Kažkurį vakarą, draugelio paklausiu: „o kodėl tu visai nieko nežaidi?“. Šis man atsakė: „todėl, kad visi žaidimai (vėliau padarėm išvadą, kad ne jei ne visi, tai ent dauguma) turi tą patį pasikartojantį „pattern‘ą“. O tai reiškia, kad bet koks „naujas“ žaidimas nuo kitų pagrinde skiriasi tik savo grafine aplinka, lygių dizainu ir kitomis smulkmenomis (ginklais, veikėjais, patobulinimais). Lygiai taip pat yra ir su „A.R.E.S: Extinction Agenda Ex“ – dar vienas, DAR VIENAS, platformeris, nesibaigiančioje platformerių jūroje.
Iš tiesų, netgi pats žaidimas nėra toks labai naujas. Prieš tai, dar 2010 metais, „Extend Studio“ kompanija buvo išleidusi „A.R.E.S: Extinction Agenda“, kuris, beje, pelnė „Microsoft“ „Dream.Build.Play“ apdovanojimą. Tiesa, žaidimas buvo įvertintas vidutiniškai – daug kas keiksnojo bendrą jo trumpumą, bet mėgavosi garso takeliu. Naujasis „ARES Ex“ (tingiu dėt taškus) praktiškai patobulina prieš tai buvusį žaidimą.
Taigi, kaip jau įprasta, pradžioje gauname pasirinkti vieną iš dviejų super technologinių robotų: Ares‘ą arba Tarus‘ą. Savaime suprantama, abu veikėjai skiriasi ne vien tik savo išvaizda, bet ir naudojamais ginklais bei specialiais veiksmais. Pavyzdžiui, Ares‘o ginklai turi ženkliai didesnį šaudymo tolį, tad daugelyje vietų duos atstumo pranašumą. Tarus‘as, savo ruožtu, (nepaisant to, kad yra fiziškai didesnis už Ares‘ą), galės ridentis, kas vietomis suteiks mažiau problemų įveikiant atitinkamas kliūtis. Jei Ares‘o specialus veiksmas bus artimo atstumo kumštis, tai Tarus‘as paleis didelį, toliau skriejantį energijos kamuolį.
Apskritai, žaidimas yra keistokas „run and gun“ bei tipinio platformerio mišinys. Vienu atveju, čia tikrai netrūksta „hardcore“ platformeriams būdingų vietų, kuriose pačiam teko mirti ne vieną ir ne dešimt kartų. Lygiai taip pat nėra apriboti judėjimu tik į vieną pusę – juos galima tyrinėti į, praktiškai, visas puses, tik, žinoma, tas šalutines vietas bus sunkiau pasiekti, o vietomis rasime vieną – kitą mįslę, atitrauksiančią nuo šaudymo bei priversiančią šiek tiek pamąstyti. (Ar aklai pašaudyti į visas puses).
Kitu atveju, lygių pabaigose esantys bosai savo stiliumi artimesni klasikiniams „bullet hell“ ar „run and gun“ žaidimams – daug gyvybių, daug šaudymo, keletas skirtingų režimų, besikeičiančių su mažėjančiu boso gyvybių kiekiu. Deja, to negalima pasakyti apie likusią žaidimo dalį, kurioje priešų ne tiek jau daug. Ten didesnę laiko dalį praleisime būtent šokinėdami per platformas.
Šalia paprasto šaudymo, taip pat galėsime valdyti skirtingus ginklus, juos vėliau tobulinti. Deja, ne nuo pat pradžių, o tik tada, kai žaidimas leis. Be to, kiekvienas veikėjas galės pasigydyti ar atlikti specialią ataką. Gydymosi sistema tokia, jog veiksmas atlikimas kainuos taškus, kuriuos gausime už priešų eliminavimą. Taigi, turėsime pakankamai taškų – galėsime gydytis. Taškų neturėsime – atitinkamai nepasigydysime.
Jau minėjau, kad pirmasis „Ares“ turėjo ganėtinai gerą garso takelį. Ar bent jau taip teigiama. Galbūt tai skonio reikalas, bet tiek originalusis (kurį perklausiau youtube‘je), tiek naujasis (jei tai naujasis) nepaliko didelio įspūdžio ir privertė užtildyti jau pirmosiomis minutėmis.
„A.R.E.S. Extinction Agenda Ex“ tikrai labiau patiks platformerių fanatams, ar tiems, kuriems užtenka kantrybės mirti begalę kartų. Nepaisant to, kad tai daugiau platformeris, ne „Run and Gun“ (ko labiau tikėjausi iš pristomojo filmuko), žaidime galime rasti įdomesnių bosų kovų, ar šiek tiek daugiau veiksmo. Visgi, tai tėra „dar viena plyta sienoje“. Kitaip tariant, nieko naujo. Bet ir nereiškia, kad blogo.
