Iš kur mes žinome apie „Devolver“? Tai – dėl žaidimo „The Gods Will Be Watching“, kurio jei ir neteko žaisti, tai bent girdėjome jo pavadinimą ar liaupses, kuriomis jis buvo laistomas. Studija, tuo tarpu, nesnaudžia, ir mums pateikia dar vieną nuostabų pixel art skanėstą, prisodrintą puikiai parašyto teksto – „The Red Strings Club“.

Žaidimo klubas sukasi aplink to paties pavadinimo klubą cyberpunkiniame metropolyje. „The Red Strings Club“ tai vieta, kurios neatsiejamas barmenas, stačiai baro kalinys
„The Red Strings Club“ man visų pirma asocijuojasi su mažais raudonais siūlais ar kaspinais, anime simboliškai jungiančiais įsimylėjelius. Pats žaidimas yra net labai vakarietiškas, bet itin susidomėjęs žmonių tarpusavių santykiais. Galiu gale,

Nemaža žaidimo dalis yra susijusi su informacijos ištraukimu iš klientų. Visų pirma tau reikės, kaip mūzai, sumaišyti reikiamą kokteilį. Kaip mūza (ir ne murzą) tu matysi plokščią kliento siluetą ir jo taškus, atspindinčius tam tikras emocines būsenas. Maišydamas kokteilį tu bandysi žymeklį užvesti kaip tik į šiuos taškus. Vodka, pavyzdžiui, žymeklį stumia žemyn, o absentas – į šoną. O jei žymeklis yra per didelis emociniui taškui, tai galėsi įmesti leduką, kad jis sumažėtų. Pakeliui gausi ir daugiau įrankių – bet pirma priprask prie to, kad žaidime tau reikės fiziškai paversti butelius, kad įpiltum gėrimo.
O paragavęs kokteilio klientas bus labiau linkęs atsakinėti į klausimus.
Tačiau šios nesimėto kur papuola. Ją tau gali pagaminti Akara – jei teisingai atsakysi į 7 iš 10 klausimų apie paskutinį klientą. Akara daug geriau skaito žmones, nei Donovan, nes ji buvo tam sukurta – o žaidimui įdomu tai, kaip gerai įsiklausai (įsiskaitai) į dialogus ir pastebi dalykus, kurie nebus užrašyti į užrašų knygutę, sekančią tikslus ir surinktą informaciją. Tačiau Akara apdovanojimai neapsiribos tabletėmis – žaidimas nori tau pateikti įvairovės, ir jam tai pavyksta.
„The Red Strings Club“ dar instrukcijose apžvalgininkams rašė, kad dialogai yra ilgo ir sunkaus darbo vaisius, tad neturėtum norėti jų praleisti. Juo labiau, kad žaidimas neduoda šansų jiems pasikartoti – tavo progresas yra saugomas automatiškai, be to, negali manipuliuoti išsaugojimo taškais, kad ištyrinėtum pasirinkimų alternatyvas. Tad žaisk atsargiai, bet tuo pačiu drąsiai, ir žiūrėk, kur nuves tavo sprendimai!

Juo labiau, kad TRSC yra gražus pixel art stiliaus žaidimas. Aš džiaugiuosi, kad kūrėjai nepasirinko kiek realistiškesnio stiliaus. Juk pixel art savo prigimti artimesnis tiems laikams, kai užgimė cyberpunk ir žaidžiant spalvomis išeina greičiau ir lengviau sudaryti norimą atmosferą negu tada, jei būtų bandoma tai padaryti su 3D grafika. Be to, „Devolver“ jau su „The Gods Will Be Watching“ parodė meilę šiai meno formai, beje, kaip ir meistriškumą.

„The Red Strings Club“ yra neįprastas žaidimas, ir neįprastas cyberpunk formulės pateikimas. Kita vertus, dabar yra kaip tik tas metas, kai cyberpunk žaidimai užsiima visokiausia eksperimentacija. O pixel art artumas leidžia šiuos projektus vykdyti ir mažesnėms studijoms. Negali žmogus neatsidžiaugti!