Bokštelių gynybos (angl. Tower defence) tipo žaidimai pastaruoju metu dygsta it kokie grybai po lietaus. Apmaudu, kad dabar tokių žaidimų jau yra tiek, kad sąžiningai peržaisti juos visus būtų tikrai labai sunku. Net jei ir kalbėsime apie ne tuos pačius paprasčiausius variantus, pasirinkimas bus taip pat gana didelis. Galbūt reikėtų pasikliauti garsiais vardais pasirenkant žaidimą? Geras klausimas! Pabandykime į jį atsakyti įvertinę „Defenders of Ardania“ žaidimą.

Tas vardo garsumas

„Defenders of Ardania“ – tai garsios realaus laiko strateginių žaidimų serijos „Majesty“ nauja medžio šaka, bandanti sukryžminti serijos visatą su bokštelių gynybos taisyklėmis. Visgi, skirtingai nei dauguma panašių spin-off’ų, šis savo pavadinime nenaudoja vardo. Vienintelis ryšis su pagrindine serija – tai Ardania, pasaulio, kuriame vyksta „Majesty“ veiksmas, vardas. Atrodo, tai padaryta specialiai norint nesugadinti serijos vardą (ne visiems žaidimo fanams patinka tokie milžiniški žaidimo mechanikos pokyčiai), tačiau kartu bandant į šią visatą atvilioti daugiau žaidėjų. Tokia mintis į galvą šauna, prisiminus kiek daug laiko praėjo nuo to kai „Defenders of Ardania“ pirmoji versija buvo išdalinta žurnalistams, kad šie parašytų išankstinę apžvalgą. Nuo to laiko iki žaidimo išleidimo praėjo šiek tiek daugiau kaip pusė metų. Žinoma, tai taip pat gali reikšti, kad kūrėjai turėjo kažkokių vidinių problemų su šiuo produktu ir tiesiog nusprendė palaukti tinkamesnio laiko. Deja, kad ir kaip ten būtų kažin ar greitai sužinosime tikrąjį atsakymą į šį klausimą (bei į kelis kitus mažesnius).

Kaip ten reikalai su žaidimo istorija?

„Defenders of Ardania“ veiksmas vyksta fantasy stiliaus pasaulyje Ardania, todėl, galbūt visai ir logiška, kad žaidime viskas pasakojama šio žanro knygoms bei filmams būdinga dvasia. Tiksliau sakant, stiliumi būdingu aukštajam fantasy žanrui, kuriam būdinga pasakoti apie epines gėrio ir blogio kovas.

Žaidimas prasideda priešų įsiveržimu. Tu, žaidėjau, šį kartą esi ne koks riteris, kaimietis ar dar bala žino koks tiesioginis istorijos dalyvis, bet karalius. Dėl to susidariusią problemą tau tenka spręsti ne pačiam dalyvaujant konflikte, bet iš savo pilies nurodinėjant, ką reikėtų daryti. Kad nurodymai geriau sektųsi, tau padeda įvairiausi patarėjai, kurių žaidimo metu, vystantis istorijai vis daugėja. Kiekvienas iš jų pasižymi šiek tiek kitokiu charakteriu, kuris gana gerai perteikiamas įgarsintų dialogu pavidalu.

Nors „Defenders of Ardania“ pradžia nieko tokio labai baisaus blogo nekužda. Keliaujant per lygius link žaidimo pabaigos pamažu maža problema perauga į didelę ir vietoj to, kad reikėtų numalšinti užpuolikus tenka kovoti prieš didelį blogį. Na, kaip gi be tradicinio epiškumo…

Na… o bokšteliais?

Iš pradžių žaidėjui siūloma pasinaudoti dviem skirtingais bokštelių tipais. Keliaujant per lygius šis skaičius išauga iki 8. Kiekvienas iš bokštelių tipas turi tik vieną kažkokį privalumą. Pavyzdžiui, bokštelis-katapulta gali vienu metu sužeisti didelį kiekį toliau einančių priešų, o bokštelis-siena gali būti pigiu būdu užtverti tam tikrus praėjimus priešams. Kad šie privalumai dar geriau pasireikštų, galima bokštelius tobulinti. Kad ir kaip norėtųsi, daugiau pasirinkimų, jų tobulinimui nėra. Veiksmas atliekamas klasikiniu lygio kėlimo bokšteliams pavidalu. Tiesa, tobulinti bokštelius išmokstama taip pat tik keliaujant per žaidimo lygius.

Nors iš pradžių atrodo, jog bokštelius galima statyti kur tik noro yra, tačiau šis įspūdis klaidingas. Statymas grįstas specialiu tinkleliu. Nežinia, kodėl tačiau šis matomas tik tuomet kai paspaudžiamas specialus klaviatūros mygtukas. Priešingu atveju tenka šiek tiek paspėlioti, kur statyti galima, o kur ne. Tokiu atveju tampant pele po žaidimo lauką kartais galima pamatyti žalią kvadratėlį, ant kurio, jei tik pakankamai noro ir resursų, galima statyti pasirinktą bokštelį. Taip yra todėl, kad žaidime galima statyti tik bokštelius tik taip, kad šie ribotųsi su jau pastatytų bokštelių zonomis. Be to, ir šiaip ne ant visų tinklelio laukelių galima statyti. Artimiausi langeliai šalia priešo bazės būna skirti išimtinai tik jam (tas pats galioja ir žaidėjui). Taip pat labai dažnai negalima statyti ten, kur negali judėti priešo pagalba. Tame tarpe negalima statyti bokštelių taip, kad šie užtvertų kelius. Tiesa, ši taisyklė negalioja skraidančioms pabaisoms…

Nors tinkleliais grįstų bokštelių gynybos žaidimas nėra retenybė, tačiau „Defenders of Ardania“ iš visos tokių žaidimų minios išsiskiria papildomomis strateginėmis galimybėmis, kurių pagalba statant bokštelius tam tikrose vietose galima gauti tam tikrų bonusų. Pavyzdžiui, tam tikri specialiai pažymėti langeliai žemėlapyje, gali padėti greičiau generuoti bokšteliams reikalingus statymo resursus. Bet įdomiausia šiuo atveju tai, kad kai kuriuose žemėlapiuose pastačius bokštelius tam tikrose vietose šie aktyvuoja tam tikrą specialų burtą, kurio pagalba galima lengviau įveikti priešininkus. Tiesa, net ir tai padarius, negali būti garantuotas, kad bokšteliai stovės reikalingose pozicijose, nes kai kurių žemėlapių reljefas bei kai kurie puolantys priešininkų kariaunų tipai tikrąją šios žodžio prasme griauna bokštelius, todėl svarbu nepamiršti laiku jų pataisyti.

Am… kaip ten reikalai su priešais?

Kaip daugumoje bokštelių gynybos žaidimų taip ir „Defenders of Ardania“ naudoja iš esmės tą pačią priešų tipų schemą: lėti, bet sunkus, greiti, bet labiau pažeidžiami, skraidantys… Žinoma, lyginant su konkurentais visi šie tipai vaizduojami gražiais modeliais ir animacijomis. Visgi, „Defenders of Ardania“ ir čia turi šiokių tokių išskirtinumų. Bene svarbiausias skirtumas tas, kad priešų bangos generuojamos nesinaudojant vien iš anksto nustatytomis taisyklėmis, todėl niekada nežinai kokios bus priešų bangos. Taip pat nežinai ir kiek bus bangų, nes skirtingai nuo kitų bokštelių gynybos žaidimų, bangos čia paprastai baigiasi tik tuomet kai nugalima priešų bazė. O tai galima padaryti tik pačiam žaidėjui kuriant kovotojų bangas ir jas paleidžiant. Tokių bangų kūrimui naudojami tokie patys resursai, kaip ir bokštelių statymui. Dėl to visada reikia pagalvoti, kam geriau skirti turimus resursus.

Kiekviename žemėlapyje gali būti net iki 4 žaidėjų. Kai kurie gali žaisti kaip sąjungininkai, kiti – kaip priešai. Žinoma, kiekvienas žaidimo dalyvis turi nuosavą bazę, kuria jam tenka rūpintis. Kai tik priešų kariauna ateina iki bazės, ši praranda gyvybės taškų. Kiek jų prarandama, priklauso nuo atėjusių priešų tipo. Būna tokių, kurių prisilietimas prie bazės gali ją visiškai sunaikinti. Na, o tai žaidėjui reiškia, ne ką kitą kaip pralaimėjimą.

Kitas vertas dėmesio paminėti išskirtinumas yra bangose siunčiamų veikėjų elgesys. Dauguma iš jų tiesiog eina link tikslo, tačiau kai kurios rūšys sutikusios priešus bando juos bent sužeisti arba stengiasi sunaikinti priešų bokštelius. Kad dar būtų galima padaryti daugiau žalos, galima šias arba kitas rūšis be paliovos siųsti kol „pasigamins“ herojus, kuris gali padaryti dar daugiau žalos. Tiesa, kompiuteriniai priešai šią galimybę taip pat turi ir naudojasi, dėl to galima skirti specialias premijas už tokių vienetų nužudymą.

Kitas klausimas – techninės galimybės?

Grafiškai „Defenders of Ardania“ atrodo labai gerai. Atrodo, žaidime naudojamas tas pats šiek modifikuotas „TheEngine“ varikliukas, kuris anksčiau buvo naudotas „Majesty 2: The Fantasy Kingdom Sim“ žaidime bei jo papildymuose, nes iš vizualinės pusės abu žaidimai turi gana nemažai panašumų. Bet ar taip yra, kol kas nežinoma – šios apžvalgos rašymo metu dar nebuvo oficialiai nieko panašaus paskelbta. Na, bet kaip ten bebūtų, „Defenders of Ardania“ grafiniai vaizdai tikrai labai malonūs akims. Galima būtų net teigti, kad tai turbūt patys gražiausi bokštelių gynybos žaidimo vaizdai. Galbūt tai būtų ir tiesa… bet, deja, kaip gaila bebūtų žaidimo valdymas nepasižymi intuityvumu. Gerai, bent tiek, kad jį galima išmokti klausantis bei skaitant lygių dialogo metu. Blogai, kad šios pamokos net ir antrą kartą žaidžiant tuos pačius lygius, vis kartojamos, todėl bent iš dalies gerai, kad bent galima jas praleisti kelių mygtukų paspaudimu, nes priešingu atveju šis žaidimas būtų visiškai neperžaidžiamas – noro perklausyti tuos pačius dialogus ne ypač yra. Na, o dabar, galbūt ir ne visai maloniai, bet galima ir dar kartelį pereiti visus žaidimo lygius ne tik paprastu istorijos režimu, bet ir kitu, kuriame reikia atlaikyti kuo daugiau priešų bangų, bei limituotų resursų režimu, kuriame gaunamas tikras resursų kiekis iš karto ir nedidėja žaidimo metu. Tiesa, dar yra galimybė žaisti tinkle… bet kaip bebūtų gaila, jei neturi draugų turinčių ir norinčių pažaisti šį žaidimą, susirasti priešininkų bus be galo sunku, nes paprastai nebūna aktyvių žaidimo kambarių, o jei ir pavyksta aptikti kažkokių žaidėjų sukurtų kambarių, šie paprastai būna tik vaiduokliai – žaidėjų seniausiai juose yra nebelikę.

Tai kokios išvados?!

„Defenders of Ardania“ kaip bokštelių gynybos žaidimas nors ir turėjo galimybių, kažkodėl netapo pačiu geriausiu. Įdomios idėjos, tačiau įgyvendintos ne iki galo. Dėl to, žaidimą kartą peržaidžius greičiausiai nebus noro dar kartą bandyti kažką daryti. Skirtingai nei per „Dungeons defenders“. Žinoma, įvairūs DLC skirti „Defenders of Ardania“ galbūt pataisys situaciją, tačiau kol kas… jo tikrai negalima rekomenduoji visiems.