. Aš manau, kad ji labai pagyvina ir praturtina žaidimą, kad ir kokia vaikiška ar naivi ji būtų.

Metalas, Medis, Stiklas

Metas paminėti pačią žaidimo mechaniką ir jo tikslus. Žaidimo metu mes valdome šviesos spindulį kuris savęs link kaip koks magnetas traukia šaratą. Mūsų tikslas pervaryti šaratą nuo startinės pozicijos iki lygyje esančio išėjimo. Kelią dažniausiai mums pastoja įvairios pakylos, vandens telkiniai, duobės į prarają, ugnies šaltiniai, uždaros durys ir t.t. Tad šarato pervarymas, nėra tik paprastas rutuliuko nutempimas iš taško A į tašką B, tai ir pakeliui rastų loginių užduočių sprendimas ir miklumo išbandymas ir, kartais, tam tikro lygio strategavimas. Pats šaratas gali būti trijų būsenų. Pagrindinė jo būsena stiklas. Savo šaratą stikliniu galėsite paversti, bet kada paspaudę trikampio mygtuką. Šioje būsenoje šaratas yra vidutiniškai jautrus mūsų valdomo spindulio traukai ir ganėtinai inertiškas. Inercija šioje vietoje ir yra didžiausia blogybė, mat nuo stipresnio smūgio į aplinkoje esančius objektus stiklinis šaratas įskyla arba išvis sudūžta. Dėl tų pačių priežasčių jis negali šokinėti. Kita vertus jis gan ilgai gali išbūti po tiesioginiu mūsų valdomo šviesos spinduliu, ir yra visiškai atsparus vandeniui. Kitas būsenas šaratas įgauna tik užvažiavęs ant žaidime randamų transformatorių. Metalinis šaratas yra visiškai atsparus mūsų valdomam šviesos spinduliui, gali šokinėti, jam nė motais susidūrimai su aplinka. Žodžiu būtų idealus jei nerūdytų vandenyje. Tuo tarpu medinis šaratas mikliai sudega jei patenka tiesiai po šviesos spinduliu, todėl jį valdyti išties sudėtinga. Visa laimė, kad jis ganėtinai lengvas ir ne toks inertiškas kaip kiti du šaratai. Be to jis vienintelis gali plūduriuoti vandens paviršiuje. Šiomis trimis formomis žaidime ir manipuliuojame. Stengiamės laiku ir teisingai jas keisti, ir tokiu būdu įveikti kelią pastojančias kliūtis.

Ranka, rankon su vakarais

Kiek teko skaityti žaidimo preview ar hands-on apžvalgų skirtų Fading Shadows pastebiu, kad vienoje vietoje visi sutaria. Tai žaidimo grafika. Šiuo atžvilgiu tenka pritarti vakarams ir pastebėti, kad Fading Shadows grafika ir lygių dizainas yra išties kokybiški ir gražūs. Kaip galvosūkių žaidimui net per gražūs. Tiesa greičiausiai patogumo vardan patys lygiai buvo padaryti mažesni (ne trumpesni) nei norėtųsi. Tai išties patogu, nes ekrane matome gan didelę dalį mus supančios aplinkos ir taip laiku išvengiame netikėtų siurprizų. Kita vertus dėl tokio minimalizmo žaidimo kamera kartais paprasčiausiai neranda kur pasidėti ir tenka su ja pasikankinti. Ši klaida tikrai neiškyla taip dažnai, kad imtų erzinti. Dažniausiai ji pastebima bandant pasiekti įmantriau paslėptą dėlionės detalę kurias mes renkame, tam kad atrakintume Extra skiltyje paslėptus paveiksliukus. Kitas trūkumas tai kai kurių lygių pakabinimas absoliučioje tuštumoje. Iš esmės tai siužetinis užmanymas, mat žaidimo veiksmas vyksta nebūtyje tarp žemės ir dangaus. Todėl labai priekaištauti lyg ir nederėtų, to ir nedarau tik užsimenu, kad estetikos vardan kai kurių, ypač mažesnių, lygių išorinė pusė galėjo būti pašlifuota kiek labiau. Tai viskas ką galiu prikišti kalbėdamas apie grafika. Visa kita išties miela. Lygių kaita pakankamai įvairi, žaidimo metų keliaujame įvairiais, spalvingais ir labai detaliais lygiais vaizduojančius viduramžių pilis, gamtą ar fantastines šiek tiek rytietiškų motyvų turinčias menes. Kadangi žaidime valdome šviesios spindulį labai aktualus ir lygių apšvietimas. Sakyčiau jis toks kokio reik, ten kur mes keliaujam šešėliai iš tiesų ištirpsta. Žodžiu smagu, kokybiška ir įvairu.

Išskirtinumo buvo galima paieškoti ir čia

Akivaizdžių trūkumu ko gero pavadinčiau tik žaidimo garso takelį. Jis tikrai ne prastas, tačiau vargu bau ar peržengia tradicinio galvosūkio žaidimo ribas. O aš jau minėjau, kad beveik visais parametrais Fading Shadow šiek tiek pranoksta tradicinius galvosūkius. Galbūt vertėjo pamėgint padaryt kažką išskirtinio ir su žaidimo muzika.

Iš esmės žaidimo metu mus lydi paprastos, lengvai „užlupinamos“ ir raminančios melodijos. Taip jau priimta galvosūkių žaidimuose, mat kūrėjas tikrai nežino kiek laiko jus užtruksite viename lygyje, todėl muzika paprastai būna nepastebima, raminanti ir neįkyri. Tokia ji ir Fading Shadows. Tačiau visą laiką kol žaidžiau žaidimą norėjosi kažko daugiau. Vaizdelis ekrane ir siužetas įpareigoja :).

Tuo tarpu garso efektams jokių priekaištų. Tiesa jų nėra labai daug, bet jie labai praverčia nes tam tikra prasme išlaiko mus budrius. Turiu galvoje paties šarato riedėjimo garsus. Pavyzdžiui valdant medinį šaratą girdimas šioks toks liepsnos spragsėjimas kuris primena, kad nevalia prileisti šarato per arti prie šviesos spindulio.

Baigiamieji žodžiai

Akivaizdu, kad Fading Shadows yra kažkas tokio kuo mes jau galime didžiuotis. Su tuo ir sveikinu mus visus bei žaidimo kūrėjus, vilniečius, Ivolgamus :). Belieka palinkėti žaidimui komercinės sėkmės, kūrėjams įkvėpimo ir jėgų išlaikyti ką tik pasiektą kokybės lygį kituose projektuose, o tau, skaitytojau, jėgų nepiratauti, bent jau to, kas sukurta lietuvio rankomis 🙂