Iš žurnalo PC Klubas 2007/01. Autorius: raw

Iš pradžių viskas pasirodė kažkur matyta… Paskui prisiminiau — „Act Of War“! Mano pamėgtas žaidimas. Bet negerai, kad kažkas kopijuoja… Tada ėmiau pastebėti naujoves.

Klaikų pirmąjį įspūdį sudarė žaidimo diegimas. Nurodau „diegti į D“, o jis, bjaurybė, rėkia, kad mažai vietos. Patikrinu — 9 GB. Peržiūriu reikalavimus — turi užtekti. Bandau vėl — tas pats. Liepiu diegti į C, sako, kad nėra vietos. Kol galų gale supratau, kad žaidimo neįdiegsiu, kol nebus 5 GB laisvi C diske… Diegiu D, reikia C… Kas gi dabar žaidimus kiša į C? Na, nebent tie, kurie pirko sutvarkytą kompiuterį akcijos metu ;). Žodžiu, šiaip taip įdiegiau. Važiuojam toliau.

Pagrindinis „Joint Task Force“ (toliau — JTF) veikėjas — majoras O‘Konelas, vadovaujantis šauniam specialiam padaliniui minėtu pavadinimu. Jis dažnai siunčiamas vykdyti užduotis įvairiausiuose pasaulio kampeliuose (Somalis, Afganistanas, Kolumbija) ir sutvarkyti beįsižiebiantį planetos „karštąjį tašką“. Arba grąžinti demokratiją į jai įprastas vėžias. Laikui bėgant majoras ima pastebėti kai kurias sistemingai pasikartojančias keistenybes…

Vieno žaidėjo kompanija yra tik už vieną kovojančią pusę, tačiau ji išsitęsusi net per 20 lygių, kuriuos įveikti prireiks išties nemažai laiko. JTF — normali karinė strategija. Kaip ir analogiški pastarojo meto žaidimai, ji atsisako statybų dalies, tačiau pasilieka vadybą. Misijos pradžioje turimas tam tikras pradinis kapitalas, kuris padidėja sėkmingai įvykdžius vyriausybės nurodymus. JTF įvestas dar vienas veiksnys pinigų kiekiui reguliuoti, gana vykusiai sumanytas siužete. Šiuolaikinio karo veiksmų zonoje nuolat malasi žurnalistai, nušviečiantys karo kasdienybę ir menkiausias smulkmenas (žinių reportažai pasirodo naujame lange). Jei pasielgsite per daug grubiai ir užduotį įvykdysite ne taip, kaip tikimasi iš aukštos kategorijos ir stiprios moralės vado, valdžia, atsižvelgusi į žiniasklaidos požiūrį, gali šiek tiek apkarpyti numatytą sumą. Deja, minėtos idėjos realizacija pavyko silpnai — pinigai skirsis vos ne simboliškai (aišku, kai kada ir sudilęs skatikas pasirodys esąs aukso vertės…). Viena iš pralaimėjimo sąlygų — neužmušti daugiau nei 10 civilių (prisiminkime, kaip karo Irake metu skaičiavo atsitiktines aukas) išvis sunkiai įgyvendinama. Net specialiai tuos civilius medžiojant. Labai jau visi machmudai slidūs. Už gautus pinigus herojai gali pasamdyti pastiprinimą (kareiviai ir technika) arba užsisakyti specialių paslaugų. Tarkim, aviacijos palaikymas ar vietovės žemėlapis.

Misijų užduotys įprastos: sunaikinti, apsaugoti, nužudyti, išgelbėti, išsilaikyti. Norint išsikviesti papildomos technikos prireiks užimti oro uostą (iškelti savą vėliavą). Kai kada aklai eiti pirmyn nenaudinga. Geriau smogti, sumušti ir atsitraukti. Tai jau taktikos gudrybės. Nors veiksmas vyksta kontroliniais taškais. Pasieki vieną, tada gauni naują užduotį, naują kontrolinį tašką… Žaidimo metu kartais kyla sudėtingų situacijų, kurios iškrenta iš bendro JTF sudėtingumo vaizdo. Kareiviai gali sulipti į techniką, kurią pavyksta valdyti tiesiogiai. Beje, lipama ir į netikėtai rastas mašinas: ekskavatorius, autobusus, sunkvežimius… Visa bėda, kad ta technika nelabai paklusni. Tenka nurodinėti mažais žingsneliais. Pora tankų išvis sunkiai randa tolimesnį kelią. Kelio paieškos mechanizmas šlubuoja. Užtat mašinos važinėja realiai, jos neapsisuka vietoje, bet jungia atbulinę pavarą, kraiposi pirmyn ir atgal, kol pravažiuoja pro nurodytą plyšį.

Teigiamas JTF dalykas, kad automatais tanko nenumuši. Na, nepermuša paprasti šoviniai šarvo. Prieš tankus reikia patrankų, prieš pėstininkus — kulkosvaidžių (tinka ir tankai), o zenitinės artilerijos — prieš lėktuvus. Dabar įsivaizduokite, kad užsisakėte kelis būrius kareivių, jūsų vienintelis tankas susprogo, o sutaupytų pinigų nėra…Nors nusišauk. Galvoti reikėjo anksčiau, o dabar tik įrašą kviestis ;). Karo metu atsiranda naujų herojų. Bet kuriam kareiviui, nusipelniusiam kovoje, galima pakelti karinį laipsnį. Kovojant visi herojai įgyja patirties taškų, tada galima priskirti jiems naują sugebėjimą, priklausantį nuo jo specialybės.

Iš vienetų norisi išskirti remontininkų brigadą. Inžinieriai išlipa iš savo mašinytės, aplimpa pašautą tanką (ar sraigtasparnį) ir sutaiso jį. Jei remonto metu inžinieriai žus, teks užsisakyti naujų. Kareiviai žūsta greitai, kaip tikrame kare (na, gal ne nuo pirmo šūvio), herojai, beje, taip pat neturi begalinio kiekio gyvybės taškų, todėl su jais reikia elgtis protingai. Atsigulę žolėje kareiviai taps nematomi greta važiuojančiam tankui. Jei atskira komanda nurodysite kulkosvaidininkui slėptis mašinoje, jis gyvens ilgiau, tačiau ta mašina šaudys ne taip efektyviai.

„Joint Task Force“ — pakankamai gera karinė strategija. Taip, ji primena tam tikrus garsiuosius žaidimus, tačiau įveda ir papildomų naujovių, kai kurios net atrodo visai neblogai. DI turi trūkumų (o kuris iš mūsų jų neturime?), žaidimo dinamika šiek tiek priverstinai pristabdoma, tačiau žaisti vis dėlto įdomu. Atsižaidus „Act Of War“ ir jo tęsinio, galima imtis „Joint Task Force“.

Vertinimas

Pirmas įspūdis:

Diegimas… 5.0

Grafika:

Labai gražu. 9.2

Įdomumas:

Šiaip visai įdomu, tik kelio paieška erzina. 8.1

Garsas:

Standartinis komplektas. 7.5

Valdymas:

Grupavimas, pagreitinimas, specialios komandos. 8.0

Bendras:

Ne šedevras, tačiau tinkamas žaisti. 7.9