2004-12-06, parašė z-e-b-r-a (iš Games.lt)

Pradžiai…

Prieš keletą dienų, PC Klube perskaitęs naujieną apie Dragon’s Lair III pasirodymą artimiausiomis dienomis, susidomėjau ir nusprendžiau išbandyti pats. Kiek paklaidžiojęs pasaulinio voratinklio labirintais, atkapsčiau demonstracinę žaidimo versiją ir didžiai nustebau. Ji teužėmė 34 Mb! „Argi gali taip būti?“, – pamaniau. Juk šiuolaikinių žaidimų demo neretai užima 300-400 megabaitų ir netgi daugiau, o čia… Tačiau šis faktas tik dar labiau pakurstė mano susidomėjimą ir „demuškė“ tuojau pat buvo „parpumpuota“ ir patalpinta kietajame kompiuterio diske… Siaubas!

Tokia buvo pirmoji mane aplankiusi mintis paleidus žaidimą. Nesitikėkite dailaus, animuoto meniu. Nesitikėkite šaunaus garso takelio. Nesitikėkite patogaus valdymo. Nesitikėkite geros grafikos. Nesitikėkite smagaus „geimplėjaus“. Ir išvis – nieko nesitikėkite….

Priešistorė

Siužetas, nuo pirmosios serijos dalies, pasirodžiusios dar 1983-aisiais, nepakito nė per nago juodymą. Jūs esate riteris vardu Bebeaimis Dirkas (Dirk the Daring). Jūsų užduotis išgelbėti vargšę princesę Dafnę (Daphne), kurią pagrobė ir įkalinta laiko piktasis burtininkas Mordrokas (Mordrok). Norėdami tai padryti turėsite, leistis į nuotykių, bei pavojų kupiną kelionę. Iš viso teks įveikti daugybę lygių pilyje, bei olose. Tik nugalėję visus, kelią pastoti bandančius priešininkus, bei patį „bosą“ – išlaisvinsite princesę ir būsite dosniai apdovanotas.

Kas čia buvo?

Pirmoji nesąmonė kuri mane pribloškė buvo tai, kad žaidimas pasileido dalinio ekrano režime! Taip taip. „Full-screen“ turėsite nusistatyti patys! Apėmė toks jausmas, lyg žaidimas būtų atkeliavęs iš tolimos tolimos praeities. Tarsi kūrėjai būtų ištraukę jį iš stalčiaus, nupūtę dulkes, kiek patodirbėję ties „kosmetiniais“ niuansais ir paleidę į rinką… Na, tiek jau to, pradėkime žaisti…

Taigi, atsiradau kažkokioje pilyje. Jokio įvadinio filmuko, jokio paaiškinimo kas ir kaip. Priešais mane ore dreifavo kelių skirtingų spalvų platformos, o po jomis plytėjo tamsi bedugnė. Ką daryti? Aiškiau nebūna. Tačiau iš pradžių niekaip nepavyko priversti gerbiamojo riterio pasijudinti iš vietos. Nuspaudus klavišą „į priekį“ pasigirsdavo erziantis pyptelėjimas, reiškiantis maždaug „prašome pabandyti vėliau“. Tik perskaitęs ReadMe failą supratau kaip viskas veikia.

Pasirodo aš valdau ne tiesioginius Dirko veiksmus, o tik tam tikrus jo ėjimus. Norint patekti ant pirmosios platformos reikėjo sulaukti tinkamo momento ir spustelti „Up“ klavišą (viskas atrodo taip tarsi žaistum šachmatais ar šaškėmis). Toliau dar paprasčiau – sulauki kol geltonai užsidega kitas „blynas“, šoki ant jo ir lauki sekančios indikacijos.

Taip kartoji kol pasieki holo pabaigą, paimi darakono spranus (dragon wings) ir įskrendi pro vartus (minėtieji sparnai įgalina jus tai padaryti). Viskas! Demo versijos pabaiga! Iššoka lentelė sveikinant jus su pergale ir siūlanti tuojau pat užsisakyti pilną žaidimo versiją… Kvatojau susiėmęs už pilvo gal 10 minučių.

Viskas pasirodė tiesiog tragikomiškai kvaila ir apgailėtina. Už tokį kompanijų požiūrį į žaidėjus reikėtų įvesti bausmes. Nejaugi kūrėjai mano, kad mes esame urviniai žmonės, pirmą kartą matantys kompiuterinį žaidimą? Taip elgtis yra ne tik kad neetiška, bet ir žiauru serijos gerbėjų atžvilgiu!

Žaidimo (o tiksliau jo demo) negelbėja net ir naujoji Toon Shading technologija, kurios dėka personažai atrodo tarsi ką tik nužengę iš komiksų knygelės. Jei galutinė versija nebuvo smarkiai patobulinta – žaidimas neabejotinai patirs visišką fiasko ir nepraėjus nė dviems dienoms bus nustumtas užmarštin… Belieka tikėtis, kad Digital Leisure darbo metu gėrė tik ruošdami demonstracinę, o ne pilną žaidimo versiją :). Kad ir kaip ten bebūtų – sužaidus demo, pirkti „full“ tikraaaaai netraukia…